Žygiui kanoja per Baltiją – 20 metų: prisiminimai iš pirmų lūpų
Įkelta:
2019-07-16
Nuotrauka
Aprašymas

Irklinei kanojai, įveikusiai Baltiją, – Audronio Skurvydo bučinys

                Juozo Petkevičiaus nuotrauka

,
Nuotrauka
Aprašymas

Legendinė kanoja eksponuojama Lietuvos jūrų muziejuje

                Juozo Petkevičiaus nuotrauka

,
Nuotrauka
Aprašymas

Juozo Petkevičiaus nuotrauka

,
Nuotrauka
Aprašymas

Po 20 metų. 2019 m. birželio 28-oji Žygio 20-mečio minėjime Lietuvos jūrų muziejuje (iš kairės)  Vytautas Žalys ir Audronis Skurvydas, trečiasis žygeivis Vytautas Germanavičius šios dienos nesulaukė

                        Juozo Petkevičiaus nuotrauka

,
Nuotrauka
Aprašymas

1999 m. birželio 26-oji. Trys pasiryžėliai mažu laiveliu perplaukti Baltiją pasiruošę žygiui

Audronio Skurvydo asmeninio albumo nuotrauka

1999 metų birželio 26-osios vakarą trys narsūs lietuviai, patyrę keliautojai Vytautas Žalys, Vytautas Germanavičius ir Audronis Skurvydas, vedami kilnios idėjos, pagaliau sulaukę kelionei tinkamų orų, Palangos paplūdimyje sėdo į kanoją ir leidosi į pirmąjį Baltijos jūreivystės istorijoje žygį kanoja. Žygis, pavadintas „Baltoscandia 99“, buvo sunkus ir pavojingas. Jis iki šiol nepakartotas. Prieš savaitę Lietuvos jūrų muziejuje paminėtas šio žygio 20-metis. Audronis Skurvydas, prisimindamas tas dienas, sako tik žygiui pasibaigus suvokęs, kad pasiryžimas 40 kg sveriančiu irkliniu laiveliu perplaukti Baltiją buvo išties rizikinga avantiūra, ir nuo galimos žūties juos išgelbėjo tik itin kruopštus pasirengimas.

Pasiruošimas – ilgas ir kruopštus

Prieš dvidešimt metų Palangoje startavę trys narsūs lietuviai leidosi į jūrą ir sėkmingai įveikė nemenką atstumą iki Kalmaro uosto (Švedija). Iki tol niekas tokios konstrukcijos vien tiktai irklais varoma nedidele valtele dar nebuvo nusigavęs iki Skandinavijos kranto.

– Tai buvo Vytauto Žalio idėja, jis ją nešiojo apie 20 metų, – pasakoja A. Skurvydas. – Ruošėmės jam ilgai, ir pradžių net ir nežinodami, kad ruošiamės – idėja buvo tik Vytauto galvoje. Įvyko ne vienas žygis. Pirmi rimti žygiai – viso mėnesio kelionė Nemunu nuo Gardino iki Klaipėdos, žygis Gaujos upe 500 km, 5 kategorijos maždaug mėnesio žygis, jį jau galima laikyti ekstremaliu, prie „Belomor“ kanalo. Buvo ir trumpų kelionių. Lietuvos upės labai smagios. Tokios kelionės mus ir ugdė. Paskui prasidėjo Sąjūdžio laikai, jau kitaip pradėjom dirbti.  

Kiekvienai tokiai kelionei laivelį, pasak keliautojo, reikia konstruoti iš naujo, nes jis lūžta. Reikia jį klijuoti, tvarkyti. Ir tada prasideda meistrystė. Jam ji buvo nesvetima nuo vaikystės, nes visada meistraudavo. A. Skurvydas tapo kaip ir techniniu darbuotoju, jį taip ir buvo praminę – techninis direktorius.

