2019 Rugsėjo 22 d.
Sekmadienis
Budintis reporteris
(8 446) 51 470
8 687 80 318

Aktualijos

Ar pažįstame plastiką ir kaip tauragiškiams sekasi rūšiuoti?

  • Įkelta: 2019-08-23
Eglės Červinskaitės nuotrauka

Nuo Tauragės iki Australijos – kiekvieną pasaulio gyventoją vis labiau liečia klimato kaitos problemos. Neabejingi piliečiai įvairiausiose šalyse siekia užkirsti kelią klimato kaitos spartai ir vis dažniau atsižvelgia į ją sukeliančius faktorius. Štai australų entuziastai kovoja su nevaldomu vartojimu, dėl kurio susidaro kalnai atliekų. Karščiais praūžusią liepą australai buvo paskelbę „Mėnesiu be plastiko“ (angl. Plastic Free July) ir skatino vartoti mažiau plastiko gaminių, o pasinaudojus – tinkamai išrūšiuoti. Entuziastai sako, kad kiekvieno žmogaus indėlis yra labai svarbus: taigi kaip plastiką rūšiuoti sekasi Tauragės krašto gyventojams?

Plastiko atliekų – beveik 100 tūkst. tonų

Skaičiai rodo, kad plastiko vartojimu susirūpinti turėtų ir Lietuvos gyventojai. Remiantis paskutiniais oficialiais duomenimis (2017 m.), Lietuvoje buvo surinkta ir kitų atliekų pirminio apdorojimo metu susidarė net 93,9 tūkst. tonų plastiko atliekų, o daugiau nei pusė jų – 57 proc. – buvo pakuočių atliekos.

„Tam, kad šias atliekas būtų galima perdirbti, labai svarbi jų kokybė.  Kadangi riebalais, maisto likučiais ar pavojingomis medžiagomis užterštos plastikų atliekos negali būti perdirbamos, būtina jas tinkamai rūšiuoti.

Pastebime, kad nuoseklus gyventojų švietimas ir skatinimas vengti vienkartinio plastiko gaminių, atsakingai rūšiuoti atliekas duoda rezultatų – kasmet daugėja rūšiuojančių gyventojų“, – teigia Aplinkos ministerijos Atliekų politikos grupės vadovė Agnė Bagočiutė.

Galimybę rūšiuoti turi kiekvienas

Šių metų liepos mėnesį Aplinkos ministerijos užsakymu atliktos Lietuvos gyventojų apklausos duomenimis, 52 proc. apklaustųjų nurodė, kad rūšiuoja visas atliekas. Tai geriausias rezultatas nuo 2015 m. (2018 m. sakė, kad rūšiuoja 47 proc., 2017 m. – 42 proc., 2016 m. – 43 proc., 2015 m. – 40 proc. gyventojų).

Tauragės regiono Atliekų tvarkymo centro (TRATC) Atliekų tvarkymo priežiūros vyr. specialistas Aivaras Betingis pasakoja, kad šiame regione rūšiavimo prieigą turi praktiškai 100 proc. gyventojų – vadinasi, rūšiuoti gali kiekvienas.

„Rūšiavimas Tauragės regione vyksta sklandžiai, beveik kiekvienas gyventojas turi prieigą prie rūšiavimo konteinerio ir turi galimybę rūšiuoti“, – tvirtina A. Betingis.

Rūšiuoti – apsimoka?

Negana to, specialisto teigimu, rūšiavimas Tauragėje yra skatinamas ir, beje, kiekvienam gyventojui tai daryti apsimoka.

„Jei gyventojai rūšiuoja, jie nebeprikaupia tiek daug atliekų mišrių atliekų konteineriuose. Tai ypač svarbu kalbant apie plastiką, kurio atliekų ar pakuočių atliekų kiekiai būna dideli. Įsivaizduokite krūvą plastikinių dėžučių ar maišelių: jų svoriai maži, tačiau tūriai ženklūs.

Kuo mažiau atliekų prikaupiama mišrių atliekų konteineriuose, tuo rečiau juos reikia tuštinti –sutaupomas konteinerio pakėlimų skaičius, o tai matyti kitais metais perskaičiuojant atliekų mokestį“, –sako A. Betingis.

Viską supila į vieną krūvą?

Specialistas paneigia mitą, kuris dažniausiai lydi visus rūšiavimo skeptikus. Neva rūšiuojamas atliekas išveža viena ir ta pati šiukšliavežė, kurioje atliekos, nors ir prieš tai gyventojų išrūšiuotos, sumetamos į vieną krūvą.

Pasak specialisto, tokį mitą išsklaidyti gana paprasta: jei dar yra taip galvojančių, tokie gyventojai gali patikrinti atliekų vežimo grafikus, kurie yra skelbiami viešai.

