2019 Liepos 20 d.
Šeštadienis
Budintis reporteris
(8 446) 51 470
8 687 80 318

Aktualijos

Gydytojų trūkumas: problema rimta, tačiau pamažu sprendžiama

  • Įkelta: 2019-07-11
Sveikatos apsaugos ministerijos archyvo nuotrauka

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), siekdama mažinti sveikatos netolygumus tarp Lietuvos regionų bei gerinti sveikatos priežiūros kokybę ir prieinamumą gyventojams, imasi kompleksinių priemonių, kurios turėtų jaunuosius medikus paskatinti rinktis darbo vietą mažesniuose Lietuvos rajonuose. Šiuo metu Tauragės ligoninėje dirba 5 gydytojai rezidentai,  ruošiami 4 jauni specialistai, iš kurių 2 pradės dirbti rugpjūčio mėnesį, netrukus ketinama finansuoti dar vieną. Tiesa, visa tai – savo lėšomis, nes tik taip galima užsitikrinti specialisto darbą 5–6 metams.

Ragina prisidėti ir savivaldybes

Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos teigimu, gydytojų darbo vietos pasirinkimui įtaką daro daug veiksnių, todėl vien ministerijos pastangų neužtenka. Regionų gydymo įstaigos kartu su savivaldybių administracijomis vis dažniau kreipiasi į SAM dėl leidimo apmokėti rezidentūros studijas tiems būsimiems jauniems specialistams, kokių konkrečioje įstaigoje trūksta labiausiai, jog vėliau jie keletą metų toje gydymo įstaigoje padirbėtų. 2009 m. į SAM dėl studijų apmokėjimo kreipėsi vos viena gydymo įstaiga, o šiemet jau pasirašyta daugiau nei 30 trišalių sutarčių tarp gydymo įstaigų, universitetų ir rezidentų.

Europos Sąjungos (ES) lėšomis finansuojamos kardiologų, neurologų, šeimos gydytojų, pulmonologų rezidentūros studijos tiems gydytojams rezidentams, kurie, pasirašydami sutartis, įsipareigoja atitinkamo rajono gydymo įstaigoje dirbti netrumpiau kaip dvejus metus. Projekte šiuo metu dalyvauja 13 gydytojų rezidentų: 4 pulmonologijos, 6 kardiologijos, 2 neurologijos bei 1 – šeimos medicinos.

Tarptautinė patirtis rodo, jog kai dalis rezidentūros studijų vykdoma regionų gydymo įstaigose, labai padidėja tikimybė, kad jauni žmonės pasirinks darbą tose įstaigose. Todėl ES lėšomis įgyvendinamas gydytojų rezidentų etapinių (pakopinių) kompetencijų modelio kūrimas ir diegimas, kurio metu sudaromos sąlygos atlikti dalį rezidentūros studijų kitose gydymo įstaigose, nutolusiose nuo pagrindinių centrų, informuoja SAM. Taip jaunieji specialistai geriau susipažįsta su darbo regionuose perspektyvomis, aplinka ir darbo specifika, įgyja reikalingų kompetencijų bei pagerina paslaugų prieinamumą regionų gyventojams.

Ruošti rezidentus savo lėšomis – naudingiau

Tauragės ligoninės direktoriaus pavaduotojas medicinai Danas Masiulionis, paprašytas pasidalinti mintimis apie gydytojų trūkumo problemą ir jos sprendimo būdus, sako, kad ES lėšomis įgyvendinamas gydytojų rezidentų etapinių (pakopinių) kompetencijų modelio kūrimas žengia netvirtus pirmus žingsnius. Rezultatai bus vertinami ne anksčiau kaip po metų.

Didesnio kiekio jaunų gydytojų dėl to rajonuose nesitikima, nes išvykti dirbti į rajonus – daugiau asmeninis kiekvieno gydytojo sprendimas. Pakopinės kompetencijos – daugiau teisinio jaunojo gydytojo statuso reguliavimas. Pasak jo, pažymėtina, kad gydytojai rezidentai regioninėse ligoninėse gali dirbti, tik kai įstaiga yra akredituota pasirinktam rezidentūros studijų profiliui, o akredituojantis vėl iškyla papildomų reikalavimų, kurių rajoninės ligoninės negali įgyvendinti, t.y. turėti akademinius darbuotojus gydytojų ruošimui ir kt. Tai tarsi užburtas ratas.

