2020 Liepos 12 d.
Sekmadienis
Budintis reporteris
(8 446) 51 470
8 687 80 318

Aktualijos

Žygaitiškiai ir patys grybauja, ir kitiems negaili

  • Įkelta: 2019-08-23

Autorės nuotrauka

Eglė ČERVINSKAITĖ
egle@taurageszinios.lt

Artėjant rudeniui socialinius tinklus puošia grybų nuotraukos – baravykai, raudonviršiai krepšiuose ir tarp samanų, – tokiais kadrais dalijasi dažnas, užsukęs į mišką. Žurnalistų akį patraukė žygaitiškės Giedrės Svarienės bemaž kasdien fiksuojamas laimikis. „Tu tikriausiai pasisėjusi turi. Ir palaistai karts nuo karto,“ – stebisi jos „Facebook‘o“ draugai.  O Giedrė pripažįsta, kad grybauti traukia kasdien, kartais ir po kelis kartus.

Giedrė dirba Sartininkų bibliotekoje, o grybauja ir laisvalaikiu, ir prieš darbą, ir per atostogas. Jeigu nenueina į mišką, būna kaip nesava, o  geriausias ir gražiausias metų laikas jai – kai yra grybų. Panašiai taip pradedame pokalbį įžengusios į mišką. Taip taip, su žurnaliste Giedrė sutiko pasikalbėti ne prie kavos puodelio, o tarp eglių ir beržų – ten, kur jai žinomos grybingiausios vietos.

Paklausta, ar negaila rodyti savo plotų, ji atsako, jog tikrai ne, ir čia pat pastebi po lapų krūvele tūnantį baravyką. „Kai kitam negaili, ir pats randi,“ – tarsteli. Tai šiek tiek stebina, nes vyrauja stereotipas, kad patyrę grybautojai savo vietų niekam neišduoda. Tačiau tik ne Giedrė. Ji pasakoja, kaip per socialinius tinklus net užsimezgė draugystė su moterimi iš Šilutės – toji tiesiog paprašė nusivežti kartu grybauti, tai dabar kasmet kartu važiuoja. Ką ir bepridursi. Nuoširdumas bei dosnumas, atrodo, vis dar gyvuoja, bent tarp užmiesčio gyventojų. O gal greičiau tarp tų, kurie myli gamtą ir mišką, o jo dovanomis negaili pasidalinti.

Tiesa, vaikštinėjame Žygaičių apylinkėse, kažkur tarp Visbarų ir Aukštupių. Giedrės teigimu, čia svečių iš miesto netrūksta – tai įrodo ir nupjaustyti, matosi, buvusių didžiulių baravykų kotai. Kažkas čia jau praėjo. Tačiau kiekvienam grybautojui – savas grybas, sako ji. Ir tikrai, ne itin patyrusi grybautoja, šių eilučių autorė, randa vieną kitą baravyką, eidama pavymui Giedrės. 

Grybaujame toliau ir kalbamės – ir apie grybus, ir apie gyvenimą. Nuo kada taip pamėgote grybauti? – klausiu. Moteris pasakoja, kad turbūt nuo vaikystės. Grybavo ir seneliai, ir tėvai. O po vestuvių ir vyrą pripratinusi. Tik dukros – viena jau suaugusi, gyvena Maltoje, kita, vienuolikmetė, entuziazmu zylioti po miškus netrykšta.

Autorės nuotrauka
Autorės nuotrauka

Giedrė akies mirksniu nustato, koks grybas slepiasi po lapu. Šis – nuodingas, tas nevalgomas, o šis, nors ir balta kepure, – raudonviršis. Ne itin stebina, turint galvoje jos patirtį. Grybautoja sako, kad šiemet grybų tikrai yra. Ir, atvykusi į jau žinomą vietą, dažniausiai nenusivilia.

– Štai ana ten, prie didelio medžio, visada būna baravykų, – sako. – O jeigu radai vieną – žvalgykis draugų.

Pasak Giedrės, pagal miško pobūdį galima nustatyti, kokių grybų tikėtis. Raudonviršiai daugiausia mėgsta jaunuolynus, o baravykai – jau subrendusius eglynus. Beje, miško paklotė turi būti ne per daug žalia.

Dažnas grybautojas pats grybus valyti vengia, tačiau Giedrei, sako ji, tai patinka. Ir ruošia miško gėrybes jų šeima tradiciškai – su baltu padažu. Besišnekučiuodamos ir ne per daug aktyviai ieškodamos krepšiuką vakarienei, o gal ir kitai, prirenkame. Atsisveikindama bibliotekininkė įteikia savo keptų, netikrų, saldžių „grybukų“. Tiesa, ir tikrais grybais sako visus kaimynus ir draugus apdalijanti.

