Lietuvos gyventojams vis svarbesnė gyvenamoji aplinka: tyrimų bendrovės „Spinter“ apklausos duomenimis, 93 proc. šalies gyventojų atkreipia dėmesį ne tik į jų individualaus gyvenamojo būsto kokybę, bet ir į greta esančią aplinką. Kvartale esanti infrastruktūra – kiemas, žaliosios zonos, žaidimų aikštelės, tampa vis labiau traukiančiomis erdvėmis, kuriose žmonės noriai leidžia laisvalaikį, bendrauja su kitais daugiabučio gyventojais.
Tyrimo metu daugiau nei pusė (52 proc.) respondentų nurodė, kad gyvenamojo būsto aplinka jiems labai svarbi, dar 41 proc. teigė, jog ji svarbi.
„Šie rezultatai – kontrastas su ta realybe, kurią galėjome matyti prieš 15 ir daugiau metų, kai gyvenamoji erdvė dažnai tartum baigdavosi už buto durų. Nuosavą būstą žmonės prižiūrėdavo, stengdavosi įsirengti kuo jaukiau, tačiau laiptinė ar kiemas buvo suprantami kaip „niekieno“ teritorija, kuriai niekas neskirdavo dėmesio. Visgi visuomenės mentalitetas keičiasi ir žmonės vis geriau supranta, kad gyvenimo kokybę lemia ne tik erdvės namuose, bet ir aplink juos“, – teigia tyrimą inicijavusios Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) direktorius Valius Serbenta.
Pašnekovas atkreipia dėmesį, kad tokius visuomenės mentaliteto pokyčius atspindi ir kvartalinės daugiabučių renovacijos įgyvendinimo tendencijos Lietuvoje – vis daugiau savivaldybių įsitraukia į šį procesą.
Kokių pokyčių norėtų patys gyventojai?
Apklausoje dalyvavusiųjų nuomone, gyvenamojo namo aplinką žymiai pagerintų tokie aspektai: sutvarkyta asfalto danga kiemuose ir greta jų, tvarkingi šaligatviai bei išplėsta automobilių stovėjimo aikštelė – šiek tiek daugiau nei pusė (51 proc.) respondentų išreiškė tokius lūkesčius.
Gyventojams svarbūs ir kiti greta namo esančios infrastruktūros elementai – žaliosios zonos bei poilsio erdvės. 46 proc. respondentų pageidautų geriau sutvarkytų gėlynų ir kitokių želdinių, o 37 proc. akcentavo įrengtų poilsio zonų, pastatytų ar sutvarkytų suoliukų poreikį.
Kaimynystė gali būti renovaciją skatinantis pavyzdys
Kvartalo energinio efektyvumo didinimo programa ne tik padeda sumažinti kvartale suvartojamos energijos kiekį, bet ir prisideda prie bendruomenės bei miesto gerovės, keičia viso kvartalo estetinį vaizdą. Taip pat svarbu, kad gerieji renovacijų pavyzdžiai įkvepia kaimynystėje esančių daugiabučių gyventojus ir paskatina juos atnaujinti savo būstus.
„Kaimynystėje renovuotas namas labai dažnai paskatina apie tai susimąstyti ir netoliese įsikūrusius žmones. Prie to prisideda tiek pagražėjusi gyvenamoji aplinka, tiek atnaujinto namo gyventojų atsiliepimai, griaunantys išankstinius stereotipus. Žinoma, lemiamu veiksniu vis dar tampa greitai pasklindanti informacija apie šiltesnius butus ir sumažėjusias šildymo sąskaitas“, – sako V. Serbenta.
Užs. Nr. 79