2020 Liepos 14 d.
Antradienis
Budintis reporteris
(8 446) 51 470
8 687 80 318

Aktualijos

Grupinio gyvenimo namai Marių gatvėje: Tiltai tarp žmonių statomi bendraujant

  • Įkelta: 2019-08-20

Asta Šlepavičienė įsitikinusi, kad labai svarbu ugdyti ir visuomenės toleranciją, ir neįgaliųjų savarankiškumą

Autorės nuotrauka

Pastarosiomis savaitėmis Lietuvą sukrėtė net du įvykiai, kai socialiai jautrios visuomenės grupės kaimynystė sukėlė gyventojų pasipiktinimą. Žiežmarių ir Biržų gyventojai, pasipriešinę neįgaliųjų ir vaikų kaimynystei, į diskusijas įtraukė visą Lietuvą. Tokie pat grupinio gyvenimo namai, kuriuose gyvena ir padedami personalo savo buitimi rūpinasi psichinę negalią turintys žmonės, Tauragėje, Marių gatvėje įkurti pernai gegužę. Taigi jų kaimynai jau iš patirties gali pasakyti, ar iš tiesų gyventi šalia neįgaliųjų nesaugu. „Tauragės žinios“ pakalbinti Marių gatvės gyventojai kraipo pečiais nesuprasdami, iš kur toks nusistatymas prieš neįgaliuosius, ir teigia kaimynais besidžiaugią.

Gyventojai kilo į kovą

Kaišiadorių rajono Žiežmarių miestelio Lauko gatvės gyventojai pasipiktino ir pasipriešino, kad šalia įsikurtų protinę negalią turintys žmonės. Čia turėjo iškilti Strėvininkų socialinės globos namai, kuriuose būtų apgyvendinta dešimt žmonių, tačiau vietiniai pasiryžę kovoti, kad statybos neįvyktų. Lauko gatvės gyventojai sako, kad negalią turinčių žmonių negalima prognozuoti, jie baiminasi dėl savo vaikų saugumo. Jie nevengė užgauliojančių epitetų žmonėms, kuriuos planuojama įkurdinti jų kaimynystėje. Gyventojai teigė, kad savivaldos institucijos neatsiklausė jų nuomonės. O Biržuose vietos bendruomenė blokavo planus pastatyti globos namus aštuoniems be tėvų globos likusiems mažamečiams.

Nuošalyje neliko net Prezidentas Gitanas Nausėda. „Nei be tėvų globos likę vaikai, nei žmonės su negalia neturi būti atstumti, atskirti ir stigmatizuojami. Pagarba jų orumo išsaugojimui – tai mūsų pačių orumo ir brandumo įrodymas“, – savo puslapyje socialiniame tinkle „Facebook“ teigė prezidentas.

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis paragino Žiežmarių, Biržų bei visų bendruomenių gyventojus, besipriešinančius vaikų ar neįgaliųjų globos namų įkurdinimui savo kaimynystėje, pirmiau statyti tiltus nei bijoti nežinomų dalykų. „Vis tik globos namai, kad ir kokie bebūtų šiuolaikiški, jaukūs ir patogūs, yra institucija, tam tikra prasme izoliuojanti žmogų nuo visuomenės. Negalios paliesti žmonės yra mūsų visuomenės dalis, turinti teisę gyventi orų gyvenimą bendruomenėje, bendrauti, pagal galimybes rūpintis savo asmeniniu gyvenimu. 2014 metais valstybėje pradėta institucinės globos pertvarka. Pastaruoju metu kuriami bendruomeniniai namai, kuriuose gyvenantiems sudaromos galimybės gyventi savarankiškai, jaustis lygiateisiais visuomenės nariais. Iki šiol mes turime per 6000 neįgaliųjų, gyvenančių tokiose įstaigose, bei per 2000 vaikų. Nė vienas mūsų nesame apsaugotas nuo nelaimių, negalios ar ligų. Linkiu visiems likti sveikiems ir sėkmingiems, tačiau tėvų globos gali netekti bet kuris vaikas, jei jo tėvai netikėtai žūva avarijoje. Psichikos liga gali paliesti kiekvieną iš mūsų, nepaisant statuso, turto ar intelekto, o proto negalia gali tapti mūsų šeimos dalimi visai netikėtai.“

Šiuo metu Lietuvoje veikia apie 70 grupinio gyvenimo namų. Planuojama, kad iki 2022-ųjų Lietuvoje jų bus daugiau nei 100.