J. Tumo-Vaižganto ir Gedimino gatvių sankryžoje vyksta intensyvūs statybos darbai. Pastatas, kuriame netrukus įsikurs drabužių bei namų apyvokos prekių tinklo „Pepco“ prekybos centras, jau ne tik stovi, bet ir pasipuošė įmonės logotipais. Skelbiama, jog darbui naujame prekybos centre ieškoma darbuotojų. Kada jis atvers duris, domisi „Tauragės žinios“.

Pagramančio regioninis parkas rengia pirmąjį naktinį žygį „Grafo Jono Molio pėdsakais“. Renginio tematika intriguoja istoriniais motyvais bei kviečia pažinti savo kraštą. Žygeiviai lankysis Jocių dvarvietėje, eis kabančiais lieptais, stebės teatralizuotus pasirodymus, priminsiančius dvarininkų gyvenimo istorijas bei aplankys pamirštas, bet dėmesio vertas mitologines vietas. Žygio organizatoriai žada jaukius pasisėdėjimus leidžiantis saulei bei dvaro gaspadinių vaišes po atviru dangumi.

Tradicinės vasaros palydos Tarailiuose šiemet turėtų būti išskirtinės. Organizatoriai žada, kad susirinkusieji išlydėti vasaros tikrai nesigailės: Šlaito gatvės gale, Jūros pakrantėje, rytoj jų lauks ne tik linksmi sporto užsiėmimai mažiems ir dideliems, piešimas kreidelėmis, loterija, bet ir savadarbių plaustų varžybos. Tauragėje to dar nebuvo!

Perestroika, Sąjūdis, pagaliau Baltijos kelias paliko neišdildomų prisiminimų mūsų šeimai. Baltijos kelio 30-mečio proga keletu epizodų iš to laikmečio, šiuolaikiniais terminais kalbant, norisi pasidalinti. Dabar tai būtų paprasta – užfiksavai įvykius išmaniuoju, pasidalinai veidaknygėj su draugais ir be ilgų komentarų... Pakanka, kad veidaknygės draugai nykštį parodytų, ir viskas aišku. Anuomet buvo kur kas sudėtingiau.

„Tauragės žinių“ redakciją pasiekė informacija, jog prieš porą savaičių darbo vietoje tikrintas Tauragės regiono atliekų tvarkymo centro direktoriaus Kęstučio Komskio blaivumas. Kas apie galimai neblaivų centro vadovą pranešė savivaldybės administracijos direktoriui Modestui Petraičiui, neatskleidžiama. Šis informaciją apie patikrinimą žurnalistams patvirtino bei teigė, jog kitą savaitę šaukiamas neeilinis akcininkų susirinkimas direktoriaus elgesiui įvertinti. K. Komskio likimą spręs visų 4 savivaldybių – Tauragės, Šilalės, Jurbarko rajonų ir Pagėgių administracijų vadovai. Tauragės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pozicija aiški – neblaivumas darbo vietoje – nekoks pavyzdys visuomenei.

UAB Tauragės šilumos tinklų l. e. p. direktoriaus Audriaus Arcišausko teigimu, vasarą investavusi į biokuro atsargas ir sukaupusi žaliavos rezervą, žiemą bendrovė gali pasidžiaugti gaminanti šilumą, kuri yra viena pigiausių Lietuvoje. Bendrovės tikslas – ir toliau išlaikyti kainą stabilią ir išlikti penketuke tarp didžiųjų Lietuvos šilumos tiekėjų ir ateinantį 2019– 2020 metų šildymo sezoną. A. Arcišausko teigimu, išlaikyti žemą kainą vasaros sezono metu vartotojams sudėtinga dėl nestabilios biokuro kainos ir konkurencijos su didžiųjų Lietuvos miestų šilumos tiekėjais – jų vasaros gamyba siekia UAB Tauragės šilumos tinklų visą metinę gamybą, įmonė yra priklausoma nuo vartotojui patiektos šilumos. Iš ko susideda šilu mos kai na?

Rugpjūčio 23d. oficialiai duris atvers pirmasis Tauragėje kalbų centras. Idėjų kupini mokytojai siūlo tauragiškiams studijuoti net 7 kalbas – nuo populiarių anglų, prancūzų, norvegų iki egzotiškosios japonų. „Esam mokymo influencerės“, – juokiasi Žalgirių gimnazijos ilgametė anglų kalbos mokytoja-ekspertė Janina Pukelienė ir jos buvusi mokinė Paula Mačiulienė. Mat, vedamos aistros mokytis ir mokyti, aplink save jos subūrė jaunų mokytojų kolektyvą bei žinių ištroškusių studentų būrį. Kalbų centras dar tik bus atidarytas, o mokinių grupės jau beveik užpildytos.

