Baltrušaičiuose įsikūręs vienas iš trijų Lietuvoje veikiančių „Tesla“ autoservisų. Jo vadovas tvirtina, jog įsigyjančių elektromobilius daugėja. Anot jo, tam įtakos turi ne tik galimybė tokių nenaujų automobilių įsigyti pigiau, bet ir slopstanti baimė kelionėje nerasti elektros įkrovos stotelės.
Vienas iš trijų servisų Lietuvoje
Baltrušaičiuose įsikūrusio „Tesla“ autoserviso aplinka švari, nėra kitiems automobilių servisams būdingų dyzelio ar benzino kvapų. Autoserviso dirbtuvėse vietos – dviem automobiliams. Atvykus šių eilučių autorei kaip tik du jų buvo taisomi. Abu masyvūs, elegantiški, galinės keleivio durelės atsidaro į viršų. Pati svarbiausia automobilio įranga, akumuliatoriai, užima tiek mažai vietos, kad po priekiniu variklio dangčiu „Tesla“ automobilyje net įrengta daiktadėžė.
Kaip sakė žurnalistei patalpas aprodęs „Tesla“ serviso vadovas Rytis Jurkauskas, pilnai „įkrauta“ „Tesla“ gali nuvažiuoti iki 400 km, kuo nepasižymi kitos markės elektromobiliai. Pašnekovas itin žavisi minėtosios gamybos automobiliais, gali detaliai nusakyti elektromobilio sandarą, veikimo principus, įvardyti jo pranašumus ir trūkumus, lygindamas su vidaus degimo varikliu varomais automobiliais. Jo žodžiais tariant, elektromobilis – tai kompiuteris ant ratų. Kadangi R. Jurkauskas yra vienas pirmųjų „Tesla“ servisų Lietuvoje įkūrėjų, jam pačiam teko sukurti elektromobilio diagnostinę įrangą.
Kokie dažniausi elektromobilio gedimai, kuriuos jam tenka taisyti?
– Tenka pakeisti iš Amerikos parvežtų automobilių krovimo sistemą. Amerikos elektros sistemos kiek kitokios. Taisau avarijose aplamdytus automobilius, – pasakoja R. Jurkauskas.
Baltrušaičiuose įsikūręs „Tesla“ autoservisas – vienas iš trijų šiuo metu Lietuvoje veikiančių minėtosios markės automobilių servisų. Kiti du – Kaune. Abiejų savininkai – R. Jurkausko pažįstami. Vyrai dalijasi patirtimi, nes šios kartos automobiliai šalies rinkoje pasirodė dar visai neseniai. Kaip sako autoserviso vadovas, pirmasis „Tesla“ automobilis išleistas 2010 metais.
Šeimoje – tik elektromobiliai
Nors E.Jurkauskas – užkietėjęs „Tesla“ propaguotojas, patys pirmieji jo elektromobiliai – „Nissan Leaf“.
– Praėjus metams nuo pirmojo elektromobilio įsigijimo tokio pat užsimanė ir žmona. Trumpiems atstumams jis labai tinkamas. Pardaviau iki tol turėtą, daug „ryjantį“ visureigį 3 litrų „Toyota Land Cruiser“ , kuris 100 km sudegindavo iki 16 litrų kuro, ir nusipirkome antrąjį „Nissan Leaf“, – pasakoja R. Jurkauskas.
Vyras teigia, jog pirmasis automobilis jau atsipirko. Jo skaičiavimu, apie 10 tūkst. eurų kainuojantis padėvėtas elektromobilis, per metus nuvažiuojant 25 tūkst. km, atsiperka vidutiniškai per penkerius metus.
