2020 Liepos 12 d.
Sekmadienis
Budintis reporteris
(8 446) 51 470
8 687 80 318

Aktualijos

Legendinis Juškaičių piliakalnis ir lietuviškos džiunglės aplink Gaurę

  • Įkelta: 2019-08-28

Juškaičių piliakalnis iš rytų 1977 m.

Edmundo Mažrimo nuotrauka

Prieškario Lietuvoje daug dėmesio buvo skiriama Lietuvos Didžiajai kunigaikštystei ir valdovams. Piliakalniams, milžinkapiais ar pilkapiais vadintais. Legendomis ir senų žmonių prisiminimais paremtas istorijas vaikams prieš miegą sekdavo mamos ir senelės.

Prieškario Tauragės apskrityje, šalia buvusio vieškelio Skaudvilė-Upyna rymojo Juškaičių piliakalnis. Ant jo plokštumos žaliavo naujakurio bulvės, o kalnelio šonai slinko ariant vagas.

Daugiau nei prieš aštuoniasdešimt metų kalbinti senoliai prisiminė iš savo senelių girdėtus pasakojimus apie kalnelio praeitį. Porino, kad Juškaičių piliakalnio vietoje buvo žemaičių kunigaikščio Juškos pilis. Kalnas buvo supiltas per tris dienas ir naktis. O jo papėdėje buvo užkasta dešimt kryžiuočių belaisvių su savo žirgais ir ginklais.

Senovės lietuvių vyriausias žynys buvo išpranašavęs, kad pilis ant kalnelio išliks ilgai. Tačiau jeigu gražiausia žemaičių mergina pabučiuos kryžiuočių riterį, viskas sugrius per vieną naktį. Pati mieliausia laikyta žemaičio Juškos duktė, kurios sužadėtinis kalėjo kryžiuočių kalėjimo belangėje.

Bažnyčios šventoriaus vartai. Gaurės bažnyčia, garsėjusi beveik nuo XVIII a. pab.–XIX a. pr. nepakitusiu vėlyvojo baroko interjeru. Sudegė 1970 m.

Mečislovo Sakalausko nuotrauka, 1966 m.

Vieną kartą merginai beklaidžiojant pušynuose, ji sutiko, karį tvirtinusį, kad pabėgo iš vokiečių nelaisvės. Prašė parodyti, kaip patekti į Juškos pilies vidų. Žadėjo pasakyti, kaip išvaduoti jos mylimąjį. Reikalavo slapta pravesti per pilies sargybą. Naivi mergina net neįtarė, kad tai buvo kryžiuočių šnipas.

Vakare įsivedė pakeleivį ir paslėpė savo menėje. Išklausiusi šnipo melagingų žinių, ji apsidžiaugė ir netikėtai pabučiavo atvykėlį. Išvedė slaptu požemiu atgal į mišką.

Tačiau vidurnaktį pilyje jau šeimininkavo kryžiuočiai, įsmukę mažai kam žinomu slaptu tuneliu. Išžudė visus dvariškius ir kariuomenės įgulą, sugriovė ir sudegino visą žemaičio pilį. Tačiau didžiausių turtų rasti nepavyko.

Sučiupo gražiąją valdovo dukrą, o ji pasisiūlė parodyti tėvo turtus ir slėptuvę. Nuvedė dar sykį į požemius. Bet tai buvo tik jai vienai žinomi spąstai. Rūsio angą staiga užgriuvo didžiuliai akmenys, ir priešai kartu su mergina buvo palaidoti pilyje amžiams.

Prieškariu atokiau nuo Juškaičių piliakalnio buvo dar du nedideli kalneliai. Pasakojama, kad ten buvo garsusis požeminis išėjimas iš pilies. Dar anksčiau šmėžavo gilios angos, iš kurių naktimis liepsnodavo aukuro ugnis. Motinos savo vaikus gąsdindavo Juškaičių vaiduokliais ir dvasiomis. Nepaklusniems mažiesiems buvo porinama, kad ten guli sidabro ir aukso skrynios, tačiau neatsiranda drąsuolių, kurie tai patikrintų. Manoma, kad legendomis apipintų istorijų pradžia siekė prancūzmetį ir Napoleono nesėkmingus bandymus užkariauti Rusiją. 

