Šį mėnesį Tauragės pilies menėse karaliauja kinas – gegužės 1-ąją į muziejaus erdves vienmarškinis buvo „išmestas“ XX a. Robinzonas Kruzas. Šį trečiadienį tauragiškiai kviečiami savo „Kultūros pasą“ papildyti dalyvavimo populiaraus kino filmo „Tumo kodeksas“ peržiūroje anspaudu.
Filme „Tumo kodeksas“ – aktoriaus Ramūno Cicėno įkūnytas savas ir šiuolaikiškas Vaižgantas. „Norėjau priartinti Vaižgantą, padaryti jį savą, šiuolaikišką, o ne pakylėtą ant pjedestalo, kaip įprasta vaizduoti mūsų šimtmečio herojus,“ – LRT sakė dokumentinio filmo „Tumo kodeksas“ režisierius Eimantas Belickas. Jis įsitikinęs – sutikę Vaižgantą, šiandien nejaustume jokio kartų skirtumo.
J. Tumo-Vaižganto kūrybinis palikimas – didžiulis, tad kūrėjai daugiausia rėmėsi laiškais ir amžininkų prisiminimais, kitaip tariant, gyva kalba ir poelgiais – imliausia medžiaga filmo veiksmui.
Nenuostabu, kad apie tokio neįprasto charakterio asmenybę sklido daug įvairiausių pasakojimų: kaip jis basas vaikščiojęs Kaune po Laisvės alėją, kaip į pamokslus įpindavęs „šposų“, kaip sveikindamasis neleisdavęs bučiuoti rankos ir stengęsis pats pirmas žmogų pabučiuoti į žandą, kaip išdalydavęs prašytojams visus savo pinigus ir ant durų prisegdavęs raštelį: „Pinigų neskolinu, patsai skolinuosi.“
Dokumentinėje juostoje J. Tumą-Vaižgantą vaidina Ramūnas Cicėnas. Po filmo peržiūros Pilies menėse vyks jo aptarimas su režisieriumi Marat Sargsyan.
Projektas „Kultūros muitinė“ – tai 7 mėnesius trunkantis renginių ciklas įvairiomis kultūros ir meno temomis: kulinarinis paveldas, kinas, muzika, fotografija, dailė, teatras, istorija. Gegužės mėnuo dedikuotas kinui. Pirmosios kino filmų peržiūros vyko gegužės 1 dieną, kai Aleksas Gilaitis tauragiškiams parodė du analoginius filmus apie Robinzoną Kruzą, vieną pirmųjų kinematografijos personažų. Tai 1927 metų M.A. Wetherell „Robinson Crusoe“ ir 1902 metų Georges Melies „Les Adventures de Robinson Crusoe“.
A. Gilaitis Islandijos universitete baigė kino bakalauro studijas, vėliau Amsterdamo (Olandija) universitete mokėsi kino archyvavimo ir archyvinės medžiagos panaudojimo.
Pirmajam juodai baltam filmui muzikinį foną sukūrė du tauragiškiai Tomas Altaravičius ir Arūnas Rakevičius. Antrajame, 1902 metų filme, kūrėjai nenaudojo teksto, todėl Renatai iš Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ teko įgarsinti anuomet režisieriaus parašytą tekstą. Anot Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ Kultūros, turizmo projektų ir viešųjų ryšių specialistės Agnės Vitartaitės, šis filmas ypatingas dar ir tuo, kad kadrai jame buvo spalvinti ranka, todėl akylesni žiūrovai galėjo matyti „vaikščiojančias“ spalvas ekrane.
„Kodėl verta žiūrėti tokius senus filmus? Atsakymas aiškus – šiai dienai belikę tik kiek mažiau nei 10 proc. anuomet sukurtų filmų. Juostoje matome ne tik siužetą, bet ir to laikmečio vertybes, kūrėjų idėjas bei įsisavintas filmavimo technikas. Kultūros muitinės kino vakaras buvo ypatinga proga prisiliesti prie pirmųjų kino kūrinių,“ – teigė ji.