Kaip pas visus: rūsyje – uogienės ir agurkai, šaldiklyje – uogos

Grupinio gyvenimo namai, kuriuose gyvena ir padedami personalo savo buitimi rūpinasi psichinę negalią turintys žmonės, Marių gatvėje įsikūrė pernai gegužę. Tauragė buvo viena pirmųjų šalyje, 10-čiai neįgaliųjų sukūrusi kitokius namus. Lig tol jie gyveno Adakavo socialinės globos namų padalinyje Tauragėje.

Žurnalistė apsilankė Marių gatvėje, 19-uoju numeriu pažymėtame name. Namas didelis ir gražus – tokiame išties norėtų gyventi dažnas. Jame – 5 dviviečiai kambariai, virtuvė, dušas, vonia, 2 tualetai, svetainė, laisvalaikio zona bei  kitos erdvios bendro naudojimo patalpos.

Šį namą Tauragėje už valstybės lėšas nupirko Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Su remonto darbais jis atsiėjo apie 130 tūkst. Eur.

Tądien virtuvėje sukosi Žaneta – sakė mėgstanti gaminti maistą. Sriuba pietums jau garavo puode, savo eilės laukė kepti jau paruošti kepsniai.

Kitas šių namų gyventojas, Edvardas Gasinskas, svetingai pakvietė į savo kambarį, parodė tapomą paveikslą, kuri ketina padovanoti Tauragės merui. Jis – dailininkas, neretai dar ir vedantis dailės užsiėmimus, mokantis neįgalius vaikus piešti. O jei prideda ranką prie jų piešinių, gimsta tikri šedevrai.

Edvardas aprodė ir visą namą: jaukius kambarius, kuriuose – nė dulkelės, didžiulį televizorių svetainėje, biliardą rūsyje, sako studiją, kurioje piešia, sandėliuke – žiemos laukiančius stiklainius su marinuotais agurkais, mišrainėmis, uogienėmis, o šaldiklyje – šaldytų gėrybių atsargas. Tvarkingas ir kiemas: nupjauta žolė, žydi gėlės, bėgioja šuo.   

Kaip papasakojo Adakavo socialinių paslaugų namų direktorės pavaduotoja socialiniams reikalams Asta Šlepavičienė, kiekvienas gyventojas gali užsiimti mėgiama veikla, kadangi namuose vyksta edukaciniai užsiėmimai, darbinė veikla, rengiama dailės terapija, švenčiamos gyventojų gimimo dienos, minimos kalendorinės šventės. Organizuojamos išvykos į bendruomenės organizuojamus renginius, miesto šventes.

Šį paveikslą Edvardas ketina padovanoti Tauragės rajono merui Dovydui Kaminsku

Autorės nuotrauka

Baimių būta

A. Šlepavičienė neslepia, kad prieš įsikuriant šiame name baimių būta ir darbuotojams, ir šių namų gyventojams. Nors gyventi čia norėjo visi, remiantis ekspertų ir socialinių darbuotojų išvadomis buvo atrinkti sveikiausieji. Vis dėlto daugeliui buvo nedrąsu palikti savo įprastą gyvenimo vietą ir būdą. Šių žmonių laukė nemenki pokyčiai – anksčiau buvę aptarnaujami, dabar jie kartu su socialine darbuotoja ir padėjėjomis, kurių yra penkios, patys tvarkosi namus, prižiūri aplinką, gaminasi valgį, skalbiasi drabužius ir atlieka kitus įprastus kasdienius buities darbus. Penkios gyventojų poros namo kambarius, kuriuose gyvens, pasirinko burtų keliu.

– Čia dirba socialinė darbuotoja ir 4 padėjėjos, kurios čia būna visą parą. Puikiausiai susitvarko. Žinoma, visko būna, kaip ir kiekvienoj šeimoj – ir susipykstam, ir susigeruojam, – pasakoja A. Šlepavičienė. – Žinoma, iš pradžių jie nelabai orientavosi, kur pakliuvę, tačiau dabar šauniai sukasi, gamina, tvarkosi aplinką. Aišku, reikia prižiūrėti, padėti, tačiau, kiek įmanoma, jie viską stengiasi daryti patys.

