Pilietybės išsaugojimas: mitai ir realybė
Įkelta:
2019-05-03
Nuotrauka

Jie nemoka mokesčių, jie netarnaus Lietuvos kariuomenėje, jie naudosis tik privilegijomis, bet pareigų vengs, emigracija tik didės.“ Tokių ir panašių kaltinimų išgirsta daugelis užsienyje gyvenančių lietuvių, kurie laukia gegužės 12-ąją vyksiančio Referendumo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo, įgijus kitos šalies, atitinkančios europinės ar transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančios valstybės pilietybę. Transatlantinius kriterijus atitinkančios valstybės yra nusakomos kaip NATO ir EBPO narės.

Konstitucinio įstatymo projekte taip pat nurodytos valstybės, kurios neatitinka Lietuvos Respublikos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijaus. Tai valstybės, kurios dalyvauja buvusios SSRS pagrindu sukurtose politinėse, karinėse, ekonominėse ar kitose valstybių sąjungose ar sandraugose (pavyzdžiui, yra Nepriklausomų Valstybių Sandraugos, Eurazijos ekonominės sąjungos ar Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos narės).

Nagrinėdami veikiantį Pilietybės Įstatymą matome, kad jis jau numato pakankamai platų išimčių diapazoną. Vadovaujantis išimtimis, kelias pilietybes gali turėti žmonės, LR palikę iki 1990 m. kovo 11 d. ir jų palikuonys. Tai yra tremtinių vaikai ir vaikaičiai, gimę ir augę Rusijoje. Asmenys, palikę Lietuvą ir išvykę po karo į JAV, JK, Australiją, Vokietiją ir kitas šalis ir jų palikuonys, įgiję pilietybę natūralizacijos keliu ir užsienyje gimę vaikai, kurių tėvai išvyko iš Lietuvos jau po 1990 m. kovo 11 d.. Asmenų, turinčių dvigubą pilietybę jau yra virš 25000. Vieninteliai Lietuvos Respublikos piliečiai, neturintys teisės išsaugoti LR pilietybės, įgijus kitos šalies pilietybę, yra po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo išvykę asmenys. Būtent dėl šitos grupės žmonių laužomos ietys. Ir pagrindiniai “prieš” argumentai yra šie: užsienyje gyvenantys lietuviai nemoka mokesčių Lietuvoje; Dviguba pilietybė tik padidins emigraciją. Iki Nepriklausomybės atkūrimo išvykę lietuviai vadinami politiniais emigrantais, o išvykę po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo laikomi ekonominiais emigrantais. Todėl neverti privilegijos išsaugoti pilietybės, jeigu patys jos atsisako; Nenori tarnauti kariuomenėje ir neaišku, kurią šalį gins parsidėjus karo veiksmams.

Pagal Europos Sąjungos Tarybos direktyvas ir dvišalius susitarimus, numatomi dvigubo apmokestinimo išvengimo principai. Taigi, mokesčiai mokami ne pagal pilietybę, bet pagal tai, kurioje valstybėje dirbama. Būtent toje šalyje naudojamasi socialinėmis garantijomis, kurios suteikiamos tos šalies Įstatymų rėmuose. Taip pat naudojamasi toje šalyje už mokesčių mokėtojų pinigus sukurta visa infrastruktūra, švietimo sistema. Dėl šios priežasties klaidinga manyti, kad LR piliečiai, gyvendami ir dirbdami užsienyje Lietuvoje naudojasi visomis socialinėmis garantijomis. Atvykę į Lietuvą už visas paslaugas ne Lietuvos Respublikoje gyvenantys asmenys už paslaugas moka pilną kainą.

Kalbant apie emigraciją, nuo 1990 metų dėl migracijos Lietuvos gyventojų skaičius sumažėjo virš 700 tūkstančių. Šiai emigracijos bangai jokios įtakos nedaro galimybė turėti dvigubą pilietybę, nes išvykę iš Lietuvos po 1990 negali išsaugoti LR pilietybės, įgijus kitos šalies pilietybę. Taip vadinama ketvirtoji emigracijos banga susijusi su po Sovietų Sąjungos griūties atsidariusiomis sienomis ir su stojimu į Europos Sąjunga suteiktu laisvu asmenų judėjimu ir atsivėrusiomis galimybėmis.

