Balandininkas Rimantas Beneta: „Visur teko būti, bet Tauragėje kažkaip kitaip“
Įkelta:
2019-07-12
Nuotrauka
Aprašymas

Šiuos balandžius, panašius į vienuolį su gobtuvu, vienuoliai ir išveisė

Vaido Simanausko nuotrauka

,
Nuotrauka
Aprašymas

Karakulinis balandis labai domisi aplinka, paleistas kambaryje vaikštinėja viską apžiūrinėdamas ir krepšteldamas snapu

Vaido Simanausko nuotrauka

,
Nuotrauka
Aprašymas

Kiek save prisimena, balandininkas Rimantas Beneta visą gyvenimą apsuptas paukščių

Vaido Simanausko nuotrauka

„Dabar pakalbam apie Tauragę“, – po gero pusvalandžio pokalbio man sako Šiauliuose gyvenantis balandininkas Rimantas Beneta. Vyras juokauja, kad visą gyvenimą, kiek save prisimena, yra apsuptas šių paukščių. Nors gyvena Šiaulių pakraštyje, bet Tauragė jam mielas ir draugiškas miestas. Čia jis gimė, čia jo artimieji, čia jis neseniai, per Jonines, Taurų parke tauragiškiams rodė reto grožio balandžius. Rimantas – vienas iš nedaugelio balandininkų Lietuvoje, kurie keliauja ir rodo, kokie įvairūs ir įspūdingi šie paukščiai. Sako, daugelis negali patikėti, kad balandžiai gali tokie būti: margaspalviai, panašūs į povus, garbanoti.

Reaguoja tik į šeimininko balsą

Susitinkame su Rimantu jo namuose, Šiaulių pakraštyje. „Balandžiams reikia daug erdvės, laisvės“, – pasakoja balandininkas. „Būna, nusiperka žmonės balandžius, augina narveliuose. Šie paukščiai jaukūs, pripranta prie žmogaus. Bet jiems reikia daug erdvės, kad galėtų paskraidyti“, – tikina Rimantas. Ir čia pat demonstruoja auginamus paukščius.

Kiemas pilnas įvairiausių balandžių. Retesni paukščiai laikomi narveliuose. „Ar nenuskris?“ – provokuojamai klausiu aš. „Ne, jie jaukūs paukščiai, atpažįsta šeimininko balsą ir kviečiami atskrenda“, – užtikrintai sako Rimantas. Matydamas mano akyse skepsį, jis čiumpa lesalo indelį, išbėga į kiemo vidurį ir ima švilpauti. Staiga iš visų kampų suskrenda balandžių pulkas ir puola lesti Rimanto beriamus skanėstus.

„Jeigu kas nors kitas švilptų, paukščiai neatskristų. Ypač retesnių veislių balandžiai tik pakraipytų galvas ir nereaguotų“, – pasakoja Rimantas. Iš namų jis atneša narvelį su keletu retesnių veislių balandžiais, traukia vieną po kito, kai kuriuos deda ant stalo. Paukščiai tik kraipo galvas, bet niekur neskrenda, vaikšto čia pat ant stalo ir pozuoja kamerai.

„Štai šis, karakulinis balandis, yra labai smalsus. Paleistas kambaryje jis vaikšto, viską apžiūri, gali ir batų raštelį atrišti. Domisi viskuo, kas yra aplink“, – paukščių savitumus apibūdina Rimantas. Šie paukščiai – kaip ir kiti veisliniai gyvūnai. Jiems reikia skirti daug dėmesio, priežiūros, parinkti deramą lesalą, o jų ligos panašios į žmonių. Todėl nusprendus imtis balandininkystės, reikėtų gerai pagalvoti, nes tai daug jėgų ir laiko reikalaujantis užsiėmimas, sako Rimantas. Pats, kiek save prisimena, visada buvo su šiais paukščiais.

Daugelis nustemba pamatę balandžius

Vyras dažnai keliauja po įvairias parodas, neatsisako atvykti į miestelių šventes ar renginius, jeigu tik sulaukia malonaus kvietimo. Rimantas yra vienas nedaugelio balandininkų Lietuvoje, kurie žmonėms demonstruoja šių paukščių savitumą, ypatumus. Vyras juokauja, kad balandžiai daug dėmesio sulaukia iš vaikų ir moterų, bet balandininkyste užsiima daugiausia tik vyrai. „Šiaulių klube yra dvi moterys, bet tai retenybė“, – į ūsą šypsosi Rimantas.