Prieš Pirmąjį pasaulinį karą piliakalnyje archeologinius kasinėjimus vykdė profesorius Kšivickis. Buvo rasta nemažai auksinių monetų, ginklų dalių, tačiau viską okupacijos audrose išvežė į Rusiją. O prieškario lietuvio žagrė išversdavo tik plytų, kalkėtų akmenų ir molinių indų šukių.

Nepriklausomoje Lietuvoje miškai aplink Gaurę link Tauragės buvo įvardinami lietuviškomis džiunglėmis. Šmėžuodavo senojo lietuvių dievo Girinio pėdsakai. Dešimtimis kilometrų tęsdavosi lietuviškos taigos plotai.

Atskirti nuo pasaulio, aplink miškus buvo įsikūrę mažieji kaimeliai: Eičiai, Sakalinė. Atsibastęs į juos atvykėlis jausdavo, tarsi atsidūręs pasakoje. Tuoj iškildavo iš Maironio eilių barzdočiai lietuviai, meškos, vilkai ir šernai, kurių čia buvo pilna.

Senieji Gaurės klebonijos pastatai.

Mečislovo Sakalausko nuotrauka, 1966 m.

Vienišų kaimų gyventojai pasakojo, kad į šias vietas atvyko prisiklausę senosios valdžios pažadų. Buvo tvirtinama, jog žemė bus veltui, miškuose mėsa auga, o iš medžių teka saldus vynas. Apsidžiaugė žmonės, bet nei mėsos, nei vyno nerado. Tik paskui suprato, kad mėsa – tai grybai, o vynas – tai iš beržų ir klevų tekanti sula.

Vienišas senelis porino, kad švenčiausiojo ciesoriaus Mikalojaus viešpatavimo metu visi miškai atiteko jo šviesybei kunigaikščiui Vasilčikovui. Prieškario Tauragės apylinkėse buvusios sodybos buvo gražios, o puošnios tvoros suteikdavo nepaprastą įspūdį. Kadangi buvo gyvenama šalia miško, dėl medienos trūkumo niekas nesiskųsdavo. Niekas nelaikė nuodėme, jei žmogelis nusikirsdavo vieną kitą medelį.

Miškas kaimelių žmonėms čia buvo maitintojas. Žiemą rąstus, malkas veždavo į turgų. O vasarą moterys su grybais, uogomis nukakdavo net iki Tilžės. Aplinkiniai gyventojai su šypsena veide pasakojo, kad dirba kaip kupranugariai. Tačiau tokių rąstų niekur daugiau nerasdavo. Žiemą atvažiuodavo medienos įsigyti net iš Šakių.

Gyventojai buvo ramūs, visi vienas kitą pažinojo. Tamsiais žiemos vakarais susirinkdavo į vieną gryčią, sekdavo pasakas ir žaisdavo kortomis. Jaunimas kiekvieną vakarą rinkdavosi vis kituose kaimynų namuose. Jausdavosi tarsi giminės, o į svetimus, dirbančius žemę laukuose, šnairuodavo, nepasitikėdavo.

Prieškario sodybos.

Autoriaus archyvo nuotrauka

Buvo juokaujama, kad civilizacijos pažanga pastaruoju metu pasiekdavo ir lietuviškų džiunglių gyventojus. Prieškario Lietuvoje vyrai išeidavo tarnauti į kariuomenę. O grįžę į gimtuosius namus imdavosi reformų. Kas anksčiau buvo neįmanoma, tarpukariu tapo norma. Laikraščius gaudavo visi. Ne vienoje senojo dievo Girinio tėvonijoje per aukštas pušis kyšodavo radijo aparato antena. Kaimuose atsirado mokykla, telefonas. Vasaromis užklysdavo vienas kitas turistas. Civilizacijos paliestos, iš lėto nyko lietuviškosios džiunglės.

„Buvo rusai, vokiečiai ir prapuolė kaip žydo bitės“, – porino kaimelio ilgaamžis, – „tačiau mes, čia esantys lietuviai, kaip buvom, taip ir liksim“. Jaunoji karta keitė senąją, o Tauragės rajono pamiškės kaimeliai ir toliau alsavo gyvybe.

 

Pernai pirmą kartą Lietuvoje Rotary klubas, bendradarbiaudamas su Tauragės rajono savivaldybe, įgyvendino ambicingą moksleivių pažangos skatinimo projektą, kuriuo siekta padidinti moksleivių motyvaciją mokytis. Pernai projekte, kurio vertė buvo 25 500 eurų, dalyvavo 126 klasės ir apie 3000 mokinių. Šiais metais Tauragės rajono savivaldybė pasirūpino, kad Moksleivių pažangos premijos ir toliau motyvuotų jaunuolius siekti puikių įvertinimų moksle.

