Lietuvos katalikai rytoj, ketvirtadienį švenčia Žolinę, kitaip dar vadinamą Švenčiausiosios Mergelės Marijos dangun ėmimo diena. Šventinę Žolinių dieną galėsime pasidžiaugti Pagramantyje, Dauglaukyje rengiamomis šventėmis, juo labiau, kad orai žada būti saulėti, šiluma sieks 24 laipsnius.
Senajame lietuvių tikėjime Žolinės apeigos buvo skirtos didžiajai deivei Ladai. Lada – tai tarpininkė tarp dangaus ir žemės, žemės ir rasos globėja, senoji baltų motina deivė, lietaus davėja. Ji buvo labai svarbi meilėje ir motinystėje. Žolinės dieną garbindavo ir Lados dukterį Lelą, kuri taip pat globojo jaunimą, santuoką, vaisingumą, gimdymą. Lela ir Lada įkūnijo didįjį Gyvybės (Pasaulio) medį, simbolizuojantį Visatos sandarą: Dangus-Žemė-Požemis (arba Gimimas-Gyvenimas-Mirtis).
Žolinės metu buvo rengiamos apeigos bei dainuojamos dainos šioms abiems deivėms pagerbti. Apeigų metu aukodavo naujai užaugusio ir subrendusio derliaus aukas. Iki Žolinės niekas nevalgydavo naujojo derliaus, kad neprisišauktų nelaimės. Žolinės metas – tai giminių susitikimo ir svečiavimosi metas. Šią dieną tiesiog būdavo būtina aplankyti senus tėvukus ar ilgai nematytus giminaičius, draugus. Net buvo priežodis, kad „kas per Žolinę neviešės, tas visą gyvenimą laimės neturės“. Žolinės dieną moterys ir mergaitės rinkdavo įvairius augalus ir iš jų rišdavo puokštes, nes sakydavo, kad „augalai patys lenkia galvas ir prašosi būti nuskinti ir pašventinti“. Į puokštes sudėdavo kuo įvairiausias gėles, tiek skintas gėlių darželiuose, tiek iš laukų. Kiekviename etnografiniame regione Žolinės puokštės kiek skirdavosi: vienur įdėdavo kuo daugiau vaistinių augalų nuo įvairių negalavimų, o kitur net įmaišydavo javų, obuoliukų, kokių uogų ar daržovių.
Krikščionybės laikais šventė buvo sutapatinta su Švenčiausios Mergelės Marijos ėmimo į dangų iškilmėmis, Mišių metu buvo šventinami žolynai.
Žolinės metu bažnyčioje šventinami pirmieji derliaus vaisiai, gėlės. Krikščioniškasis paprotys švęsti Mergelės Marijos dangun ėmimo šventę yra kilęs iš Marijos laidotuvių legendos. Anot jos, kadangi Dievo motina buvo paimta į dangų su visu kūnu ir siela, karste pasiliko tik gėlės, kuriomis buvo papuoštas Marijos kūnas.
Per Žolinę tikintieji kviečiami ir į Tauragės Švč. Trejybės bažnyčią. Jos „Facebook“ paskyroje skelbiama, kad per Žolinę – Mergelės Marijos ėmimo į dangų iškilmę Šv. Mišios bus aukojamos kaip sekmadienį: 8.30, 10, 12 ir 18 val., ir primenama, kad 14 val. Dauglaukyje vyks tituliniai atlaidai ir miestelio šventė, o visų Šv. Mišių metu bus šventinami tikinčiųjų atsinešti žolynai.
Dauglaukyje rengiama „Nėriniuota Žolinės šventė“. 13 val. numatyta edukacija prie bažnyčios „Puokščių komponavimas iš lauko gėlių“, 14 val. bus aukojamos Šv. Mišios bažnyčioje, po jų – poeto Eugenijaus Šalčio ir akordeonininko Tomo Altaravičiaus koncertas. 16 val. prasidės pramogos vaikams. Vakare, 20 val., visi kviečiami į vakaro koncertą, kuriame pasirodys Dauglaukio ansambliai, klarnetininkas Matas, dainininkės Aušrinė ir Sonata, Tauragės kultūros centro vokalinė grupė, 21 val. – grupės „Baika“ koncertas.
Kraštiečių šventė ir Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų (Žolinės) atlaidai vyks Pagramantyje. 11 val. visi kviečiami į Pagramančio bažnyčios šventorių pasigėrėti Žolynų paroda. 11.30 val. – Žolinės atlaidai Pagramančio Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo prasidėjimo bažnyčioje ir iškilmingos Šv. Mišios. Po Šv. Mišių – iškilminga eisena į miestelio stadioną. Miestelyje ketinama atidengti skulptūrą, skirtą Pagramančio 465 jubiliejui. Ant Akmenos kranto vyks kalvystės plenero „Dvylika zodiako ženklų“ pristatymas. 14 val. – iškilmingas šventės atidarymas, sveikinimo žodis. Koncertuos Šilalės kultūros centro Traksėdžio laisvalaikio salės liaudiškos muzikos kapela „Padkava“ (vad. A. Juodviršis). 15 val. – Radviliškio rajono folkloro ansamblio „Šeduvos bernai“ (vad. G. Rutkauskas), 16.30 val. – grupė „Žemaitukai“ (Linas ir Ovidijus).
Žolinė Lietuvoje yra poilsio diena nuo 2000 metų, kai parlamentas šią dieną įtraukė į valstybinių švenčių sąrašą. 2011 m. Lietuvos gyventojų surašymo duomenimis, Romos katalikų tikėjimą išpažįsta 77 proc. šalies gyventojų.
Sinoptikai žada, kad ketvirtadienį netrūks saulėtų valandų, todėl džiugins ir maloni temperatūra, kuri sieks 20–24 laipsnių.
