2019 Lapkričio 12 d.
Antradienis
Budintis reporteris
(8 446) 51 470
8 687 80 318

Aktualijos

Laiškininkas Virginijus: darbą elektrinis dviratis palengvino, bet pikti šunys niekur nedingo

  • Įkelta: 2019-08-26
Autorės nuotrauka

Anksčiau laiškininkai nešdavo daugiau laiškų, telegramų, įvairesnės spaudos. Atstumai buvo trumpesni, tačiau krepšiai sunkesni. Šiandien krepšių nešti nebereikia – dažnas laiškininkas važiuoja paprastu, o kai kurie – ir elektriniais dviračiais. Virginijus Keseriauskis, Tauragės pašte dirbantis jau kone 13 metų, – vienas pirmųjų, pradėjusių važinėti tokiu dviračiu. Jis pripažįsta, kad dabar pristatyti laiškus ir siuntas kur kas lengviau ir patogiau. Tačiau amžinos laiškininkų problemos – palaidi šunys ir pašto dėžutės kiemuose – išliko.

Laikas nestovi vietoje – keičiasi aplinka, keičiasi ir laiškininko darbo pobūdis. Jiems vis rečiau tenka pristatyti ranka rašytus laiškus, mažiau ir spaudos, užtat daugiau pranešimų apie gautus siuntinius iš užsienio, smulkių prekių iš internetinių parduotuvių. Laiškininkas Virginijus „Tauragės žinioms“ pasakoja, kad ant jo dviračio pritvirtinti net trys krepšiai retai būna apytuščiai.

Jų pilnumas priklauso nuo mėnesio ir savaitės dienos: krepšiai papilnėja, kai prasideda „Bitės“, „Telia“ ir kitų telekomunikacijos įmonių sąskaitos, savaitės bėgyje daugiausia laiškų būna pirmadieniais ir šeštadieniais, o spaudos – antradieniais, penktadieniais ir šeštadieniais. Per dieną Virginijui tenka numinti ir 15, ir 25 ar dar daugiau kilometrų. Teritorija, kurią aptarnauja 0,95 etato dirbantis V. Keseriauskis, driekiasi nuo Gintaro, Stoties iki Inkaro, Sandėlių gatvių.

– Kol per visas gatves pravažiuoji, iki 25–27 km susidaro. Baigiu darbą apie pietus, kartais ir 14 ar 15 val., priklausomai nuo to, kiek laiškų ar laikraščių būna. Dirbam ir šeštadienį, taigi išeiginė tik viena – sekmadienis, – savo darbo kasdienybę atskleidžia laiškininkas.

Virginijus džiaugiasi, kad dabar, kai važiuoja jau elektriniu dviračiu, klientų aptarnavimo laikas trumpesnis. Vis dėlto sena laiškininkų bėda – palaidi šunys – niekur nedingo.

– Sako, šunys laiškininkus mėgsta, – juokauja vyras, – geriausiu atveju aploja, blogiausiu ir įkąsti gali. Yra ne vienas atvejis buvęs, kad ir sukandžiojo laiškininkus. Ir man į ranką yra kibęs vilkinis šuo, bet buvo žiema, tai tik į striukę įkibo. Aš tų šunų kaip ir nebijau. Stengiuosi neparodyti šuniui baimės, nes jis jaučia, kad tu jo bijai. Anksčiau dirbau Aerodromo, Slėnio, Ąžuolų, Puntuko ir aplinkinėse gatvėse, tai ten daug šunų. Būdavo, ir po 3–4 gatvėmis bėgioja. Tai pats pavojingiausias  atvejis – nuo vieno gal apsiginsi, bet nuo kelių tikrai ne. Taip, ta problema viena rimtesnių....

Įvardija Virginijus ir dar vieną bėdą: pašto dėžutės nuosavų namų kvartaluose vis dar daug kur pakabintos prie namo sienos, o ne prie vartų, kaip turėtų būti. 

– O mes į privačią teritoriją neturim teisės įeiti, išskyrus tuos atvejus, kai privalom įteikti registruotą laišką – tada esam priversti. Tačiau jau visai netrukus ateis toks laikas, kad į netvarkingas dėžutės ar pastatytas ne pagal pašto taisykles, tai yra, ne prie vartų, nedėsim pašto, ir žmonės net nežinos, kad jiems atėjo laiškas, – pasakoja Virginijus. – Pasitaiko dienų, kai reikia išvežioti 100–150 laiškų – prie kiekvieno namo sustoti, gatvėje palikti dviratį – o aš už jį atsakingas, atsikabinti vartelius, nueiti į kiemą, kartais net apeiti aplink namą ir ant laiptų pasilipus laišką įmesti į dėžutę. Tai ir laiko daug daugiau užima. O kartais dar ant vartų kabo užrašas – „Piktas šuo“...

Vis dėlto Virginijus savo darbo nekeikia – sako, darbas nenuobodus, be to, jam patinka bendrauti su žmonėmis. Bet ir pernelyg neromantizuoja. Paklaustas, kaip tapo laiškininku, pasakoja, kad yra dirbęs ir prekybos bazėje buhalteriu, ir statybos darbų vadovu „Jūros“ komplekse, ir ūkininkavęs.

– Kai kaime gyveni, darbų labai nepasirinksi, – šypteli Mažonuose gyvenantis Virginijus.

Kad Virginijus – puikus laiškininkas, įrodo ir širdį glostantys atsiliepimai Lietuvos pašto „Facebook“ puslapyje: „Mielas paštininkas, gaila, kad atėmė iš mūsų. Daugiau tokių šaunuolių“, „Šaunus. Gaila, kad nebeaptarnauja mūsų rajono. Tokių reikia dar paieškoti“.

Šiaulių dviračių gamintoja „Baltik vairas“ pagal užsakymą Lietuvos paštui pagamino 210 elektrinių dviračių, kuriais gegužę į gatves išriedėjo įvairių šalies miestų laiškininkai. Tauragės pašte tokių dviračių – 6.

Rugpjūčio 21 d. savivaldybės administracijos atstovų komisija lankė Tauragės mokyklas, vertino, kaip ugdymo įstaigos pasirengusios mokslo metams. Kaip ir kasmet, mokyklos remontuojamos, laukiant Rugsėjo 1-osios šventės tvarkoma jų aplinka. Kol vienų mokyklų vadovai džiaugiasi projektais ir gabiais mokiniais, kitiems rūpi, kur gauti lėšų dešimtmečius skaičiuojančioms sporto salėms remontuoti.

Nuo Tauragės iki Australijos – kiekvieną pasaulio gyventoją vis labiau liečia klimato kaitos problemos. Neabejingi piliečiai įvairiausiose šalyse siekia užkirsti kelią klimato kaitos spartai ir vis dažniau atsižvelgia į ją sukeliančius faktorius. Štai australų entuziastai kovoja su nevaldomu vartojimu, dėl kurio susidaro kalnai atliekų. Karščiais praūžusią liepą australai buvo paskelbę „Mėnesiu be plastiko“ (angl. Plastic Free July) ir skatino vartoti mažiau plastiko gaminių, o pasinaudojus – tinkamai išrūšiuoti. Entuziastai sako, kad kiekvieno žmogaus indėlis yra labai svarbus: taigi kaip plastiką rūšiuoti sekasi Tauragės krašto gyventojams?