Lietuvoje ekonominė emigracija nėra naujas reiškinys. Skiriamos keturios emigracijos iš Lietuvos bangos: XIX a. pabaigos – XX a. pradžios ekonominė emigracija (vadinamieji grynoriai); emigracija iš Lietuvos Respublikos 1920-1940 m. (Kai kurie tyrinėtojai šiuos emigrantus priskiria prie grynorių emigracijos ir neišskiria į atskirą emigracijos bangą); politiniai pabėgėliai pasitraukę iš Lietuvos Antrojo pasaulinio karo pabaigoje (vadinamieji dipukai); šiuolaikinė emigracija iš Lietuvos.

Emigracija iki Antrojo pasaulinio karo priskiriama prie ekonominės emigracijos. Pagal Pilietybės Įstatymo 7 straipsnio trečiąją išimtį, dalis ekonominių emigrantų turi teisę išsaugoti LR pilietybę, turint ir kitos šalies pilietybę.

Karo tarnybos prievolę ir kitas pareigas apibrėžia Pilietybės Įstatymo 6 straipsnis, kuris sako, jog „Lietuvos Respublikos pilietis turi laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų, taip pat Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių, vykdyti juose nustatytas pareigas, saugoti Lietuvos Respublikos interesus, padėti stiprinti jos galią ir autoritetą, būti jai ištikimas“. Šito pilietybės Įstatymo punkto užsienyje gyvenantys lietuviai keisti nesikėsina, nes jis galioja be išimties visiems LR piliečiams, net jeigu jie jau turi du ar daugiau pasus.

Trumpai apžvelgus teisinį reglamentą natūraliai kyla klausimas, ar nėra bijoma to, kas jau seniai su išimtimis įteisinta ir funkcionuoja? Visi esame tos pačios tautos dalis, visi turime santykius su Lietuva, kaip Gimtine, kur gyvena mūsų tėvai ir seneliai. Sunku rasti šeimą, kurioje bent vienas giminaitis gyventų ne Lietuvoje. Visiems mums galioja tie patys įstatymai ir tos pačios taisyklės. Išsaugojus galimybę neprarasti Lietuvos Respublikos paso tik dar labiau sustiprinsime tarpusavio ryšius, nebūsime suskaldyti ir būsime stiprūs. Nes stipri Tauta reiškia ir stipri Valstybė!

Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Asanavičiūtė

 