Ji įsitikinusi, kad gyventi tokiuose namuose šiems žmonėms – didelis pasiekimas. Juk, būkim atviri,  socialinė įstaiga yra paskutinė stotelė žmogaus gyvenime, kur tu esi niekas. O juk vis tiek visi esam žmonės, visi norim būti vertinami.

– Visi esam labai mandrūs, kol nėra bėdos. Niekada nežinai, kada kokia nelaimė atsitiks ir kada atsidursi kitoj barikadų pusėj. Ta riba labai plona, – sako ji.

Pasak A. Šlepavičienės, tolesnis etapas būtų savarankiško gyvenimo  namai, kuriuose neįgalūs žmonės gyventų jau atskirai, patys, socialinis darbuotojas juos tik lankytų. Ji prasitarė, kad du žmonės gyvenimui tokiuose namuose jau numatyti.

Paklausta apie santykius kaimynais, moteris sakė, kad geriausia atsakyti galėtų jie patys, tačiau esą iš pradžių atgarsių buvo įvairių.

– Konkretaus pasipriešinimo nesulaukėm, tačiau manęs klausdavo, ar galiu už šiuos žmones garantuoti. Atsakydavau klausimu – o jūs už save galit garantuoti? Jei bus problema, ją ir spręsim. Yra baimė, kaip čia bus, bet darom ir tikim, kad bus gerai. Kokių vagysčių ar ko tikrai nebuvo. Kol kas labai kaimyniškai bendraujam, jei prireikia, pagalbos kokios pasiprašo – ar malkas sunešti, ar ką. Ir kavą geria kartu. Jauna gatvė, labai paprastai į viską žiūri.

Jai pritaria ir socialinė darbuotoja:

– Galim pasidžiaugti – bendraujam, pyragais mainomės, padedam vieni kitiems. Saulius Oželis netoli gyvena, dažnai ateina aplankyti ir pas save kviečiasi.

A. Šlepavičienė svarsto, kad aplinkinių gyventojų baimes galbūt sukelia nuo sovietinių laikų išlikęs stereotipas, kai neįgalieji būdavo slepiami nuo visuomenės, globos įstaigos būdavo kuriamos užkampiuose. Ji įsitikinusi, kad turės užaugti dar ne viena karta, kol visi ims kitaip žiūrėti į neįgalius žmonės. Todėl labai svarbu ugdyti visuomenės toleranciją, neįgaliųjų savarankiškumą, padėti jiems įsitraukti į bendruomenės gyvenimą, gyvenant šeimai artimoje aplinkoje.

Tauragėje planuojama pastatyti dar vieną namą ir jame įkurti dar vienus tokius namus. Kitais metais jie jau turėtų atverti duris. Pagal projektą iki 2040 metų, planuojama, tokių namų bus 16. O socialinės globos namuose liks tie, kuriems nustatytas nuolatinės slaugos poreikis arba kurių negalima iškelti dėl amžiaus.

Žaneta, iškepusi mėsą, pakvies visus prie stalo Autorės nuotrauka
Autorės nuotrauka

Kaimynai priekaištų neturi

Pakalbinti priešais grupinio gyvenimo namus gyvenantys Lina ir Juozas buvo atviri:

– Iš pradžių, kai sužinojom, kas šitam name apsigyvens, nemažai baimės buvo. Praėjo metai, ir dabar jau matom, kad baiminomės išties be reikalo. Bent kol kas jokių problemų nebuvo, draugiški, malonūs žmonės, kam reikia, visada pasiruošę padėti.

Maloniai žurnalistę sutikusi Gražina, gyvenanti gretimame name, sakė:

– Visokių kalbų buvo, kai kas ragino net pas merą eiti, priešintis, kad čia neįkurdintų neįgalių žmonių. Bet ir tada sakiau – o ką mes pasakysim nuėję? Kai bus kas nors blogai, tada ir spręsim. Tačiau kol kas jokių bėdų. Į kaimynų gyvenimą jie nesikiša. Tvarkosi aplinką, žolę pjauna, gėles prižiūri. Kai kurie net labai susidraugavo, vieni pas kitus į svečius eina, pyragais vaišina, kavą kartu geria. Ir į įkurtuves kvietė, ir dabar, o po metų – į šventę.

O gretiname sklype namą besistatantis Sigitas papasakojo, kad jis ir pardavė namą grupinio gyvenimo namams. Paklaustas, ar nesibaimina būsimos kaimynystės, jis net nustebo:

– Ką jūs, tikrai nieko blogo nematau. Žmonės kaip žmonės, ir netgi, sakyčiau, labai draugiški ir malonūs. Sveikieji, ko gero, daugiau nesąmonių pridaro...