„Galima matyti, kad rūšiavimo atliekos yra vežamos skirtingomis dienomis. Vieną dieną stiklas, kitą – popierius, dar kitą – plastikas. O jei kituose miestuose pastebima, kad, pavyzdžiui, popieriaus ir stiklo konteinerius vienu metu tuština tos pačios mašinos, galima tik džiaugtis – vadinasi, tame regione yra šiukšliavežė su atskirtomis vidaus sekcijomis. Mes tokios kol kas neturime“, – komentuoja specialistas.

Išrūšiuotos atliekos keliauja atliekų tvarkytojui, tuomet yra perrūšiuojamos, sutvarkomos ir atiduodamos perdirbėjui arba utilizuojamos.

Išrūšiuojamos net ir bendrųjų miesto erdvių atliekos

Diskutuoti konkrečiai apie plastiką – verta, nes tai vienas didžiausių aplinkos teršėjų. Plastiko pakuočių atliekos yra dažniausiai randamos viešose miesto vietose: popierėliai nuo ledų, saldainių, užkandžių pakuotės.

Paklaustas, kas nutinka su tokiomis atliekomis Tauragėje, A. Betingis tikina, kad miesto šiukšliadėžių turinys nėra paliekamas likimo valiai.

„Tokias atliekas surenka atliekų vežėjai, jas perrūšiuoja, tuomet jos pasiekia perdirbėjus arba sąvartynus. Tikrai niekas nėra atsainiai beriama į bendrąjį komunalinį srautą. Ir vežėjai, ir tvarkytojai yra suinteresuoti, kad kuo daugiau plastiko būtų perdirbama. Tikiu, kad ir gyventojai geranoriškai dėl to stengiasi“, – kalba specialistas.

Jis pataria sekti ne tik savo rūšiavimo, bet ir plastiko vartojimo įpročius: rinktis perdirbamas pakuotes, vengti dar vieno maišelio ar dar vieno įpakavimo, kai tai yra nebūtina. Kombinuotų medžiagų pakuotės yra perdirbamos sunkiau, o kai kurios – išvis neperdirbamos.

Į plastiko konteinerį galima mesti praskalautas maisto pakuotes, dėžutes, indelius, buitinių priemonių tarą, maišelius, plėvelės atliekas, pieno, sulčių pakuotes, traškučių, saldumynų įpakavimus, taip pat skardines, stiklainių dangtelius ir t. t.

Jei daiktas yra nevienalytis ir rankiniu būdu plastiko atskirti negalima, jis turi keliauti į buitinių atliekų konteinerius: dantų šepetėliams, skutimosi peiliukams, švirkštams ir pan. plastiko konteineryje ne vieta. 

Užs. Nr. 100

Neseniai rašėme apie tai, kad Šešuvies pakrantėje buvo išverstas kalnas statybinių atliekų ir kitokių šiukšlių. Jų nuotraukas „Tauragės žinioms“ atsiuntė neabejingas skaitytojas Artūras Misevičius, jas persiuntėme Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos. Gavome atsakymą – kaltininkas surastas ir bus nubaustas. 

Jau visai netrukus, kitą antradienį, į Tauragę ketina atvykti cirkas iš Ukrainos. Įsikurs jis „Šaltinio“ progimnazijos stadione. Tačiau tokios pasipiktinimo bangos, kaip pavasarį mieste viešėjęs cirkas iš Čekijos, jis tikrai nesulauks – mat gyvūnų jame nebus. Tauragės rajono mero Dovydo Kaminsko nuomone, cirkai su gyvūnais apskritai turėtų aplenkti Tauragę – tokį sprendimą ketinama priimti jau netrukus.   

Artėjant rudeniui socialinius tinklus puošia grybų nuotraukos – baravykai, raudonviršiai krepšiuose ir tarp samanų, – tokiais kadrais dalijasi dažnas, užsukęs į mišką. Žurnalistų akį patraukė žygaitiškės Giedrės Svarienės bemaž kasdien fiksuojamas laimikis. „Tu tikriausiai pasisėjusi turi. Ir palaistai karts nuo karto,“ – stebisi jos „Facebook‘o“ draugai.  O Giedrė pripažįsta, kad grybauti traukia kasdien, kartais ir po kelis kartus.

J. Tumo-Vaižganto ir Gedimino gatvių sankryžoje vyksta intensyvūs statybos darbai. Pastatas, kuriame netrukus įsikurs drabužių bei namų apyvokos prekių tinklo „Pepco“ prekybos centras, jau ne tik stovi, bet ir pasipuošė įmonės logotipais. Skelbiama, jog darbui naujame prekybos centre ieškoma darbuotojų. Kada jis atvers duris, domisi „Tauragės žinios“.