Didėjantis vandens suvartojimas leido „Tauragės vandenims“ išsikapstyti iš nuostolių – pirmą kartą per daugelį metų bendrovė uždirbo per 100 tūkst. eurų pelno. Tai – ne vienintelė gera žinia. Pranešama, jog nuo rugsėjo 1-osios vandens kaina vartotojams mažės5 euro centais už kubinį metrą. Apie 70 proc. viso pajamų padidėjimo sudarė AB „Vilkyškių pieninės“ cechui tiekiamo vandens pardavimas ir nuotekų tvarkymas.
Pigs 5 euro centais
„Tauragės vandenų“ direktorius Eduardas Anulis informavo, jog nauja vandens kaina jau suderinta su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija. Kitą savaitę kainas turi patvirtinti Tauragės rajono savivaldybės taryba.
– Birželio 11 d. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija suderino UAB „Tauragės vandenys“ perskaičiuotų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo bei paviršinių nuotekų tvarkymo bazines kainas.Tikėtina, kad naujos kainos įsigalios nuo rugsėjo 1 d.Daugiabučių ir individualių namų gyventojams geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kaina mažės 5 euro centais ir bus 2,12 Eur už kub. metrąbe PVM.Pramonės įmonėms kaina taip pat sumažės 5 euro centais ir bus 2,20 Eur/m3 be PVM. Kaina mažėja 2,3 proc., – teigė bendrovės vadovas.
Anot E. Anulio, savivaldybės kontroliuojamos įmonės eksploatacinės išlaidos, visos sąnaudos, paskolos, vykdomi projektai kainų komisijai yra pateikiami kiekvienais metais. Kainų komisija peržiūri pateiktus duomenis irkasmet perskaičiuoja bazines kainas.
Direktoriaus teigimu, pagrindinė vandens kainos mažėjimo šiemet priežastis – vandens pardavimo apimčių padidėjimas 2018 metais.Palyginus su 2017 m., vandens pardavimas išaugo 115 tūkst. kub. m arba 12 proc. Nuotekų šalinimas padidėjo 21 proc. 2018 metus bendrovė baigė su 100,3 tūkst. eurų grynuoju pelnu.
– Apie 70 proc. visų pajamų padidėjimo sudarė vienas vartotojas – AB „Vilkyškių pieninės“ Tauragės padalinys. Likusį 30 proc. pajamų padidėjimą sudarė papildomi vartotojai – gyventojai, prisijungę prie vandentiekio ir nuotekų tinklų, išsiplėtęs automobilių plovyklų tinklas, kiti smulkesni vartotojai. Vienas pagrindinių bendrovės tikslų – dirbti pelningai ir siekti, kad vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo kaina palaipsniui mažėtų, – „Tauragės žinioms“ teigė E. Anulis.
Anot įmonės vadovo, tauragiškiai gali džiaugtis tiekiamo vandens kokybe, kuri yra tikrai gera. Bendrovė turi atestuotą laboratoriją, kuri atlieka geriamojo vandens laboratorinę kontrolę. Kontrolė vykdoma pagal patvirtintą ir suderintą su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba planą. Tauragės miesto, Skaudvilės miesto ir kaimų geriamojo vandens mikrobiologiniai ir cheminiai rodikliai tikrinami vieną kartą per ketvirtį. Tauragės miesto vandenvietėje esantys gręžiniai tikrinami kartą per mėnesį, o padavimas į miestą tikrinamas kiekvieną savaitę po 1–2 kartus.
Nesijungiantiems gresia atsakomybė
„Tauragės vandenys“ taip pat intensyviai siekia, kad prie nuotekų tinklų prisijungtų kuo daugiau nuosavuose būstuose gyvenančių tauragiškių. Tam bendrovę įpareigoja Europos Sąjungos direktyva, kuria reikalaujama, jog iki 2023 m. prie centralizuotų nuotekų tinklų būtų prisijungę 98 proc. gyventojų. Neįgyvendinus įpareigojimo atveju „Tauragės vandenims“ tektų grąžinti dalį lėšų, gautų iš Europos Sąjungos fondų, kurios buvo skirtos nuotekų tinklų plėtrai.
– Vienas pagrindinių UAB „Tauragės vandenys“ tikslų yra pasiekti, kad iki 2023 m. sausio 1 d. gyventojų prisijungimas prie centralizuotų nuotekų tinklų Tauragės aglomeracijoje (miestas ir gyvenvietės, iš kurių nuotekos patenka į Tauragės miesto nuotekų valyklą), siektų 98 proc. Šiuo metu prie nuotekų tinklų yra prisijungę 95 proc. aglomeracijos gyventojų. Likę 3 proc. sudaro apie 300 būstų. Bendrovė dės visas pastangas, kad bendradarbiaujant su Tauragės rajono savivaldybės administracija, seniūnijomis, regionine aplinkos apsaugos agentūratikslas būtų pasiektas, – informavo bendrovės vadovas.
2018 m. prie vandentiekio tinklų prisijungė 52 būstai arba 111 gyventojų, prie centralizuotų nuotekų tinklų – 163 būstai arba 344 gyventojai. Dar 200 gyventojųTauragės aglomeracijoje nuotekų tinklai yra įrengti iki sklypo ribos. Tačiau prie centralizuotų nuotekų tinklųnoriai jungiasi ne visi gyventojai. Anot E. Anulio, nesijungti jie randa įvairių priežasčių.
– Vieni senesnės statybos namuose neturi sanitarinių mazgų, kiti turi nuotekų kaupimo rezervuarus, kurie dažniausiai yra netvarkingi ir teršia gamtą. Kiti teigia, kad neturi lėšų pakloti tinklus iki namo. Be to, yra ir negyvenamų namų. Nenoriu gąsdinti tokių gyventojų, tačiau noriu pacituoti 2019 m. gegužės 13 d. aplinkos ministro įsakymą Nr. D1-279. Įsakyme rašoma, kad gyventojas, turintis galimybę prisijungti prie centralizuotų nuotekų tinklų (tinklai privesti iki sklypo ribos) ir nesijungiantis turi būti įspėtas ir duotas terminas prisijungti – 9 mėnesių laikotarpis, – teigė E. Anulis.
Pasak jo, bendrovė rengia gyventojų būstų sąrašus, kuriuos pateiks Tauragės rajono savivaldybės administracijai. Neprisijungus per laikotarpį, nurodytą savivaldybės administracijos įspėjamajame laiške, gyventojas bus traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Administracinių nusižengimų kodekso 332 straipsnį.
– Taigi, kreipiuosi į gyventojus, kad būtų pasiektas abipusis supratimas ir gyventojams nereiktų taikyti administracinių nuobaudų, bendrovei nereiktų grąžinti Europos Sąjungos lėšų, būtų pasiektas 98 proc. gyventojų prisijungimas ir nereikėtų didinti vandens kainos, – kalbėjo „Tauragės vandenų“ vadovas.
Užs. Nr. 77
