2020 Lapkričio 27 d.
Penktadienis
Budintis reporteris
(8 446) 51 470
8 687 80 318

Aktualijos

Pilietybės išsaugojimas: mitai ir realybė

  • Įkelta: 2019-05-03

Jie nemoka mokesčių, jie netarnaus Lietuvos kariuomenėje, jie naudosis tik privilegijomis, bet pareigų vengs, emigracija tik didės.“ Tokių ir panašių kaltinimų išgirsta daugelis užsienyje gyvenančių lietuvių, kurie laukia gegužės 12-ąją vyksiančio Referendumo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo, įgijus kitos šalies, atitinkančios europinės ar transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančios valstybės pilietybę. Transatlantinius kriterijus atitinkančios valstybės yra nusakomos kaip NATO ir EBPO narės.

Konstitucinio įstatymo projekte taip pat nurodytos valstybės, kurios neatitinka Lietuvos Respublikos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijaus. Tai valstybės, kurios dalyvauja buvusios SSRS pagrindu sukurtose politinėse, karinėse, ekonominėse ar kitose valstybių sąjungose ar sandraugose (pavyzdžiui, yra Nepriklausomų Valstybių Sandraugos, Eurazijos ekonominės sąjungos ar Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos narės).

Nagrinėdami veikiantį Pilietybės Įstatymą matome, kad jis jau numato pakankamai platų išimčių diapazoną. Vadovaujantis išimtimis, kelias pilietybes gali turėti žmonės, LR palikę iki 1990 m. kovo 11 d. ir jų palikuonys. Tai yra tremtinių vaikai ir vaikaičiai, gimę ir augę Rusijoje. Asmenys, palikę Lietuvą ir išvykę po karo į JAV, JK, Australiją, Vokietiją ir kitas šalis ir jų palikuonys, įgiję pilietybę natūralizacijos keliu ir užsienyje gimę vaikai, kurių tėvai išvyko iš Lietuvos jau po 1990 m. kovo 11 d.. Asmenų, turinčių dvigubą pilietybę jau yra virš 25000. Vieninteliai Lietuvos Respublikos piliečiai, neturintys teisės išsaugoti LR pilietybės, įgijus kitos šalies pilietybę, yra po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo išvykę asmenys. Būtent dėl šitos grupės žmonių laužomos ietys. Ir pagrindiniai “prieš” argumentai yra šie: užsienyje gyvenantys lietuviai nemoka mokesčių Lietuvoje; Dviguba pilietybė tik padidins emigraciją. Iki Nepriklausomybės atkūrimo išvykę lietuviai vadinami politiniais emigrantais, o išvykę po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo laikomi ekonominiais emigrantais. Todėl neverti privilegijos išsaugoti pilietybės, jeigu patys jos atsisako; Nenori tarnauti kariuomenėje ir neaišku, kurią šalį gins parsidėjus karo veiksmams.

Pagal Europos Sąjungos Tarybos direktyvas ir dvišalius susitarimus, numatomi dvigubo apmokestinimo išvengimo principai. Taigi, mokesčiai mokami ne pagal pilietybę, bet pagal tai, kurioje valstybėje dirbama. Būtent toje šalyje naudojamasi socialinėmis garantijomis, kurios suteikiamos tos šalies Įstatymų rėmuose. Taip pat naudojamasi toje šalyje už mokesčių mokėtojų pinigus sukurta visa infrastruktūra, švietimo sistema. Dėl šios priežasties klaidinga manyti, kad LR piliečiai, gyvendami ir dirbdami užsienyje Lietuvoje naudojasi visomis socialinėmis garantijomis. Atvykę į Lietuvą už visas paslaugas ne Lietuvos Respublikoje gyvenantys asmenys už paslaugas moka pilną kainą.

Kalbant apie emigraciją, nuo 1990 metų dėl migracijos Lietuvos gyventojų skaičius sumažėjo virš 700 tūkstančių. Šiai emigracijos bangai jokios įtakos nedaro galimybė turėti dvigubą pilietybę, nes išvykę iš Lietuvos po 1990 negali išsaugoti LR pilietybės, įgijus kitos šalies pilietybę. Taip vadinama ketvirtoji emigracijos banga susijusi su po Sovietų Sąjungos griūties atsidariusiomis sienomis ir su stojimu į Europos Sąjunga suteiktu laisvu asmenų judėjimu ir atsivėrusiomis galimybėmis.