D. Masiulionis apibūdino ir kitą ES finansuojamų projektų kryptį ruošiant jaunus gydytojus – lėšų trūkstamų specialistų rengimui skyrimą, įpareigojant 2 m. atidirbti paskirtoje teritorijoje. Šis projektas, pasak jo, atrodo ganėtinai patrauklus vertinant iš jauno gydytojo pozicijų, tačiau, deja, nesulaukiama, kad jauni gydytojai įsitrauktų į šią programą masiškiau, t. y. dalyvauja pavieniai gydytojai, nors specialybės patrauklios ir bendrai projekto mintis atrodo logiška.

– Trečia opcija – tai, kokius specialistus prikalbina ir pasiruošia ligoninės savo iniciatyva su savivaldos ir valstybės (būsto jaunai šeimai programa regionuose) pagalba. Tauragės ligoninėje nuolat finansuojamas specialistų ruošimas jau 11 metų. Specialistų ruošimą riboja finansiniai ištekliai. Bendros personalo senėjimo tendencijos aplenkia finansines galimybes: labai trūksta ir slaugytojų, komplikuotas kandidatų atrinkimas dėl populiacijos mažėjimo regione.

Šiuo metu ruošiami 4 jauni specialistai, iš kurių 2 pradės dirbti rugpjūčio mėnesį, netrukus ketinama finansuoti dar vieną. Reikia pastebėti, kad kontraktinis jaunųjų gydytojų ruošimas įstaigos lėšomis, ir rezidentų darbas įstaigoje – tai skirtingos savo prasme ir pasekmėmis sąvokos. Rezidentai gali dirbti paskirtą laiką rajone, kaip rezidentūros bazėje, ir išvykti, ilgalaikės naudos nebus. Ruošiant savo lėšomis rezidentus, galima užsitikrinti specialisto darbą 5–6 metams, – pasakojo D. Masiulionis.

Dabar, pasak jo, ligoninėje dirba 5 gydytojai rezidentai. Jų atlyginimai priklauso nuo darbo krūvio, vidutiniškai mokama kiek daugiau nei 1000 Eur už etatą.

Sutartis – 5 metams

Jau nuo rugpjūčio Tauragės ligoninėje pradės dirbti gydytojas radiologas Darius Krivickas.

– Šiuo metu, iki liepos 31-osios, dar esu gydytojas rezidentas Kauno klinikose, o po to, nuo rugpjūčio 1-osios, jau dirbsiu Tauragėje, – pasakojo nuo Šiaulių kilęs jaunas medikas.

Paklaustas, kas paskatino ryžtis atvažiuoti į Tauragę, jis vardijo:

– Čia jau dirba keli pažįstami gydytojai, be to, buvo pasiūlytos geriausios finansavimo sąlygos. Tauragės ligoninė neseniai įsigijo naują kompiuterinės tomografijos aparatą. Ir apskritai sąlygos tobulėjimui geros, ir kolektyvas fainas. Ir kolega dar vienas, iš Kelmės, kartu pradės dirbti. Taip viskas ir susidėliojo.

Jis teigė esąs patenkintas, tačiau daugiau galės papasakoti tik kai pradės dirbti.

Sutartis su gydytoju radiologu sudaryta penkeriems metams. Pasakyti, ar pasiliks dirbti jai pasibaigus, vaikinas dar negali:

– O paskui matysim, visko būna... – sakė jis.

Praktika asfaltuoti gatves Tauragėje prisidedant verslui ar gyventojams jau turi precedentą, tuo tarpu daugiabučių kiemai iki šiol būdavo tvarkomi savivaldybės biudžeto lėšomis. Trečiadienį savivaldybės tarybos posėdyje pritarta, kad J. Tumo-Vaižganto g. 127 numeriu pažymėto namo kiemas būtų remontuojamas su gyventojų prisidėjimu.

Birželio 23–29 d. Portugalijos mieste Idanha-a-Nova vyko Pasaulio orientavimosi sporto (OS) takais čempionatas, kuriame dalyvavo ir sveiki, ir neįgalūs sportininkai iš 25 pasaulio šalių. Lietuvai atstovavo 6 sportininkai – 3 sveiki ir 3 neįgalieji. Vienas jų – tauragiškis Petras Kasanavičius, kuriam debiutas čempionate buvo tikras gyvenimo iššūkis. Lietuvos neįgaliųjų komanda iš varžybų grįžo iškovojusi 4 vietą.

Balskų poilsiavietė taps patogi ne tik poilsiautojams, bet ir motorinių valčių mėgėjams. Valčių nuleidimo tako ir apsisukimo aikštelės įrengimo darbai jau prasidėjo, tam skirta 15 942 Eur. Žadama, jog poros metų bėgyje čia išdygs ir poilsiavietė.