Šiandien minima Pasaulinė fotografijos diena. Sveikiname visus fotografuojančius! Nors ji minima dar tik keletą metų, fotografijai jau beveik 200 metų. Pirma nuotrauka užfiksuota 1822 metais. Fotografija mūsų gyvenime yra kasdieninis ir labai svarbus reiškinys – fotografuodami ir fiksuojame įvykius ir išreiškiame save. Tauragėje fotografija visada buvo „aukštumoje“: fotografų čia daug, fotografijų parodos dažnos, rengiami netgi festivaliai. Rugpjūčio 19-ąją, minint Pasaulinę fotografijos dieną, keli fotografai papasakojo, ką jiems reiškia fotografija, kokiomis savybėmis turi pasižymėti geras fotografas ir koks yra jų pačių svajonių kadras.

Šiais metais atidarytas fontanas Atgimimo aikštėje suburia tauragiškius nuotaikingoms pramogoms, o karštą vasaros dieną jo skleidžiama vėsa maloniai atgaivina. Prie fontano įrengta informacinė lenta skelbia apie muzikinių kompozicijų darbo valandas bei primena saugaus elgesio taisykles, kad miesto turtas nenukentėtų ir sklandžiai džiugintų tauragiškius.  

Naujos rugpjūčio savaitės pradžia šalyje prasidės įspūdinga šiluma ir neramiomis orų sąlygomis. Pirmadieniui persiritus į antrą pusę pietiniai ir rytiniai šalies rajonai sulauks smarkesnių kritulių, stipresnio vėjo, perkūnijos, kurie tikėtina, labiausiai sustiprės iš pirmadienio į antradienį. Likusiomis savaitės dienomis kritulių bus vis mažiau, šilumai kiek atslūgus ji vėl sugrįš antroje savaitės pusėje.

Tauragiškiai pasijuto lyg sostinėje – muziejininkai griebėsi išskirtinių idėjų ir į Pilį atpūtė modernaus meno gūsį. Dar remontuojamos Pilies kampeliai ir užkaboriai tapo vieta šiurpokoms audiovizualinių menų instaliacijoms, scenoje skambėjo alternatyvi muzika, vyko „stogą raunantys“ performansai, o sutemus kiemelio erdvės nušvito dar nematytomis spalvomis. Visa tai – pirmą kartą Tauragėje surengtame audiovizualinių menų festivalyje KVADRATU. Ar pavyko Tauragei išeiti iš savo kvadrato?

Tauragės rajone jau netrukus bus įrengtas dar vienas kolumbariumas, šį kartą – Dunokų kapinėse. Pirmąsias dvi sekcijas ketinama pastatyti dar iki lapkričio 1-osios.

Bijotai – unikali vieta visai netoli nuo Tauragės. Bijotų dvaro sodyba prie garsiųjų Dionizo Poškos Baublių, kažkada buvusi apleista, dabar puikiai sutvarkyta. Nuostabi aplinka ir unikali šios vietos aura prašosi renginių ir veiksmo. Ir jie jau vyksta – šiemet pirmąkart surengtas muzikos ir poezijos festivalis „Svečiuose pas Dionizą“. Festivalio organizatorius Valdas Latoža sako jo programoje norįs matyti „kultūrinį viduriuką, subalansuotą plačiajai auditorijai“.

Kur pažvelgsi – visur žydi. Tauragiškiai išties gali didžiuotis savo miestu, vasarą pražystančiu įvairiaspalviais gėlių žiedais. Kad žaluma džiugintų akį, rūpinasi ne tik miesto seniūnijos, bet ir kai kurių įstaigų darbuotojai. Antai vešlias, žiedais apsipylusias hortenzijas prie Kultūros rūmų prižiūri patys darbuotojai – valytojos ir kiemsargis.

Ūkininkai žemės ūkio technikos, kitų ūkiui reikalingų prekių dažniausiai ieško „Lytagros“ parduotuvėje, įsikūrusioje netoli „Regitros“, Verslininkų gatvėje. Tačiau taip bus jau neilgai – šalia tarptautinio kelio Tauragė–Kaliningradas AB „Lytagra“ įsigijo sklypą. Jame žemės ūkio technika ir kitomis ūkio prekėmis prekiaujanti bendrovė statys parduotuvę, į kurią perkels savo padalinį iš senųjų patalpų.