Jau kurį laiką diskutuojama apie galimybę Tauragėje įvesti nemokamą viešąjį transportą, juolab, kad netrukus į mūsų miesto gatves atriedės modernūs elektrobusai. Į miesto autobusų parko atnaujinimą nukreiptos nemažos investicijos verčia susimąstyti, kaip pakeisti kasdienius tauragiškių kelionių įpročius – padidinti motyvaciją naudotis viešuoju transportu. Apie tai pirmadienį Tauragės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Tomas Raulinavičius bei UAB Tauragės autobusų parko direktorius Rimantas Martinavičius diskutavo Seime vykusioje konferencijoje.

Paskelbtame interneto konkurse renkamos stilingiausios Lietuvos mamos, kurios rudenį taps modeliais ir žengs podiumu pasipuošusios dizainerės Indrės Kvederienės suknelėmis. Balsuoti jame galima ir už tauragiškę Eglę Vitkauskaitę-Arlauskienę, auginančią 2 vaikučius.

Prieš porą savaičių darbo vietoje tikrintas Tauragės regiono atliekų tvarkymo centro direktoriaus Kęstučio Komskio blaivumas. Šiandien 10 val. buvo sušauktas neeilinis akcininkų susirinkimas direktoriaus elgesiui įvertinti. K. Komskio likimą sprendė visų 4 savivaldybių – Tauragės, Šilalės, Jurbarko rajonų ir Pagėgių administracijų vadovai. Tauragės rajono savivaldybės administracijos direktorius informavo, jog posėdyje vienbalsiai priimtas sprendimas atšaukti Kęstutį Komskį iš pareigų.  

Tauragės rajono meras Dovydas Kaminskas savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje paskelbė, jog rugsėjo 4-15 dienomis yra suplanavęs vizitą į Jungtines Amerikos Valstijas. Tarptautinėje lyderystės programoje jį dalyvauti pakvietė JAV ambasada.

Anksčiau laiškininkai nešdavo daugiau laiškų, telegramų, įvairesnės spaudos. Atstumai buvo trumpesni, tačiau krepšiai sunkesni. Šiandien krepšių nešti nebereikia – dažnas laiškininkas važiuoja paprastu, o kai kurie – ir elektriniais dviračiais. Virginijus Keseriauskis, Tauragės pašte dirbantis jau kone 13 metų, – vienas pirmųjų, pradėjusių važinėti tokiu dviračiu. Jis pripažįsta, kad dabar pristatyti laiškus ir siuntas kur kas lengviau ir patogiau. Tačiau amžinos laiškininkų problemos – palaidi šunys ir pašto dėžutės kiemuose – išliko.

Rudens proga „Tele2“ skelbia nuolaidas telefonams, o kartu su jais vos už vieną centą dovanoja išmanius įrenginius. Nuo išmaniosios apyrankės iki papildomo išmaniojo telefono – dovaną išsirinkti galima pačiam.

Paskutinę vasaros savaitę šalyje ir toliau išsilaikys ne tik saulėti, bet ir šilti orai.

Rugpjūčio 21 d. savivaldybės administracijos atstovų komisija lankė Tauragės mokyklas, vertino, kaip ugdymo įstaigos pasirengusios mokslo metams. Kaip ir kasmet, mokyklos remontuojamos, laukiant Rugsėjo 1-osios šventės tvarkoma jų aplinka. Kol vienų mokyklų vadovai džiaugiasi projektais ir gabiais mokiniais, kitiems rūpi, kur gauti lėšų dešimtmečius skaičiuojančioms sporto salėms remontuoti.

Nuo Tauragės iki Australijos – kiekvieną pasaulio gyventoją vis labiau liečia klimato kaitos problemos. Neabejingi piliečiai įvairiausiose šalyse siekia užkirsti kelią klimato kaitos spartai ir vis dažniau atsižvelgia į ją sukeliančius faktorius. Štai australų entuziastai kovoja su nevaldomu vartojimu, dėl kurio susidaro kalnai atliekų. Karščiais praūžusią liepą australai buvo paskelbę „Mėnesiu be plastiko“ (angl. Plastic Free July) ir skatino vartoti mažiau plastiko gaminių, o pasinaudojus – tinkamai išrūšiuoti. Entuziastai sako, kad kiekvieno žmogaus indėlis yra labai svarbus: taigi kaip plastiką rūšiuoti sekasi Tauragės krašto gyventojams?