Lietuvoje ekonominė emigracija nėra naujas reiškinys. Skiriamos keturios emigracijos iš Lietuvos bangos: XIX a. pabaigos – XX a. pradžios ekonominė emigracija (vadinamieji grynoriai); emigracija iš Lietuvos Respublikos 1920-1940 m. (Kai kurie tyrinėtojai šiuos emigrantus priskiria prie grynorių emigracijos ir neišskiria į atskirą emigracijos bangą); politiniai pabėgėliai pasitraukę iš Lietuvos Antrojo pasaulinio karo pabaigoje (vadinamieji dipukai); šiuolaikinė emigracija iš Lietuvos.

Emigracija iki Antrojo pasaulinio karo priskiriama prie ekonominės emigracijos. Pagal Pilietybės Įstatymo 7 straipsnio trečiąją išimtį, dalis ekonominių emigrantų turi teisę išsaugoti LR pilietybę, turint ir kitos šalies pilietybę.

Karo tarnybos prievolę ir kitas pareigas apibrėžia Pilietybės Įstatymo 6 straipsnis, kuris sako, jog „Lietuvos Respublikos pilietis turi laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų, taip pat Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių, vykdyti juose nustatytas pareigas, saugoti Lietuvos Respublikos interesus, padėti stiprinti jos galią ir autoritetą, būti jai ištikimas“. Šito pilietybės Įstatymo punkto užsienyje gyvenantys lietuviai keisti nesikėsina, nes jis galioja be išimties visiems LR piliečiams, net jeigu jie jau turi du ar daugiau pasus.

Trumpai apžvelgus teisinį reglamentą natūraliai kyla klausimas, ar nėra bijoma to, kas jau seniai su išimtimis įteisinta ir funkcionuoja? Visi esame tos pačios tautos dalis, visi turime santykius su Lietuva, kaip Gimtine, kur gyvena mūsų tėvai ir seneliai. Sunku rasti šeimą, kurioje bent vienas giminaitis gyventų ne Lietuvoje. Visiems mums galioja tie patys įstatymai ir tos pačios taisyklės. Išsaugojus galimybę neprarasti Lietuvos Respublikos paso tik dar labiau sustiprinsime tarpusavio ryšius, nebūsime suskaldyti ir būsime stiprūs. Nes stipri Tauta reiškia ir stipri Valstybė!

Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Asanavičiūtė

 

Per Atvelykį Tauragėje lankėsi ir Šv. Mišioms Švč. Trejybės bažnyčioje vadovavo Apaštališkasis Nuncijus Pedro Lopez Quintana. Po penkerių metų diplomatinės tarnystės Ekscelencija arkivyskupas palieka Baltijos šalis ir artimiausiomis dienomis išvyksta atstovauti Šv. Sostui Austrijoje.

Klaipėdos apygardos prokuratūra priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl grupės tikinčiųjų kaltinimų evangelikų liuteronų vyskupui Mindaugui Sabučiui – jis kaltintas galimu turto iššvaistymu ir  piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi.
 

Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) inicijuoti „Metų renovacijos projekto“ rinkimai supažindino su daugiabučių, dalyvavusių Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje istorijomis ir pristato daugiausiai skaitytojų ir komisijosbalsų sulaukusius projektus.Didžiausių visuomenės simpatijų po atviro balsavimo internete sulaukė Energetikų g. 11 Šiauliuose atnaujintas gyvenamasis namas. Tuo tarpu Marijampolėje, Kosmonautų g. 2, esantis daugiabutis daugiausia balsų gavo iš ekspertų komisijos.

Miesto šventė ant nosies, o Kultūros centro direktorius išeina iš darbo. Tokia naujiena antradienį pasiekė tauragiškių ausis. Kokios tokio netikėto sprendimo priežastys? Užkulisiuose kalbama, kad tokį sprendimą lėmė galimi nemalonumai dėl jubiliejinio tarptautinio vyrų chorų festivalio  „Užtraukim, vyrai, dainą“, kuriam skirtas nemenkas lėšas esą gali tekti grąžinti. Atsakymų į šiuos ir kitus klausimus ieškojo „Tauragės žinios“.

Į Europą įsiveržus šaltesnėms oro masėms daug kur gerokai atvėso. Iš Lietuvos taip pat išstumta maloni šiluma, tačiau gera žinia ta, kad kasdien sulauksime bent šiek tiek lietaus. Visgi, artimiausiomis dienomis vasarinius rūbus teks pakeisti gerokai šiltesniais.