Antroje savaitės pusėje temperatūra Lietuvoje kasdien kils vis aukščiau. Savaitgalis numatomas ganėtinai gražus ir vasariškai šiltas.

Lietuvos katalikai rytoj, ketvirtadienį švenčia Žolinę, kitaip dar vadinamą Švenčiausiosios Mergelės Marijos dangun ėmimo diena. Šventinę Žolinių dieną galėsime pasidžiaugti Pagramantyje, Dauglaukyje rengiamomis šventėmis, juo labiau, kad orai žada būti saulėti, šiluma sieks 24 laipsnius.

Naujausiame numeryje: Kitą penktadienį oficialiai duris atveria pirmasis Tauragėje kalbų centras. Idėjų kupini mokytojai siūlo tauragiškiams studijuoti net 7 kalbas – nuo populiarių norvegų, anglų, prancūzų iki egzotiškosios japonų. „Esam mokymo influencerės“, – juokiasi Žalgirių gimnazijos ilgametė anglų kalbos mokytoja-ekspertė Janina Pukelienė ir jos kolegė Paula Mačiulienė. Mat, vedamos aistros mokytis ir mokyti, aplink save jos subūrė jaunų mokytojų kolektyvą bei žinių ištroškusių studentų būrį. Kalbų centras dar tik bus atidarytas, o mokinių grupės jau beveik užpildytos.

Tauragės rajono savivaldybės taryba priėmė vieningą sprendimą Agnei Nainytei, gyvenančiai Roterdame, Olandijoje, suteikti Tauragės rajono garbės ambasadoriaus vardą. Tai jau 16-oji ambasadorė, kuri garsins Tauragės vardą ir dalinsis savo patirtimi bei ryšiais, prisidėdama prie projektų, naudingų gimtajam miestui.

Tauragės rajono savivaldybė – viena pirmaujančių savivaldybių renovuojant daugiabučius namus. Šiemet mūsų mieste jau renovuota 10 objektų. Iš 60 savivaldybių Tauragę lenkia tik Kaunas (šiemet renovuota 14 objektų) ir Zarasai (13). Palaipsniui realybe virsta ir naujoji koncepcija – kvartalinė renovacija. Tauragėje bus renovuoti trys kvartalai: Centro, Žalgirių ir Tauragės dvaro. Iš viso pagal patvirtintas tris kvartalinės renovacijos programas numatyta atnaujinti 85 daugiabučius namus. Centro kvartale darbai jau verda.

Kai dirbi mėgstamą darbą, o tai darai su užsidegimu, tuomet aplanko ir sėkmė, ir įvertinimas. Tuo įsitikino Lina Juodelė, prieš 8 metus karjerą pradėjusi kaip „Tele2“ pardavimų vadybininkė ir jau išbandžiusi ne tik salono, bet ir skirtingų didžiųjų šalies regionų vadovės pareigas.

Antradienį nuo 11 val. iki 14 val. vyksta prevencinis gyventojų daiktų žymėjimas. Visi norintys paženklinti savo daiktus dar gali suskubti atvykti į Atgimimo aikštę (prie fontano). Policijos pareigūnės atvykusius žmones informavo apie turto apsaugą.

Verda aistros dėl „Bastilijos“ sporto komplekso ateities. Mero Dovydo Kaminsko komandos pozicija aiški – nuostolingai veikiantis ir mokesčių mokėtojų pinigais dotuojamas verslas turėtų būti panaikintas. Pastatą svarstoma išnuomoti arba parduoti aukcione. Tuo tarpu „Bastilijos“ administratoriaus Vytauto Zėringio nuomone, problemų yra, bet jos išsprendžiamos. Pavyzdžiui, apmokestinus patalpose treniruotis norinčius sportininkus, o kainas prilyginus sostinei. Visgi jis pripažįsta – bent kiek „atkutę“ turistai, atvykę į viešbutį, pakraupsta: daliniai patogumai jų, švelniai tariant, nevilioja.

Rugsėjį susirinkę seniausios rajono mokyklos – Martyno Mažvydo progimnazijos mokiniai savo mokyklą išvys gerokai pasikeitusią ir vis dar besikeičiančią ne tik išore, bet ir vidumi. Ar renovacija netrukdys ugdymo procesui? Progimnazijos vadovas tikina, kad tikrai ne.