– Mes su Vytautu Žaliu planuodavom keliones – kiek maisto reikia, kiek visko, reikia pasiskaičiuoti krūvius – ir jau paskui rinkdavom ekipažus. Kai Vytautas paskambino ir pasakė, kad plauksim per Baltijos jūrą 40 kg sveriančiu laiveliu, man buvo šokas. Na, gal ne šokas, bet supratau, kad tai bus išties  rimta kelionė, – šypteli A. Skurvydas.  

Pasikvietę Vytautą Germanavičių – pasak A. Skurvydo, stiprų vyrą, daugelio kelionių bendražygį, vyrai ėmė planuoti kelionę. Jai prireikė ir finansavimo, ir rėmėjų. Laivelio ruošimas prasidėjo Tauragėje.

– Buvo nupirkta kanadietiška kanoja, kad būtų karkasas, ir iš jos viską lipdėm. Bandėm padaryti jūrinį variantą. Visų parametrų neįgyvendinom – į ilgį jo neištempsi, tačiau plotį, grimzdumą ir kitus parametrus patobulinom, – pasakoja žygeivis.

Nuotrauka

Kelionė – ekstremali

Keliauninkai ilgai laukė tinkamų orų, gaudė ilgalaikes prognozes, o pagaliau sulaukę išplaukė nuo Palangos šiaurinės gelbėjimo stoties. Irkluodavo kiekvienas maždaug po valandą. Po dviejų parų, kai jie jau buvo pasiekę Gotlandą, matė švyturio blyksnius, situacija jūroje ėmė keistis. Iš pradžių stojo spengianti tyla, žemai danguje kabojo vienas ilgas debesis, užkilo vėjai ir ėmė siautėti 7 balų audra, kuri truko visą dieną. Per tą laiką laivelį vėjas nunešė apie 20 km atgal, link Liepojos.

– Buvo visko ir visaip galėjo baigtis... Mūsų laiveliui tai buvo tikras štormas. Toli gražu ne turistinis žygis... – prisimindamas sunkimas akimirkas pasakoja A. Skurvydas. – Esu vandeny užaugęs, jūros dvasią žinau, mano tėvas, nusipelnęs Lietuvos žvejys, pusę amžiaus į jūrą ėjo, tai gerai žinau, kad su srove, su vėjais negali galynėtis, yra vienas variantas – stabiliai sėdi laive ir elgiesi pagal situaciją, jei laivas turi stovėt prieš bangą, tu jį ir laikai prieš bangą, ir neeikvoji jėgų, nes tau jų reikės. Vien išsėdėti jėgų reikės.

Galiausiai audrai išsikvėpus žygeiviai pasiekė Gotlandą, iš ten vėl laukė orų plaukti į Elando salą. Buvo jau pailsėję, atstumas nedidelis, tad įveikė jį greitai, paskui per šiaurinį smaigalį, laikydamiesi srovių, plaukė į Kalmarą, kur juos pasitiko švedų plojimai – vikingų palikuonys negalėjo patikėti, jog tokia valtele įmanoma perplaukti Baltijos jūrą. Atgal žygeiviai grįžo A. Varno jachta „Ragainė 2“, per atstumą lydėjusia žygeivius visą kelią.

Sunkią ir įspūdingą kelionę „Baltoscandijos“ įgula baigė po dvylikos parų. Iš viso keliautojai tada nuplaukė beveik 500 kilometrų. Atviroje jūroje sutiktų prekybos motorlaivių įgulos, priekrantės žvejai stebėjosi – tarp putojančių bangų keterų nardė 4,8 metrų ilgio ir metro pločio valtelė su žmonėmis. Jokios pagalbos jiems nereikėjo.

– Jausmas buvo nenusakomas, džiaugėmės, žinoma. Ir tik tada suvokėm, ką padarėm – kad gal net ir per daug padarėm, gal per didelė avantiūra buvo, nes niekas iki pat šiol ir nesiryžta to pakartoti. Buvo, kas plaukė burlente, bet mes – su irkliukais. Ir galėjo visko būti, jei nebūtų labai gerai pasiruošta, išspręsta daugelis techninių dalykų.