Sprendimą pareigų atleisti Batakių pagrindinės mokyklos direktorių Rimvydą Varanavičių rajono taryba priėmė dar gruodžio pabaigoje, tačiau jį smurtu prieš mokinį apkaltintas mokyklos vadovas apskundė teismui. Po kelių mėnesių bylinėjimosi R. Varanavičius nutarė kreiptis į rajono tarybą su pasiūlymu – arba pakeisti atleidimo pagrindą ir sumokėti kompensaciją, arba grąžinti atgal į darbą.

Šių metų pirmąjį ketvirtį socialines pašalpas Tauragės rajone gavo 1708 gyventojai. Socialinė parama skiriama labiausiai nepasiturintiems ir savimi pasirūpinti nepajėgiems asmenims, tačiau socialinės paramos skyriaus darbuotojų teigimu, pašalpų gavėjai turi ne tik teises, bet ir pareigas. Viena tokių pareigų – darbingo amžiaus nedirbančio asmens dalyvavimas visuomenei naudingoje veikloje – rajono teritorijų tvarkyme, socialinėse, švietimo, sveikatos, kultūros ir kitose įstaigose. Anot specialistų, prisidėdami prie rajono gerovės tokie gyventojai dažnai užmezga darbo santykius bent jau sezonui ir turi galimybę išsaugoti socialinius įgūdžius bei susirasti ilgalaikį darbą.

 

Tie, kas pažino Liną Balandytę, kol ji mokėsi Tauragės Žalgirių gimnazijoje – spalvingą, garsiai kalbančią ir savo juoku užkrečiančią visus aplinkui, šiandien sunkiai patikėtų, kuria linkme pakrypo jos gyvenimas. Savo charizmos dėka ji visada atsidurdavo dėmesio centre, tai jai tiesiog pavykdavo savaime. Žinoma, galėjai pagalvoti apie ją vienuolės rolėje, bet tik mokyklos teatro scenoje, kur ji buvo dažnas svečias. Lina visuomet turėjo potraukį domėtis religijomis, gal ne tiek religijomis, kiek apskritai mus supančiu pasauliu. Todėl, kai vieną dieną ji pradėjo daugiau laiko leisti su vienuolėmis, tai niekam neatrodė keista, nes ji iš prigimties buvo tyrinėtoja. Kartą, dar būdama studentė, šių eilučių autorei prasitarė: „Žinai, ką man pasakė viena bendruomenės sesuo? Kad būčiau labai gera vienuolė.“ Tuomet abi nusijuokėme, nes ši mintis niekaip netilpo rimtu pavidalu nei vienos galvoje. Tačiau vieną dieną iš juokų staiga tai tapo rimta. Tačiau apie viską nuo pradžių.

Tie, kas pažino Liną Balandytę, kol ji mokėsi Tauragės Žalgirių gimnazijoje – spalvingą, garsiai kalbančią ir savo juoku užkrečiančią visus aplinkui, šiandien sunkiai patikėtų, kuria linkme pakrypo jos gyvenimas. Savo charizmos dėka ji visada atsidurdavo dėmesio centre, tai jai tiesiog pavykdavo savaime. Žinoma, galėjai pagalvoti apie ją vienuolės rolėje, bet tik mokyklos teatro scenoje, kur ji buvo dažnas svečias. Lina visuomet turėjo potraukį domėtis religijomis, gal ne tiek religijomis, kiek apskritai mus supančiu pasauliu. Todėl, kai vieną dieną ji pradėjo daugiau laiko leisti su vienuolėmis, tai niekam neatrodė keista, nes ji iš prigimties buvo tyrinėtoja. Kartą, dar būdama studentė, šių eilučių autorei prasitarė: „Žinai, ką man pasakė viena bendruomenės sesuo? Kad būčiau labai gera vienuolė.“ Tuomet abi nusijuokėme, nes ši mintis niekaip netilpo rimtu pavidalu nei vienos galvoje. Tačiau vieną dieną iš juokų staiga tai tapo rimta. Tačiau apie viską nuo pradžių.