Nuotrauka
k
Įkelta:
prieš 13 valandų
Vienas Milgaudžiuose esančių kelių per laukus kiekvieną pavasarį yra apliejamas iš laukų sutekančiu vandeniu. Savivaldybės atstovai gyventojams pažadėjo įrengti melioraciją, tačiau su sąlyga, jog bus išpjauti greta kelio augantys karklai. O šie priklauso ūkininkei, kuri su valdininkais dėl savo kadaise pasodintų karklų net nesileidžia į kalbas. O ir priversti jos nupjauti medžius nėra kaip: kol neatlikta kaimo kelių inventorizacija, nežinia, ar karklai auga privačioje, ar valstybinėje žemėje.
Nuotrauka
k
Įkelta:
prieš 14 valandų
Pasibaigus atrankai pagaliau paaiškėjo naujasis Mažonų seniūnijos seniūnas. Juo tapo Egidijus Jurgilas, atliekų tvarkymo įmonės „Ekonovus“ Tauragės padalinio vadovas.
Nuotrauka
muziejų naktis
Įkelta:
prieš 1 dieną
Tauragės krašto muziejus „Santaka“ tradiciškai jungiasi prie „Muziejų nakties“ iniciatyvos ir kviečia ateiti į muziejų gegužės 18 dieną – tam parengė visą programą. Tądien bus atviros lankymui Tauragės krašto muziejaus „Santaka“, Tremties ir rezistencijos muziejaus, Skaudvilės krašto muziejaus ekspozicijos, be to, vyks parodos, virtualios ekskursijos, knygų pristatymai ir edukacijos.
Nuotrauka
mobilus punktas
Įkelta:
prieš 1 dieną
Šiandien vykusiame savivaldybės Ekstremalių situacijų operacijų centro posėdyje pranešta, kad rajono pradinukams, besimokantiems mokyklose, testuotis nereikia, o į mokyklas susirinko devynios vyresniųjų klasės. Neraminanti žinia – daugėja koronaviruso atvejų, o ligoninėje vadinamajame kovidiniame skyriuje gydomi vis jaunesni pacientai. 
Nuotrauka
k
Įkelta:
prieš 1 dieną
Dacijonuose gyvenantis skaitytojas „Tauragės žinioms“ uždavė klausimą, kodėl perkastas iš Dacijonų link miesto vedantis dviračių takas. Vyras šiuo taku, mindamas dviratį, pasiekdavo miestą.
Nuotrauka
Įkelta:
prieš 1 dieną
Tauragės rajono savivaldybė paskelbė, jog nuo gegužės 17 dienos Tauragės baseinas pradeda ribotą veiklą. Kol kas į jį bus įleidžiami tik mokiniai. Čia 1-8 klasių mokiniams vyks plaukimo pamokos.
Nuotrauka
k
Įkelta:
prieš 1 dieną
Tauragės rajono savivaldybės administracija perka gyvenamąsias patalpas socialiniams būstams įrengti ir kviečia gyventojus teikti pasiūlymus. 
Nuotrauka
Autorės nuotrauka
Įkelta:
2021-05-16
Penktadienį išplatintame pranešime skelbiama, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė kreipiasi į savivaldybių ir mokyklų vadovus su prašymu persvarstyti savo sprendimus dėl 5–11 klasių grįžimo į ugdymo procesą ir suteikti vaikams galimybę nors kelias savaites susitikti gyvai mokyklose. Rajono mokyklose į kontaktinį mokymąsi grįžo nedaug mokinių, bet vyksta užsiėmimai lauke, planuojamos kitos veiklos. 
Nuotrauka
Jolitos nuotrauka
Įkelta:
2021-05-15
Tauragės krašto muziejus „Santaka“ taip pavadintas todėl, kad Tauragės rajone tarsi į vieną upę suteka įvairių konfesijų, tautybių žmonių kultūrų, tradicijų, istorijų, praeities ir dabarties istorija ir papročiai. Atranką į „Santakos“ vadovės pareigas laimėjusi Eglė Červinskaitė įsitikinusi, kad simboliškas pavadinimas inspiruoja gyvus kūrybinius procesus, prasmių paieškas, unikalius renginius, ten dirbančių žmonių iniciatyvas ir laisvę, ir žada atiduoti visas jėgas ir širdį dirbdama muziejaus ir Tauragės žmonių gerovei. „Istorija yra apie mus, žmones, laike. Tad kurkime ir pasakokime savo istorijas!“ – sako ji. Beje, tegu skaitytojų nestebina kreipinys „tu“ – ne vienerius metus su Egle buvome kolegės.
Nuotrauka
bendruomenių namai
Įkelta:
2021-05-14
Gegužės 15-oji – jau ryt. Tarptautine šeimos dieną Lietuvoje organizuojamas prieštaringai vertinamas „Didysis šeimos gynimo maršas 2021“. Skelbiama, kad pats protesto maršas prasidės vienu metu visoje Lietuvoje, visiems jo dalyviams vieningu automobilių srautu suvažiuojant į vieną bendrą didžiulę maršo automobilių koloną automagistralėje Klaipėda-Vilnius. Dalyvaus marše ir tauragiškiai.