Savaitgalį Tauragės odontologijos centro vadovas Laurynas Jarutis su žmona Monika sulaukė gandrų – jiems gimė dukrelė. Tai jau trečiasis vaikas Jaručių šeimoje. Beje, gimtadienį L. Jarutis su dukrele Izabele galės minėti kartu. Ji pasaulį išvydo rugpjūčio 11-tąją, o pats tėtis gimimo dieną švenčia rugpjūčio 10-tą dieną.

Šiemet jau devintąją vasarą pasitikęs Tauragės muzikos festivalis, kurį organizuoja garsusis tauragiškis Liudas Mikalauskas, dovanoja žiūrovams nepamirštamų akimirkų su viso pasaulio muzika. Šiemet tauragiškiams ir miesto svečiams pristatomi net septyni koncertai, vyksiantys skirtingose Tauragės miesto vietose nuo liepos 12 iki rugsėjo 6 dienos. Festivalio programa – labai įvairi: čia ir neįtikėtino triumfo Ivangėnų piliakalnio papėdėje sulaukę „Pilėnai“, ir flamenko muzika, jau tradiciniu tapęs naktinis „Bangos“ piknikas ir net „Žydroji rapsodija“.

Vasariška šiluma paliks Lietuvą, ją pakeis kur kas gaivesni ir drėgnesni orai. Pirmadienis dar bus vasariškai šiltas, tačiau po pietų į šalį atkeliausiantis lietus atneš ir žemesnes temperatūras. Nuo antradienio kasdien tai vienur, tai kitur nušniokš lietus, o šiluma bus labiau būdinga tradicinei lietuviškai vasarai.

Tauragės gyventojai socialiniuose tinkluose ėmė skųstis, jog geriamasis vanduo iš čiaupo atsiduoda chloru. „Tauragės vandenys“ informavo, jog nerimauti nėra ko – vyksta tinklų dezinfekavimo darbai, o chloro kiekis neviršija normų. Rekomenduojama vandenį ilgiau palaikyti atvirose patalpose, kad nugaruotų.

„Tauro“ stovykla vaikams – tai savaitė nepamirštamų įspūdžių ir nuotykių. Tokius atsiliepimus vos pasibaigus pirmajai stovyklai teko išgirsti jos idėjinei vedlei ir vadovei Kornelijai Jurevičiūtei. Susitikimai su danieliais miške, maisto gaminimas, visos Taurų nuotykių parko pramogos ir nakvynė nameliuose – tai tik dalis to, ką pamatė ir pajuto mažieji stovyklautojai. Daugelis jų jau svajoja, kaip sugrįš čia kitąmet.

Šalia Jūros upės užtvankos bruzda darbininkai, upės krantinė primena statybų aikštelę. Tauragiškiams kilo klausimų, kas gi ten bus. „Tauragės žinios“ išsiaiškino, jog statomas ilgai lauktas žuvitakis lašišoms. Darbus suskubta pabaigti rudenį, nes būtent šiuo metu žuvys ruošiasi neršti, tad svarbu kuo greičiau palengvinti žuvų migraciją.

Nuo ryto iki 17 val. „Spiečiuje“ galima atvykti ir išbandyti „freelancerio“ kėdę. Įprastai Tauragės centre įsikūrusio „Spiečiaus“ moderniomis erdvėmis naudojasi smulkiojo ir vidutinio verslo atstovai. Šiandiena, čia gali atvykti kiekvienas, kas ieško informacijos apie įvairius mokymus ir seminarus, taip pat čia laukiami ir tie, kam įdomu modernios erdvės ir jauki darbo atmosfera.

Tauragės krašto muziejaus „Santaka“, tampančio plačia kūrybine ir pažintine erdve, rengiamas– jau šiandien. Festivalio erdvių kontrastai, ryškūs pranešėjai, įvairios instaliacijos, netradicinės skulptūros, aštrūs performansai paskatins renginio lankytojus „išeiti iš savo kvadrato“. Festivalyje pasirodysiantis tauragiškis didžėjus Paulius Austrevičius, dar žinomas kaip Clicklounge, „Tauragės žinioms“ teigė besidžiaugiąs, kad jo gimtajame krašte gimsta tokių iniciatyvų ir kad festivalio konceptas išsiskiria iš banalių ir kartais pompastiškų miesto renginių kraštiečiams – būtent todėl ir sutikęs jame dalyvauti jame.