Aiškėja gegužės 31–birželio 2 dienomis vyksiančios Tauragės miesto šventės „Tauro ragas 2019“ programos akcentai. Savivaldybė jau paskelbė, kad šiemet pagrindiniame koncerte dainuos pasaulinio lygio žvaigždės F.R. David ir DJ „Sash“. „Tauragės žinių“ duomenimis, keičiasi pagrindinį vakaro šou „apšildantis“ atlikėjas. Planuotą dainininkės Viktorijos pasirodymą pakeis scenos liūtas Romas Dambrauskas.

Balandžio 27-ąją šalies medicinos darbuotojai mini savo profesinę šventę – Medicinos darbuotojų dieną. Nors šios dienos paminėjimo ištakos siekia beveik šimtmetį – 1918-uosius metus, oficialiai ji įteisinta tik 2004-aisiais. Lietuvos medicinos darbuotojų šventė skirta šalies medikams – gydytojams, slaugytojams bei visiems, savo gyvenimą paskyrusiems sveikesnės visuomenės kūrimui. Jau tapo tradicija šios dienos proga apdovanoti labiausiai nusipelniusius sveikatos apsaugos sistemos darbuotojus, padėkoti jiems už ilgą ir nepriekaištingą darbą. Į Tauragės kultūros rūmus savo profesinės šventės proga medicinos darbuotojai rinkosi balandžio 25-ąją.

Po ypač šilto savaitgalio, kuris labiau priminė vidurvasarį, orai atvės. Artimiausias dienas šalyje ir toliau išsilaikys sausra, vyraus giedras dangus, o lietaus debesų nebus nei kvapo. Visgi, antroje savaitės pusėje numatomos permainos: lietaus debesys vis drąsiau brausis į Lietuvą, savaitgalį atvės dar labiau.

Lietuvos aviacijos 100-mečiui skirtas „Dangaus rapsodijos“ turas apsilankė Tauragės aeroklube. Profesionaliausiai šalies akrobatų komandai teko pakovoti su stipriu vėju, kuris neleido lakūnams atlikti pilnos renginio programos.

Lietuvos aviacijos 100-mečiui skirtas „Dangaus rapsodijos“ turas apsilankė Tauragės aeroklube. Profesionaliausiai šalies akrobatų komandai teko pakovoti su stipriu vėju, kuris neleido lakūnams atlikti pilnos renginio programos.

Praėjusio ketvirtadienio vakarą Tauragės bendruomenių namuose lankėsi šmaikšti ir filosofiška kompanija – aktorius Giedrius Savickas, žurnalistas Paulius Gritėnas ir teisininkas Andrius Zimaitis. Europe Direct Tauragė informacijos centras su jo vadove Isvalda Alekniene priešakyje pasirūpino, jog tauragiškiai turėtų galimybę nemokamai sudalyvauti satyrinėje diskusijoje „Europos vidury“, su kuria humoristinis tercetas keliauja po visą Lietuvą. Vyrai pilnutėlėje salėje juokaudami kalbėjo apie rimtas temas – europėjančią Lietuvą, Europos Parlamento rinkimus, apie meilę ir gyvenimą. „Tauragės žinių“ žurnalistei Nacionalinio dramos teatro aktorius G. Savickas davė pažadą: atvežti Oskaro Koršunovo spektaklį „Tartiufas“, tiesa, tik į naujai pastatytą sporto areną.

Sąmoninga, iniciatyvi ir tvari. Jei reiktų trimis žodžiais apibūdinti Tauragės „Versmės“ gimnazijos bendruomenę, jie būtų būtent tokie. Moksleiviai ir mokytojai myli gamtą, rūpinasi aplinkosauga ir nuolat kelia visiems aktualų klausimą: kokia mūsų planetos ateitis? Europos Parlamentas neseniai pritarė Direktyvai dėl tam tikrų vienkartinių plastikinių gaminių poveikio aplinkai mažinimo, tačiau gimnazistai užbėgo jai už akių. Be visų vykdomų projektų, suorganizavo Arbatos dieną, ragindami vieni kitus atsisakyti vienkartinių indų.

Rytoj, balandžio 27 d. gyventojai kviečiami sodinti mišką – šią dieną visoje Lietuvoje vyks „Nacionalinis miškasodis 2019“. Tauragės miškininkai pakvies gyventojus medžių sodinti į Pužiškės girininkiją – miško vietovę, kurioje įamžintas Lietuvos partizanų Kęstučio apygardos vado Alekso Miliulio ir jo štabo atminimas.