– Palyginkime išlaidas, tenkančias benzininį (arba dyzelinį) automobilį ir elektromobilį įsigijusiam žmogui. Jei pirmuoju atveju mėnesio išlaidas sudarys paskolos įmokos, kuras, automobilio remontas, tai elektromobilio – tik įmokos bankui už paskolą. Elektromobilių įkrovimas mieste – nemokamas, nemokamas automobilio stovėjimas. Tuo atveju, jei automobilį krauni namuose, mano skaičiavimu, jo „įkrovimui“ 100 km elektros sunaudoji vos už du eurus, – elektromobilio privalumus dėstė pašnekovas.
Vyras sako per penkerius „Nissan Leaf“ automobilio eksploatavimo metus keitęs tik valytuvų šluoteles ir mažąjį akumuliatorių. Neteko keisti net stabdžių trinkelių, nes šios nesusidėvi – automobilis stabdomas varikliu.
Keliones privalu apgalvoti
Jei išlaidos tokios menkos, kodėl gatvėse tiek mažai elektromobilių?
– Žmones kausto baimė, jog išvykus į kelionę elektromobilis išsikraus. Tiesa, „Nissan Leaf“ važiavimo spindulys išties mažas, vienu įkrovimu jis gali įveikti 100 km. Pavyzdžiui, išvykus į kelionę gali nuvažiuoti 50 km į priekį ir 50 atgal. Tačiau žmonių požiūris jau keičiasi, nes per penkerius metus elektros įkrovos stotelių įrengta daug ir jų vis daugėja, – pasakoja pašnekovas ir parodo mobiliojo telefono aplikaciją-žemėlapį, kuri skirta elektromobilių įkrovos stotelių paieškai.
Žemėlapyje mirga taškais pažymėtos tokios vietos. Vidutinis atstumas tarp jų – apie 80 kilometrų.
Kaip atrodytų elektromobilio savininko kelionė į Klaipėdą? Kur pakeliui būtų galimybė pasikrauti?
– Važiuojant lėtai, 80–90 km/val., Klaipėdą pasiektumėte vienu įkrovimu namuose. Kuo greičiau važiuoji, tuo daugiau energijos sunaudoji. Pakeliui į Klaipėdą, vykstant per Laukuvą, elektros įkrovos stotelė – vos įvažiavus į autostradą. Krovimas truktų pusvalandį. Per tokį laikotarpį elektromobilis pasikrauna energija šimtui kilometrų įveikti, – pasakojo R. Jurkauskas.
Anot jo, elektromobilis koreguoja įpročius, jo savininkas prieš kiekvieną kelionę privalo įvertinti maršrutą, kur jis galės sustoti, apskaičiuoti, ar laikas, per kurį jis galimai įveiks atstumą, jį tenkina.
Pokyčiai – ne už kalnų
Tačiau, anot elektromobilių propaguotojo, būtent taip savo keliones planuodavo ir mūsų tėvai. Susiruošusi į kelionę „Žiguliu“, šeima neskubėdavo, pakeliui sustodavo pavalgyti. Todėl ir kuriant elektros įkrovos stotelių infrastruktūrą, verslininkams, valdininkams būtina numatyti poilsio vietą, kad vairuotojai, automobiliui besikraunant, galėtų prisėsti užkandinėje, pavalgyti.
Spaudoje vis dažniau kalbama apie menką elektromobilių poveikį gamtai, palyginus su vidaus degimo variklių automobiliais, kurių išmetamas anglies dioksidas teršia atmosferą, o gamybos ir aptarnavimo metu išmetamos atliekos – gamtą. Anot pašnekovo, Europos šalių vyriausybės numato skatinimo būdus vartotojams, besirenkantiems elektra varomus automobilius. Pavyzdžiui, Estijoje už pinigus, surinktus iš gamtos teršėjų, įrengiamos elektros įkrovos stotelės. Elektromobilius propaguoja Vakarų Europos šalis dar tik besivejanti Ukraina: užsienyje nupirktus elektromobilius į šalį vežantiems tautiečiams netaikomas apmuitinimas. R. Jurkausko spėjimai drąsūs: po dešimties metų automobilių rinka bus pasikeitusi neatpažįstamai.