„Daugelis net nustemba, kad tokie balandžiai gali būti, nėra jų matę“, – įspūdžius pasakoja Rimantas ir rodo reto grožio balandžius. Vienų plunksnos kaip pūkai, kitų uodegos kaip povų, dar kito kaklas riestas kaip dūdos. Jų ir kainos svyruoja įvairiai. Retesnio paukščio kaina gali siekti ir net viršyti tūkstantį ar daugiau eurų. „Štai šiam balandžiui pirkėjai pripučia oro per snapą ir kuo balandis pagurklyje ilgiau išlaiko orą, tuo jis vertingesnis“, – pirkėjų įgeidžius ir keistenybes atskleidžia balandininkas.

Ne visus paukščius Rimantas skuba parduoti jų įsigeidusiems kolekcininkams. Net jeigu šie ir siūlytų didžiulius pinigus. Kuo grynesnė veislė, tuo ji retesnė, tuo brangesnė ir vertingesnė. „Galėčiau parduoti, – pasakoja Rimantas – Bet žinau, kad tokio balandžio daugiau nebegausiu. Todėl atsisakau parduoti“, – teigia Rimantas ir sako, kad parodose tenka sutikti įvairiausių pirkėjų.

Įsimylėjėliai balandėliai – mitas

Kažkada balandžiai buvo populiarūs vestuvėse ar kitose šeimos šventėse. Jaunieji leisdavo baltus balandžius į orą. Tačiau dabar, pasakoja Rimantas, ši mada eina į praeitį. „Žmonės gyvena paprasčiau, uždirba mažiau, vestuves kelia kuklesnes“, – teigia pašnekovas.

„Kaip tuomet su tuo posakiu – įsimylėję kaip du balandėliai?“ – juokdamasis klausiu. Rimantas surimtėja, atsidūsta ir sako, kad tai tik gražus posakis. „Būna visko, patinėlis gyvena su patinėliu, patelė su patele, patinėlis su dviem patelėmis. Patinėlio skardesnis balsas, kitas gražiau suburkuos, patelė leidžiasi mindoma. Gal tik gulbės visam gyvenimui susiporuoja, bet ir tai ar kas nors rimčiau tyrinėjo. Du balandžiai – čia tik gražus posakis“, – rimtai tikina balandininkas.

Pašnekovas atskleidžia ir kitą balandžių gyvenimo paslaptį. Balandžių šeimos labai saugo savo teritoriją. Toje pačioje patalpoje kiekviena šeima turi savo lizdą ir aršiai gina jį nuo kitų balandžių. Nesvarbu, kas bandytų atskristi, kitas patinėlis ar patelė, ribų nesilaikantys bus skaudžiai įspėti. Net ir suleisti į vieną narvą paukščiai retai išbūna draugiški, pasakoja Rimantas.

Kiekviena šalis turi savo balandį

Pasaulyje yra daugybė balandžių veislių. Gatvėse sutinkami balandžiai yra kalvų karveliai, sako balandininkas. Šie paukščiai davė pradžią visoms kitoms balandžių veislėms. „Kiekviena tauta ar šalis turi savo balandį“, – juokiasi Rimantas ir rodo netgi lietuvišką balandį, kuris labai vertinamas dėl savo mažo riesto snapo. Pademonstruoja ir įspūdingą balandį, kuris panašus į vienuolį. Jį išveisė vienuoliai, kad balandis būtų panašus į juos, tarsi su gobtuvu.

Globalizacija daro savo net ir balandžių pasaulyje. Atsivėrus valstybių sienoms ir įsigalėjus laisvam prekių, žmonių ir gyvūnų judėjimui tarp valstybių, balandininkai išmoko skaudžią pamoką. Balandžių ligos labai priklauso nuo konkrečios teritorijos bei aplinkos, sako Rimantas. Pavyzdžiui, jo namuose laikomi balandžiai gali sirgti visiškai kitomis ligomis nei tos pačios veislės balandžiai Lenkijoje ar Vokietijoje ar net kitame mieste Lietuvoje, pasakoja balandininkas.

Šitai balandininkai suprato tik po to, kai netikėtai ėmė kristi vienas po kito jų iš kitur parsivežti balandžiai. Todėl dabar balandininkai imasi atsargos priemonių. Kiekvieną naują paukštį uždaro į karantiną ir laiko atskirai keletą savaičių, kol atvykėlis apsipranta naujoje aplinkoje ir tampa aišku, kad jis nesusirgs pats arba neužkrės kitų aplinkinių paukščių.

Nuotrauka

Tauragė – savas kraštas

Po gardžios kavos ir istorijų apie balandžius Rimantas atkunta ir sako: „Pakalbam dabar apie Tauragę“. Tardamasis dėl interviu pasakiau, kad juo domisi „Tauragės žinios“, nes Rimantas yra kilęs iš šio miesto. Visą gyvenimą Rimantas gyvena Šiauliuose, laiko save šiauliečiu.

Bet šimtą kilometrų nuo Šiaulių tiesia linija į vakarus nutolęs miestas Tauragė jam iki šiol yra artimas. Čia vyras gimė, čia jo artimųjų kapai, čia tenka sugrįžti ir kitomis progomis. Todėl visą gyvenimą balandžiams paskyręs Rimantas apie gimtąjį miestą kalba labai šiltai.