Būsto energijos taupymo agentūra (BETA), administruojanti Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą, laukia naujo paraiškų antplūdžio – programai įsibėgėjant Aplinkos ministerija paskelbė jau septintąjį kvietimą, kuriam yra numatytas 150 mln. eurų finansavimas. Paraiškas BETA priims visuose regioniniuose padaliniuose iki 2020 m. sausio 31 dienos.

Neseniai rašėme apie tai, kad Šešuvies pakrantėje buvo išverstas kalnas statybinių atliekų ir kitokių šiukšlių. Jų nuotraukas „Tauragės žinioms“ atsiuntė neabejingas skaitytojas Artūras Misevičius, jas persiuntėme Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos. Gavome atsakymą – kaltininkas surastas ir bus nubaustas. 

Jau visai netrukus, kitą antradienį, į Tauragę ketina atvykti cirkas iš Ukrainos. Įsikurs jis „Šaltinio“ progimnazijos stadione. Tačiau tokios pasipiktinimo bangos, kaip pavasarį mieste viešėjęs cirkas iš Čekijos, jis tikrai nesulauks – mat gyvūnų jame nebus. Tauragės rajono mero Dovydo Kaminsko nuomone, cirkai su gyvūnais apskritai turėtų aplenkti Tauragę – tokį sprendimą ketinama priimti jau netrukus.   

Artėjant rudeniui socialinius tinklus puošia grybų nuotraukos – baravykai, raudonviršiai krepšiuose ir tarp samanų, – tokiais kadrais dalijasi dažnas, užsukęs į mišką. Žurnalistų akį patraukė žygaitiškės Giedrės Svarienės bemaž kasdien fiksuojamas laimikis. „Tu tikriausiai pasisėjusi turi. Ir palaistai karts nuo karto,“ – stebisi jos „Facebook‘o“ draugai.  O Giedrė pripažįsta, kad grybauti traukia kasdien, kartais ir po kelis kartus.

J. Tumo-Vaižganto ir Gedimino gatvių sankryžoje vyksta intensyvūs statybos darbai. Pastatas, kuriame netrukus įsikurs drabužių bei namų apyvokos prekių tinklo „Pepco“ prekybos centras, jau ne tik stovi, bet ir pasipuošė įmonės logotipais. Skelbiama, jog darbui naujame prekybos centre ieškoma darbuotojų. Kada jis atvers duris, domisi „Tauragės žinios“.

Pagramančio regioninis parkas rengia pirmąjį naktinį žygį „Grafo Jono Molio pėdsakais“. Renginio tematika intriguoja istoriniais motyvais bei kviečia pažinti savo kraštą. Žygeiviai lankysis Jocių dvarvietėje, eis kabančiais lieptais, stebės teatralizuotus pasirodymus, priminsiančius dvarininkų gyvenimo istorijas bei aplankys pamirštas, bet dėmesio vertas mitologines vietas. Žygio organizatoriai žada jaukius pasisėdėjimus leidžiantis saulei bei dvaro gaspadinių vaišes po atviru dangumi.

Tradicinės vasaros palydos Tarailiuose šiemet turėtų būti išskirtinės. Organizatoriai žada, kad susirinkusieji išlydėti vasaros tikrai nesigailės: Šlaito gatvės gale, Jūros pakrantėje, rytoj jų lauks ne tik linksmi sporto užsiėmimai mažiems ir dideliems, piešimas kreidelėmis, loterija, bet ir savadarbių plaustų varžybos. Tauragėje to dar nebuvo!

Perestroika, Sąjūdis, pagaliau Baltijos kelias paliko neišdildomų prisiminimų mūsų šeimai. Baltijos kelio 30-mečio proga keletu epizodų iš to laikmečio, šiuolaikiniais terminais kalbant, norisi pasidalinti. Dabar tai būtų paprasta – užfiksavai įvykius išmaniuoju, pasidalinai veidaknygėj su draugais ir be ilgų komentarų... Pakanka, kad veidaknygės draugai nykštį parodytų, ir viskas aišku. Anuomet buvo kur kas sudėtingiau.