A. Skurvydas akcentuoja, kad ruošiant laivelį žygiui Tauragėje jam labai daug kas padėjo – Nenonas Jaudzemas, Algirdas Remeikis, piešęs projekto detales, palaikė ir Edmundas Mažrimas, Romualdas Vaitkus, Viktoras Kovšovas, Jonas Liorančas ir daug kitų žmonių.

Lietuva – jūrinė valstybė!

Unikalus žygis buvo skirtas paminėti Gintaro Paulionio, kuris irgi plaukė tuo pačiu maršrutu jachta, bet neparplaukė, nuskendo prie pat Nidos, atminimą. Jo valtelę sudaužė nuožmi audra, tuomet nuskandinusi ir keleivinį keltą „Estonia“.

– Vienas tikslų buvo nufilmuoti kelionę „Discovery“ lygio filmui, bet išėjo taip, kad antrą dieną paskendo kamera su specialiu jūriniu boksu, ta, kuri Londone buvo nupirkta už 50 tūkst. litų ar kiek. Filmukas paskui buvo montuojamas iš nuotrupų. Todėl paskui ir knygą rašėm, kad liktų prisiminimas, – sako A. Skurvydas.   

Vis dėlto svarbiausias tikslas buvo įrodyti, kad Lietuva – jūrinė valstybė.

– Jeigu norim, kad ji būtų jūrinė valstybė – tokie žygiai labai svarbūs, jie prideda daugiau nei politikavimas. O mes istorikai, mūsų tikslas buvo nacionalinio lygmens, buvome kupini ryžto įrodyti, kad mes turim jūrininkų, kad Lietuva nėra tik vien tik šalis prie jūros – esam jūrų tauta, – teigia žygeivis.

Nuotrauka

Sukaktis paminėta Jūrų muziejuje

Į žygio 20-mečio sukakties paminėjimą su būriu tauragiškių – palaikymo komanda – nuvykęs A. Skurvydas  pasakoja, kad renginio būta jaukaus ir šilto, tai buvo prisiminimų vakaras, kurį paįvairino klaipėdietės aktorės Virginijos Kochanskytės skaitomos ištraukos iš knygos „Kanoja per Baltijos jūrą“. Buvo eksponuojamos ir kelios dailės parodos marinistine tema, ekrane nuolat sukosi filmukas apie žygį. Deja, iš trijų legendinio žygio dalyvių minėjime dalyvavo tik du, V. Germanavičiaus nebėra tarp gyvųjų.

– Šis žygis įrašytas ne tik į Lietuvos jūreivystės istoriją. Iki tol joks irkluotojas šiapus ir anapus Baltijos dar nebuvo įveikęs jūros tokios konstrukcijos vos 42 kilogramus sveriančia irkline kanoja“, – unikalią kelionę prisiminė žygeivius iš Palangos išlydėjusi Lietuvos jūrų muziejaus direktorė Olga Žalienė, visiems trims žygeiviams įteikusi knygas „Tarpukario Lietuvos laivai, jūreiviai, kapitonai“, kurios autorius – ką tik Kuršių mariose per audrą tragiškai žuvęs kurėno kapitonas Romualdas Adomavičius.

Kanoja, kuria trys vyrai ryžosi kirsti Baltiją, eksponuojama muziejaus kieme, lauko ekspozicijoje, šalia G. Paulionio irklinės valties „Alfredas Jansenas“.