„Man gera čia sugrįžti. Čia ir žmonės mielesni, ir gatvės gražesnės. Matai, kaip jaunimas vaikšto susikabinę, gražu žiūrėti. Visur teko būti, bet Tauragėje kažkaip kitaip. Gal todėl, kad čia man artimas miestas, savas kraštas“, – nuoširdžiai apie Tauragę ima pasakoti Rimantas, kad net man užima kvapą.

Valanda prie kavos puodelio balandžių apsuptyje prabėga nepastebimai. Oras spėja kelis kartus pasikeisti iš vasariškai šilto į žiemiškai vėjuotą ir šaltą. Bet balandžiams, atrodo, tai nė motais. Jie sau ramiai ir išdidžiai vaikštinėja ant stalo, stebi nematytus svečius ir tarsi laukia, kad Rimantas sušvilptų kviesdamas ir pabertų gardaus lesalo.

Kieme straksi balti triušiai. Gamtos apsuptyje, miesto pašonėje. Atsisveikinu su šiuo įdomiu ir maloniu pašnekovu ir iškeliauju, išsiveždamas kiek kitokį supratimą apie balandžius. Tai ne tik skraidantys parazitai, kaip man atrodė iki tol. Balandžiai gali būti įvairūs ir nepakartojami. Visai kaip ir žmonės.