Nuotrauka
„Tauragės žinių“ archyvo nuotrauka
Įkelta:
2021-05-14
Sergamumas Tauragės savivaldybėje po ilgo laiko perkopė 200 atvejų 100 tūkst. gyventojų, tad nuo pirmadienio gali tekti testuoti kontaktiniu būdu besimokančius pradinukus.  Rajono vadovai sako, kad reikia palaukti pirmadienio, naujų statistikos duomenų, gal savaitgalį
Nuotrauka
rita
Įkelta:
2021-05-14
Septyniolika metų socialdemokratų Tauragės skyriui vadovavo Petrošiai – tėvas Pranas ir sūnus, buvęs Seimo narys Darius. Naująja skyriaus vadove išrinkta savivaldybės tarybos narė Rita Grigalienė. 
Nuotrauka
k
Įkelta:
2021-05-14
Trečiadienį paleista nauja saviregistracijos sistema, kurioje galima užsiregistruoti ir pasiskiepyti. Tiesa, kol kas sistemoje pastebima nesklandumų, tad registracija vyks mišriu būdu – internetu ir telefonu. Kita žinia: susikaupus „Vaxzevria“ vakcinos atsargų leista skiepyti visus norinčius vyresnius nei 18 metų asmenis.  
Nuotrauka
orai
Įkelta:
2021-05-13
Ypač šiltos, vasarą primenančios dienos baigėsi – Lietuvoje įsivyraus labiau gegužei būdinga temperatūra, taip pat lietaus bus atgaivinta pavasariška žaluma. Artimiausiomis dienomis vyraus maloni šiluma, dangumi vis praplauks lietaus debesys, tikėtina, kad šeštadienį kritulių bus mažiau, dažniau nušvis saulė.
Nuotrauka
civilinės pratybos
Įkelta:
2021-05-12
Trečiadienį Vidaus reikalų ministerija su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentu (PAGD) organizavo valstybinio lygio civilinės saugos funkcines pratybas, kuriose dalyvavo ir šalies savivaldybės bei institucijos, – praneša LRT. Per pratybas vyko gyventojų apie galimą pavojų perspėjimo ir informavimo sistemos tikrinimas – 15.00 val. visoje Lietuvoje buvo įjungtos sirenos, taip pat gyventojams per Gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemą (GPIS) į mobiliuosius telefonus siunčiami pranešimai.
Nuotrauka
Maisto bankas
Įkelta:
2021-05-11
Gegužės 7-8 dienomis visoje Lietuvoje vyko tradicine tapusi pavasarinė „Maisto banko“ akcija, kurios metu buvo siekiama surinkti kuo daugiau paramos ilgo galiojimo maisto produktais socialiai pažeidžiamiems Lietuvos gyventojams. Lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ pirkėjai daugiau kaip 106 tūkst. vienetų ilgo galiojimo maisto produktų, kurių vertė viršijo 99 tūkst. eurų. Paramos skrajutėmis pirkėjai paaukojo dar 14 tūkst. eurų.
Nuotrauka
skiepai
Įkelta:
2021-05-11
Pasiskiepyti nuo koronaviruso jau gali ir visi norintieji nuo 18-os metų. Tiesa, vakcinos pasirinkti nėra galimybės – siūloma „Vaxzevria“ vakcina. Jos rajone susikaupė apie 700. 
Nuotrauka
k
Įkelta:
2021-05-11
Susisiekimo ministerija primena, kad dėl keičiamų televizijos dažnių Tauragės, Telšių, Šilalės, Laukuvos, Pagėgių ir jų apylinkių gyventojai, kurie televizijos programas žiūri naudodami kambarines ar lauko antenas antradienį, gegužės 11 d., turėtų atlikti automatinę arba rankinę televizijos kanalų paiešką.
Nuotrauka
k
Įkelta:
2021-05-11
Tauragė pelnytai vadinama automobilininkų miestu, tad visos naujienos, susijusios su mašinomis, tauragiškiams itin aktualios. Nuo gegužės 1-osios norint parduoti automobilį jau privalu turėti savininko deklaravimo kodą (SDK) arba gresia bauda. SDK nukreiptas prieš nesąžiningus perpardavinėtojus, kurie nedeklaruoja sandorių, nemoka mokesčių ir dažnai neatsako už parduodamą automobilį. Tačiau ir legaliai dirbantiems automobilių importuotojams gauti tokį kodą tapo iššūkiu: naujoji „Regitros“ sistema stringa, o automobilių prekeiviai netveria pykčiu – jų verslas žlugdomas. „Tauragės žinių“ kalbinti verslininkai naująją tvarką keikia ir vadina ją nesąmone.