Nuotrauka
tesimas
Įkelta:
prieš 1 dieną
Artėjant Šv. Velykoms Tauragės apylinkės teismo kolektyvas prisijungė prie Tauragės Carito  2024 m. kovo 14 d. – 2024 m. kovo 22 d. organizuotos iniciatyvos „Pasidalinimo krepšelis“. Akcijos metu darbuotojai dalinosi ilgo galiojimo maisto produktais su vargstančiais. Nepamiršti buvo ir mažieji. Pasirūpinta, kad ir jie pajustų saldesnį Šv. Velykų stalą bei galėtų pasmaližiauti saldumynais.
Nuotrauka
rotary
Linos Buchlickajos nuotraukos
Įkelta:
2024-03-26
Šeštadienį, Tauragėje vyko vienas svarbiausių Rotary Lithuania D1462 Apygardos renginių - Asamblėja ir Išrinktųjų prezidentų bei jų komandų mokymai. Jų tikslas uždegti, motyvuoti bendruomenę drauge kurti prasmingus pokyčius ir visapusiškai augti!
Nuotrauka
aikštynas
Įkelta:
2024-03-26
Prasidėjo dvi savaites truksiantis balsavimas už labiausiai patikusias dalyvaujamojo biudžeto idėjas, skirtas gyvenamajai aplinkai ir viešajai infrastruktūrai gerinti ir kurti. Susipažinti su projektais ir atiduoti savo balsus už labiausiai patikusias idėjas gyventojai galės iki balandžio 8 dienos, internetinėje svetainėje.
Nuotrauka
Nuotrauka
Įkelta:
2024-03-25
Kovo 29 d. penktadienį nuo 11 iki 16 valandos prie Tauragės pilies bus renkama parama Ukrainos kariams .
Nuotrauka
a
Įkelta:
2024-03-21
Žvelgdami į mums artimus senjorus – tėvus ar senelius – neretai pamirštame, kad ir jie kažkada buvo jauni, ištroškę nuotykių ir kupini svajonių, o šiandien daugelį patirtų istorijų tyliai saugoja savo prisiminimuose. Pokalbiai tarp skirtingų kartų gali leisti geriau pažinti vieni kitus bei atrasti, kad su brandaus amžiaus žmonėmis, kiekvienas iš mūsų turi daugiau bendrumų nei skirtumų.
Nuotrauka
šiluma
Įkelta:
2024-03-21
Kaip informuoja Tauragės šilumos tinklai, šilumos kaina Tauragėje kovo mėnesį išliko žemesnė už vidutinę šilumos kainą Lietuvoje. Tauragės šilumos tinklų vartotojams kovo mėnesį taikoma 6,70 ct/kWh (be PVM) kaina. 2023 metais Tauragės šilumos tinklų vartotojams kovo mėnesį taikyta 8,12 ct/kWh (be PVM) kaina, 2022 m. – 5,90 ct/kWh (be PVM).
Nuotrauka
Pratybos
Tauragės rajono savivaldybės nuotrauka
Įkelta:
2024-03-20
Kaip informuoja Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų Žemaičių apygardos 3-ioji rinktinė, kovo 23–24 dienomis Sakalinės miškuose (Jūravos girininkija) planuojamos sprogdinimo darbų pratybos.
Nuotrauka
sodra
„Sodros“ nuotrauka
Įkelta:
2024-03-19
Įprastai savarankiškai dirbantys gyventojai, kurie nedirba dar ir samdomo darbo ir nėra draudžiami sveikatos draudimu valstybės lėšomis, kiekvieną mėnesį turi sumokėti minimalią privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmoką – 6,98 proc. nuo minimalios mėnesio algos (MMA). To reikia tam, kad prireikus žmonės galėtų pasinaudoti sveikatos priežiūros paslaugomis, gauti kompensuojamuosius vaistus ir kitas paslaugas.
Nuotrauka
klimato
Įkelta:
2024-03-19
Tauragės misija tapti klimatui neutraliu ir išmaniu miestu įgauna pagreitį. Praeitą savaitę, kovo 14 dieną įvyko pirmasis susitikimas su bendruomene. Renginio tikslas - supažindinti susirinkusius gyventojus, verslo ir įstaigų atstovus bei suinteresuotus asmenis su misija ir vykstančiu procesu, bei pakviesti diskusijai.