Nuotrauka
tesimas
Įkelta:
prieš 12 valandų
Artėjant Šv. Velykoms Tauragės apylinkės teismo kolektyvas prisijungė prie Tauragės Carito  2024 m. kovo 14 d. – 2024 m. kovo 22 d. organizuotos iniciatyvos „Pasidalinimo krepšelis“. Akcijos metu darbuotojai dalinosi ilgo galiojimo maisto produktais su vargstančiais. Nepamiršti buvo ir mažieji. Pasirūpinta, kad ir jie pajustų saldesnį Šv. Velykų stalą bei galėtų pasmaližiauti saldumynais.
Nuotrauka
rotary
Linos Buchlickajos nuotraukos
Įkelta:
2024-03-26
Šeštadienį, Tauragėje vyko vienas svarbiausių Rotary Lithuania D1462 Apygardos renginių - Asamblėja ir Išrinktųjų prezidentų bei jų komandų mokymai. Jų tikslas uždegti, motyvuoti bendruomenę drauge kurti prasmingus pokyčius ir visapusiškai augti!
Nuotrauka
aikštynas
Įkelta:
2024-03-26
Prasidėjo dvi savaites truksiantis balsavimas už labiausiai patikusias dalyvaujamojo biudžeto idėjas, skirtas gyvenamajai aplinkai ir viešajai infrastruktūrai gerinti ir kurti. Susipažinti su projektais ir atiduoti savo balsus už labiausiai patikusias idėjas gyventojai galės iki balandžio 8 dienos, internetinėje svetainėje.
Nuotrauka
Nuotrauka
Įkelta:
2024-03-25
Kovo 29 d. penktadienį nuo 11 iki 16 valandos prie Tauragės pilies bus renkama parama Ukrainos kariams .
Nuotrauka
a
Įkelta:
2024-03-21
Žvelgdami į mums artimus senjorus – tėvus ar senelius – neretai pamirštame, kad ir jie kažkada buvo jauni, ištroškę nuotykių ir kupini svajonių, o šiandien daugelį patirtų istorijų tyliai saugoja savo prisiminimuose. Pokalbiai tarp skirtingų kartų gali leisti geriau pažinti vieni kitus bei atrasti, kad su brandaus amžiaus žmonėmis, kiekvienas iš mūsų turi daugiau bendrumų nei skirtumų.
Nuotrauka
šiluma
Įkelta:
2024-03-21
Kaip informuoja Tauragės šilumos tinklai, šilumos kaina Tauragėje kovo mėnesį išliko žemesnė už vidutinę šilumos kainą Lietuvoje. Tauragės šilumos tinklų vartotojams kovo mėnesį taikoma 6,70 ct/kWh (be PVM) kaina. 2023 metais Tauragės šilumos tinklų vartotojams kovo mėnesį taikyta 8,12 ct/kWh (be PVM) kaina, 2022 m. – 5,90 ct/kWh (be PVM).
Nuotrauka
Pratybos
Tauragės rajono savivaldybės nuotrauka
Įkelta:
2024-03-20
Kaip informuoja Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų Žemaičių apygardos 3-ioji rinktinė, kovo 23–24 dienomis Sakalinės miškuose (Jūravos girininkija) planuojamos sprogdinimo darbų pratybos.
Nuotrauka
sodra
„Sodros“ nuotrauka
Įkelta:
2024-03-19
Įprastai savarankiškai dirbantys gyventojai, kurie nedirba dar ir samdomo darbo ir nėra draudžiami sveikatos draudimu valstybės lėšomis, kiekvieną mėnesį turi sumokėti minimalią privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmoką – 6,98 proc. nuo minimalios mėnesio algos (MMA). To reikia tam, kad prireikus žmonės galėtų pasinaudoti sveikatos priežiūros paslaugomis, gauti kompensuojamuosius vaistus ir kitas paslaugas.
Nuotrauka
klimato
Įkelta:
2024-03-19
Tauragės misija tapti klimatui neutraliu ir išmaniu miestu įgauna pagreitį. Praeitą savaitę, kovo 14 dieną įvyko pirmasis susitikimas su bendruomene. Renginio tikslas - supažindinti susirinkusius gyventojus, verslo ir įstaigų atstovus bei suinteresuotus asmenis su misija ir vykstančiu procesu, bei pakviesti diskusijai.
Nuotrauka
caritas
Įkelta:
2024-03-16
Kovo 15 d. Tauragėje, atidarytas Užimtumo tarnybos regioninis karjeros centras.  Taip pat atidarytos naujos socialinės dirbtuvės žmonėms su negalia – Tauragės Švč. Trejybės parapijos Carito socialinės dirbtuvės „Draugų kiemelis“. Šių visuomenei svarbių įstaigų atidaryme  dalyvavo socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė. 
Nuotrauka
Maisto bankas
Įkelta:
2024-03-14
Jau šį penktadienį ir šeštadienį visoje Lietuvoje vyks tradicinė „Maisto banko“ akcija, kurios metu daugelyje šalies parduotuvių budės savanoriai, kviesiantys stokojantiems paaukoti ilgiau negendančių maisto produktų. Šiais metais „Maisto banko“ akcija vyks 74 Lietuvos miestuose ir miesteliuose, 379 parduotuvėse, akcijoje dalyvaus 256 skirtingos nevyriausybinės organizacijos, prie „Maisto banko“ akcijos šį pavasarį jungiasi rekordinis daugiau nei 7400 savanorių būrys. Labiausiai prašoma aukoti aliejaus, taip pat mėsos ar žuvies konservų.
Nuotrauka
sodra
„Sodros“ nuotrauka
Įkelta:
2024-03-14
Daugiau nei 120 tūkstančių senatvės pensijos ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų gavėjų toliau dirba, o dirbdami kaupia stažą ir pensijų apskaitos vienetus. Dėl to daugumai jų pensijos kasmet padidėja. 2023 metais dirbusiems pensijų gavėjams šiemet atnaujintos pensijos pradedamos mokėti nuo kovo. Dalį gavėjų jos pasieks jau šį mėnesį, kitus – vėlesniais mėnesiais. Visos dirbančiųjų pensijų gavėjų pensijos bus perskaičiuotos iki liepos.
Nuotrauka
Įkelta:
2024-03-14
Tauragės rajono savivaldybės administracija informuoja, kad 2024 m. kovo 18 d., pirmadienį, valstybinio lygio civilinės saugos kompleksinių pratybų metu vyks gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemos (GPIS) patikrinimas.
Nuotrauka
vyskupai
Įkelta:
2024-03-14
2024 m. kovo 13 dieną įvyko tradicinis Telšių vyskupo Algirdo Jurevičiaus susitikimas su savivaldos vadovais – merais. Telšių vyskupijos teritorija pagal civilinį administracinį paskirstymą siejasi su penkiolikos savivaldybių administracinėmis teritorijomis. Merus į susitikimą su vyskupu atlydėjo tų vietovių dekanai arba klebonai.
Nuotrauka
masina
Asociatyvi pexels.com nuotrauka
Įkelta:
2024-03-13
Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, kad netrukus beveik 260 gyventojų ir 100 įmonių, dėl kurių automobilių pardavimo kainos realumo kyla klausimų, pasieks informaciniai pranešimai. Pranešimus gavę asmenys raginami įvertinti įformintą pardavimo kainą, ir jei ji neatitinka realybės – deklaracijose deklaruoti tikrąją transporto priemonių pardavimo kainą.
Nuotrauka
aplinkosauga
Įkelta:
2024-03-13
Vyriausybė pritarė Aplinkos ministerijos parengtiems Administracinių nusižengimų kodekso ir Aplinkos apsaugos įstatymo pakeitimams, kuriais siūloma baudas diferencijuoti pagal pažeidimo mastą, daromą neigiamą poveikį aplinkai, griežtinti baudas fiziniams asmenims ir nustatyti atsakomybę juridiniams asmenims už pažeidimus gyvosios gamtos srityje, ūkinės ir kitos veiklos vykdymą nesilaikant aplinkosauginių reikalavimų.