Isaiah Collier – saksofonininkas, kompozitorius ir aktyvistas, gimęs ir užaugęs Čikagos pietuose, nuo pat ankstyvos vaikystės apsuptas muzikos. Šeimoje, kartu su broliais, muzikuodavo ir jo tėvai. Čikagos džiazo instituto alumnas, ten mokęsis iš Antonio Hart, Ernest Dawkins, Bennie Maupin, James Perkins ir Bobby Watson, bendradarbiavo su Čikagos muzikos legendomis Willie Pickens, Dee Alexander, Maggie Brown, Robert Irving III, Charles Heath IV bei dalijosi scena su Rene Marie, James Carter, Chance the Rapper, Stefon Harris ir daugybe kitų žinomų atlikėjų.

Po itin lietingo trečiadienio likusią savaitės dalį mėgausimės labai maloniais orais. Nuo ketvirtadienio iki šios savaitės pabaigos temperatūra Lietuvoje kasdien kils vis aukščiau, krituliai nesilankys, lepins saulė.

Vytauto ir Editos Bamšų sodybą žino, ko gero, kiekvienas tauragiškis. Ir ne tik tauragiškis – joje neretai apsistoja ir užsieniečiai, keliaujantys po mūsų šalį, ir jų vis daugiau. Booking.com 8,8 balo vertinamą sodybą renkasi tie, kas mėgsta ramų poilsį nuostabiame gamtos kampelyje. Neretai čia rengiamos ir įvairiausios šventės. Savų „gerbėjų“ ratą jau turi ir nauji šios kaimo turizmo sodybos gyventojai – kilmingi žirgai.

Savivaldybėje – permainos. Kai kurie specialistai palieka pareigas, priimami nauji, o kai kurių dar ieškoma. Didžiausia naujiena – kad išeiti iš darbo apsisprendė Plėtros, investicijų ir turto valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Edita Gaižauskienė, kurios parengti projektai yra papuošę daugelį Tauragės vietų.

Plynosios aukštapelkės pažintinis takas šiuo metu uždarytas, nes atliekami remonto darbai. Sulaukus daug nusiskundimų dėl sulūžusių pažintinio kelio lentų, buvo nutarta skirti papildomų lėšų remontui. Jau lapkričio 1 d. planuojama baigti darbus, tad lankytojai ir vėl galės aplankyti išskirtinio grožio vietovę.

Vis labiau įsibėgėjant grybavimo sezonui, gydytojai toksikologai primena, kad rinkti ir valgyti galima tik labai gerai pažįstamus grybus: baravykus, lepšius, ūmėdes, kazlėkus, raudonikius, voveraites ir pan. Išplėsti savo renkamų grybų sąrašą, eksperimentuoti naujais skoniais tikrai nepatartina. Ar žinote, kaip atpažinti apsinuodijimą grybais? Ką tokiu atveju daryti?

Pastarosiomis savaitėmis Lietuvą sukrėtė net du įvykiai, kai socialiai jautrios visuomenės grupės kaimynystė sukėlė gyventojų pasipiktinimą. Žiežmarių ir Biržų gyventojai, pasipriešinę neįgaliųjų ir vaikų kaimynystei, į diskusijas įtraukė visą Lietuvą. Tokie pat grupinio gyvenimo namai, kuriuose gyvena ir padedami personalo savo buitimi rūpinasi psichinę negalią turintys žmonės, Tauragėje, Marių gatvėje įkurti pernai gegužę. Taigi jų kaimynai jau iš patirties gali pasakyti, ar iš tiesų gyventi šalia neįgaliųjų nesaugu. „Tauragės žinios“ pakalbinti Marių gatvės gyventojai kraipo pečiais nesuprasdami, iš kur toks nusistatymas prieš neįgaliuosius, ir teigia kaimynais besidžiaugią.

Šiandien minima Pasaulinė fotografijos diena. Sveikiname visus fotografuojančius! Nors ji minima dar tik keletą metų, fotografijai jau beveik 200 metų. Pirma nuotrauka užfiksuota 1822 metais. Fotografija mūsų gyvenime yra kasdieninis ir labai svarbus reiškinys – fotografuodami ir fiksuojame įvykius ir išreiškiame save. Tauragėje fotografija visada buvo „aukštumoje“: fotografų čia daug, fotografijų parodos dažnos, rengiami netgi festivaliai. Rugpjūčio 19-ąją, minint Pasaulinę fotografijos dieną, keli fotografai papasakojo, ką jiems reiškia fotografija, kokiomis savybėmis turi pasižymėti geras fotografas ir koks yra jų pačių svajonių kadras.