Sausra grasina nuostoliais
  • Įkelta: 2019-04-26

Nors sinoptikai jau keletas dienų kaip žada kritulius, aplink Tauragės rajoną vis pasirodantys debesys lietaus dar neatnešė. Pirmieji artėjančios sausros padarinius pajuto žemdirbiai, ugniagesiai ir miškininkai.

Nors po ilgai laukto „Huawei P30“ serijos flagmanų pristatymo Paryžiuje praėjo vos mėnuo, „Tele2“ jau paruošė viliojančių pasiūlymų šiems naujiesiems telefonams įsigyti. Dabar abiem modeliams taikoma 100 eurų nuolaida, kuria pasinaudoti galima visuose operatoriaus salonuose bei internetinėje parduotuvėje www.tele2.lt.

Tauragės policija praneša, jog vakar dienos metu iš buto J. Tumo-Vaižganto gatvėje įvykdyta įžūli vagystė. Senyvo amžiaus moteris pasigedo brangenybių ir net 10 tūkst. eurų sumos.

Pirmadienį, antrąją Velykų dieną, Pagramančio bendruomenę sukrėtė netikėtai kilęs gaisras. Ankstyvą rytą užsidegė istorinio klebonijos pastato stogas, kuris, atvykus ugniagesiams jau liepsnojo atvira ugnimi. Išgelbėti pavyko tik pastato sienojus bei klebonijoje buvusius daiktus, kuriuos pagramantiškiai suskubo išnešti į lauką. Mažonų seniūnas Jonas Samoška teigė, jog atstatyti kleboniją bendruomenei labai svarbu, bet koją kiša biurokratinės procedūros, mat dar 1800 m. statytas pastatas yra įtrauktas į kultūros vertybių registrą. Pagramantiškiai žada visomis išgalėmis prisidėti prie klebonijos išsaugojimo, tačiau tikisi ir išeivių, verslininkų pagalbos.

Trečiadienį iškilmingo posėdžio metu prisiekė naujoji rajono valdžia. Praėjusiais metais portalo alfa.lt geriausiu šalies meru išrinktas Sigitas Mičiulis regalijas jausmingai perdavė Dovydui Kaminskui, kuris po įtemptos kovos buvo tiesiogiai išrinktas kovo 17 dieną. Pilnutėlėje posėdžių salėje prisiekė ir naujai išrinkta Taryba. Tiesa, kai kuriems politikams priesaiką teko kartoti po kelis kartus. Iškart po iškilmingos dalies jie sėdo svarstyti darbinių klausimų bei pasiskelbė, kas bus rajono dauguma, kas opozicija, kas nepriklausoma frakcija. Taip pat atleistas administracijos direktorius Modestas Petraitis ir jo pavaduotojas Vytautas Navickas bei slaptu balsavimu patvirtinta mero pavaduotoja.

„Tauragės žiniose“ rašėme, jog lapkričio 29 dieną vykusį savivaldybės kontroliuojamos įmonės Tauragės butų ūkio 100 proc. akcijų paketo aukcioną laimėjo  „Šilutės būstas“. Nuostabą kėlė tai, kad už daugiabučių administratorių pirkėjas pasiūlė įspūdingą sumą – 1 milijoną 200 tūkst. eurų.  Tai bemaž trigubai daugiau nei įmonę buvo įkainoję turto vertintojai. „Šilutės būstas“ sumokėjo 100 tūkst. eurų pradinį įnašą su pažadu užbaigti sandorį, vos tik gaus pažymą iš Lietuvos banko. Tačiau šį mėnesį pirkėjai apsigalvojo – savivaldybei pranešė, jog Tauragės butų ūkio nebepirks.

Svajojate apie naują išmanųjį, tačiau neturite jam santaupų? „Tele2“ turi puikų pasiūlymą – dabar  operatoriaus salonuose bei internetinėje parduotuvėje www.tele2.lt daugelį telefonų su sutartimi galima įsigyti vos už 1 Eur pradinę įmoką.

Antroje savaitės pusėje danguje dažniau sušmėžuos debesys, kurie vis drąsiau šliūkštels lietaus. Ketvirtadienį pasiseks ne visiems, tikėtina, kad šalies vakaruose vietomis nedidelis lietus bent kažkiek nuplaus dulkes. Penktadienį ir šeštadienį išsilaikys itin šilti orai, kai kur temperatūra šoktels iki 25–26 laipsnių, tačiau kritulių galime tikėtis daugiau. Nuo sekmadienio šalyje įsivyraus šiek tiek gaivesni orai.