Nuotrauka
caritas
Įkelta:
2024-03-16
Kovo 15 d. Tauragėje, atidarytas Užimtumo tarnybos regioninis karjeros centras.  Taip pat atidarytos naujos socialinės dirbtuvės žmonėms su negalia – Tauragės Švč. Trejybės parapijos Carito socialinės dirbtuvės „Draugų kiemelis“. Šių visuomenei svarbių įstaigų atidaryme  dalyvavo socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė. 
Nuotrauka
Maisto bankas
Įkelta:
2024-03-14
Jau šį penktadienį ir šeštadienį visoje Lietuvoje vyks tradicinė „Maisto banko“ akcija, kurios metu daugelyje šalies parduotuvių budės savanoriai, kviesiantys stokojantiems paaukoti ilgiau negendančių maisto produktų. Šiais metais „Maisto banko“ akcija vyks 74 Lietuvos miestuose ir miesteliuose, 379 parduotuvėse, akcijoje dalyvaus 256 skirtingos nevyriausybinės organizacijos, prie „Maisto banko“ akcijos šį pavasarį jungiasi rekordinis daugiau nei 7400 savanorių būrys. Labiausiai prašoma aukoti aliejaus, taip pat mėsos ar žuvies konservų.
Nuotrauka
sodra
„Sodros“ nuotrauka
Įkelta:
2024-03-14
Daugiau nei 120 tūkstančių senatvės pensijos ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų gavėjų toliau dirba, o dirbdami kaupia stažą ir pensijų apskaitos vienetus. Dėl to daugumai jų pensijos kasmet padidėja. 2023 metais dirbusiems pensijų gavėjams šiemet atnaujintos pensijos pradedamos mokėti nuo kovo. Dalį gavėjų jos pasieks jau šį mėnesį, kitus – vėlesniais mėnesiais. Visos dirbančiųjų pensijų gavėjų pensijos bus perskaičiuotos iki liepos.
Nuotrauka
Įkelta:
2024-03-14
Tauragės rajono savivaldybės administracija informuoja, kad 2024 m. kovo 18 d., pirmadienį, valstybinio lygio civilinės saugos kompleksinių pratybų metu vyks gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemos (GPIS) patikrinimas.
Nuotrauka
vyskupai
Įkelta:
2024-03-14
2024 m. kovo 13 dieną įvyko tradicinis Telšių vyskupo Algirdo Jurevičiaus susitikimas su savivaldos vadovais – merais. Telšių vyskupijos teritorija pagal civilinį administracinį paskirstymą siejasi su penkiolikos savivaldybių administracinėmis teritorijomis. Merus į susitikimą su vyskupu atlydėjo tų vietovių dekanai arba klebonai.
Nuotrauka
masina
Asociatyvi pexels.com nuotrauka
Įkelta:
2024-03-13
Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, kad netrukus beveik 260 gyventojų ir 100 įmonių, dėl kurių automobilių pardavimo kainos realumo kyla klausimų, pasieks informaciniai pranešimai. Pranešimus gavę asmenys raginami įvertinti įformintą pardavimo kainą, ir jei ji neatitinka realybės – deklaracijose deklaruoti tikrąją transporto priemonių pardavimo kainą.
Nuotrauka
aplinkosauga
Įkelta:
2024-03-13
Vyriausybė pritarė Aplinkos ministerijos parengtiems Administracinių nusižengimų kodekso ir Aplinkos apsaugos įstatymo pakeitimams, kuriais siūloma baudas diferencijuoti pagal pažeidimo mastą, daromą neigiamą poveikį aplinkai, griežtinti baudas fiziniams asmenims ir nustatyti atsakomybę juridiniams asmenims už pažeidimus gyvosios gamtos srityje, ūkinės ir kitos veiklos vykdymą nesilaikant aplinkosauginių reikalavimų.