Šiais metais atidarytas fontanas Atgimimo aikštėje suburia tauragiškius nuotaikingoms pramogoms, o karštą vasaros dieną jo skleidžiama vėsa maloniai atgaivina. Prie fontano įrengta informacinė lenta skelbia apie muzikinių kompozicijų darbo valandas bei primena saugaus elgesio taisykles, kad miesto turtas nenukentėtų ir sklandžiai džiugintų tauragiškius.  

Naujos rugpjūčio savaitės pradžia šalyje prasidės įspūdinga šiluma ir neramiomis orų sąlygomis. Pirmadieniui persiritus į antrą pusę pietiniai ir rytiniai šalies rajonai sulauks smarkesnių kritulių, stipresnio vėjo, perkūnijos, kurie tikėtina, labiausiai sustiprės iš pirmadienio į antradienį. Likusiomis savaitės dienomis kritulių bus vis mažiau, šilumai kiek atslūgus ji vėl sugrįš antroje savaitės pusėje.

Tauragiškiai pasijuto lyg sostinėje – muziejininkai griebėsi išskirtinių idėjų ir į Pilį atpūtė modernaus meno gūsį. Dar remontuojamos Pilies kampeliai ir užkaboriai tapo vieta šiurpokoms audiovizualinių menų instaliacijoms, scenoje skambėjo alternatyvi muzika, vyko „stogą raunantys“ performansai, o sutemus kiemelio erdvės nušvito dar nematytomis spalvomis. Visa tai – pirmą kartą Tauragėje surengtame audiovizualinių menų festivalyje KVADRATU. Ar pavyko Tauragei išeiti iš savo kvadrato?

Tauragės rajone jau netrukus bus įrengtas dar vienas kolumbariumas, šį kartą – Dunokų kapinėse. Pirmąsias dvi sekcijas ketinama pastatyti dar iki lapkričio 1-osios.

Bijotai – unikali vieta visai netoli nuo Tauragės. Bijotų dvaro sodyba prie garsiųjų Dionizo Poškos Baublių, kažkada buvusi apleista, dabar puikiai sutvarkyta. Nuostabi aplinka ir unikali šios vietos aura prašosi renginių ir veiksmo. Ir jie jau vyksta – šiemet pirmąkart surengtas muzikos ir poezijos festivalis „Svečiuose pas Dionizą“. Festivalio organizatorius Valdas Latoža sako jo programoje norįs matyti „kultūrinį viduriuką, subalansuotą plačiajai auditorijai“.

Kur pažvelgsi – visur žydi. Tauragiškiai išties gali didžiuotis savo miestu, vasarą pražystančiu įvairiaspalviais gėlių žiedais. Kad žaluma džiugintų akį, rūpinasi ne tik miesto seniūnijos, bet ir kai kurių įstaigų darbuotojai. Antai vešlias, žiedais apsipylusias hortenzijas prie Kultūros rūmų prižiūri patys darbuotojai – valytojos ir kiemsargis.

Ūkininkai žemės ūkio technikos, kitų ūkiui reikalingų prekių dažniausiai ieško „Lytagros“ parduotuvėje, įsikūrusioje netoli „Regitros“, Verslininkų gatvėje. Tačiau taip bus jau neilgai – šalia tarptautinio kelio Tauragė–Kaliningradas AB „Lytagra“ įsigijo sklypą. Jame žemės ūkio technika ir kitomis ūkio prekėmis prekiaujanti bendrovė statys parduotuvę, į kurią perkels savo padalinį iš senųjų patalpų.

Antroje savaitės pusėje temperatūra Lietuvoje kasdien kils vis aukščiau. Savaitgalis numatomas ganėtinai gražus ir vasariškai šiltas.

Lietuvos katalikai rytoj, ketvirtadienį švenčia Žolinę, kitaip dar vadinamą Švenčiausiosios Mergelės Marijos dangun ėmimo diena. Šventinę Žolinių dieną galėsime pasidžiaugti Pagramantyje, Dauglaukyje rengiamomis šventėmis, juo labiau, kad orai žada būti saulėti, šiluma sieks 24 laipsnius.

Naujausiame numeryje: Kitą penktadienį oficialiai duris atveria pirmasis Tauragėje kalbų centras. Idėjų kupini mokytojai siūlo tauragiškiams studijuoti net 7 kalbas – nuo populiarių norvegų, anglų, prancūzų iki egzotiškosios japonų. „Esam mokymo influencerės“, – juokiasi Žalgirių gimnazijos ilgametė anglų kalbos mokytoja-ekspertė Janina Pukelienė ir jos kolegė Paula Mačiulienė. Mat, vedamos aistros mokytis ir mokyti, aplink save jos subūrė jaunų mokytojų kolektyvą bei žinių ištroškusių studentų būrį. Kalbų centras dar tik bus atidarytas, o mokinių grupės jau beveik užpildytos.