„Tauragės žinių“ redakciją pasiekė informacija, jog prieš porą savaičių darbo vietoje tikrintas Tauragės regiono atliekų tvarkymo centro direktoriaus Kęstučio Komskio blaivumas. Kas apie galimai neblaivų centro vadovą pranešė savivaldybės administracijos direktoriui Modestui Petraičiui, neatskleidžiama. Šis informaciją apie patikrinimą žurnalistams patvirtino bei teigė, jog kitą savaitę šaukiamas neeilinis akcininkų susirinkimas direktoriaus elgesiui įvertinti. K. Komskio likimą spręs visų 4 savivaldybių – Tauragės, Šilalės, Jurbarko rajonų ir Pagėgių administracijų vadovai. Tauragės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pozicija aiški – neblaivumas darbo vietoje – nekoks pavyzdys visuomenei.

UAB Tauragės šilumos tinklų l. e. p. direktoriaus Audriaus Arcišausko teigimu, vasarą investavusi į biokuro atsargas ir sukaupusi žaliavos rezervą, žiemą bendrovė gali pasidžiaugti gaminanti šilumą, kuri yra viena pigiausių Lietuvoje. Bendrovės tikslas – ir toliau išlaikyti kainą stabilią ir išlikti penketuke tarp didžiųjų Lietuvos šilumos tiekėjų ir ateinantį 2019– 2020 metų šildymo sezoną. A. Arcišausko teigimu, išlaikyti žemą kainą vasaros sezono metu vartotojams sudėtinga dėl nestabilios biokuro kainos ir konkurencijos su didžiųjų Lietuvos miestų šilumos tiekėjais – jų vasaros gamyba siekia UAB Tauragės šilumos tinklų visą metinę gamybą, įmonė yra priklausoma nuo vartotojui patiektos šilumos. Iš ko susideda šilu mos kai na?

Rugpjūčio 23d. oficialiai duris atvers pirmasis Tauragėje kalbų centras. Idėjų kupini mokytojai siūlo tauragiškiams studijuoti net 7 kalbas – nuo populiarių anglų, prancūzų, norvegų iki egzotiškosios japonų. „Esam mokymo influencerės“, – juokiasi Žalgirių gimnazijos ilgametė anglų kalbos mokytoja-ekspertė Janina Pukelienė ir jos buvusi mokinė Paula Mačiulienė. Mat, vedamos aistros mokytis ir mokyti, aplink save jos subūrė jaunų mokytojų kolektyvą bei žinių ištroškusių studentų būrį. Kalbų centras dar tik bus atidarytas, o mokinių grupės jau beveik užpildytos.

Isaiah Collier – saksofonininkas, kompozitorius ir aktyvistas, gimęs ir užaugęs Čikagos pietuose, nuo pat ankstyvos vaikystės apsuptas muzikos. Šeimoje, kartu su broliais, muzikuodavo ir jo tėvai. Čikagos džiazo instituto alumnas, ten mokęsis iš Antonio Hart, Ernest Dawkins, Bennie Maupin, James Perkins ir Bobby Watson, bendradarbiavo su Čikagos muzikos legendomis Willie Pickens, Dee Alexander, Maggie Brown, Robert Irving III, Charles Heath IV bei dalijosi scena su Rene Marie, James Carter, Chance the Rapper, Stefon Harris ir daugybe kitų žinomų atlikėjų.

Po itin lietingo trečiadienio likusią savaitės dalį mėgausimės labai maloniais orais. Nuo ketvirtadienio iki šios savaitės pabaigos temperatūra Lietuvoje kasdien kils vis aukščiau, krituliai nesilankys, lepins saulė.

Vytauto ir Editos Bamšų sodybą žino, ko gero, kiekvienas tauragiškis. Ir ne tik tauragiškis – joje neretai apsistoja ir užsieniečiai, keliaujantys po mūsų šalį, ir jų vis daugiau. Booking.com 8,8 balo vertinamą sodybą renkasi tie, kas mėgsta ramų poilsį nuostabiame gamtos kampelyje. Neretai čia rengiamos ir įvairiausios šventės. Savų „gerbėjų“ ratą jau turi ir nauji šios kaimo turizmo sodybos gyventojai – kilmingi žirgai.

Savivaldybėje – permainos. Kai kurie specialistai palieka pareigas, priimami nauji, o kai kurių dar ieškoma. Didžiausia naujiena – kad išeiti iš darbo apsisprendė Plėtros, investicijų ir turto valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Edita Gaižauskienė, kurios parengti projektai yra papuošę daugelį Tauragės vietų.