Vartoti Q10 preparatą, kurio Jūsų organizmas neįsisavina, yra tikras pinigų švaistymas, deja, neįsisavinamų preparatų rinkoje yra stebėtinai daug. Daugybė žmonių nė nenutuokia, kad Q10 preparato biologiniam įsisavinimui įtakos turi ne vien žaliavos kokybė. Kur kas svarbesnis yra to preparato pagaminimo būdas.
Milijonai žmonių visame pasaulyje kasdien vartoja Q10 papildus. Šis junginys ganėtinai unikalus dėl daugelio priežasčių. Daugeliu mokslinių tyrimų nustatyta, kad kokybiškas Q10 gali padėti pagerinti gyvenimo kokybę daugeliui žmonių.
Ženkli dalis tyrimų, kuriais patvirtintas Q10 naudingumas, atlikti ne su Q10 kaip maisto papildu, o su Q10 kaip vaistu.
Ar svarbu, kokio tipo preparatą vartoti, jei jo sudėtyje yra Q10?
Taip, skirtingų formų Q10 vartojimo poveikis skiriasi. Jei į želatinos kapsulę tiesiog pripilsite aliejinės formos Q10, nėra jokių garantijų, kad organizmas pajėgs įsisavinti veikliąją medžiagą (žr. toliau pateikiamą grafiką). Kad virškinamoji sistema sugebėtų ją absorbuoti, žaliavą būtina apdoroti ypatingu būdu.
Tyrimas parodė, kad preparatų kokybė smarkiai skiriasi
Aukščiau pateiktas grafikas paimtas iš mokslo žurnale „Nutrition“ paskelbto tyrimo. Paveikslėlyje akivaizdžiai matomi didžiuliai Q10 preparatų įsisavinimo skirtumai. Šio tyrimo metu kai kurie iš tirtųjų preparatų pasirodė beveik visiškai neabsorbuojami.
Organizmui sunku absorbuoti Q10
Nenuostabu, kad daugelio Q10 formų biologinis įsisavinimas ganėtinai prastas. Bet kokios Q10 žaliavos atveju, nepriklausomai nuo kokybės, Q10 molekulės suformuoja netirpius ir nevirškinamus kristalus, kurie per žarnų sieneles neįstengia prasiskverbti į kraują. „Pharma Nord“sukūrė ir patentavo ypatingą gamybos būdą, dėl kurio šie Q10 kristalai ištirpsta normalios kūno temperatūros sąlygomis. Kad tai įvyktų,Q10 kristalus reikia sumaišyti su skirtingos lydymosi temperatūros aliejais ir po to pakaitinti šį mišinį ypatingu būdu. Proceso metu atskiros Q10 molekulės paverčiamos organinėmis ir tuomet jau gali per žarnų sieneles prasiskverbti į kraują.
Ar originalaus Q10 preparato galima įsigyti tik turint receptą?
Ne, jo galima įsigyti kaip maisto papildo. Originalusis Q10 preparatas „Myoquinone“ yra medicininės paskirties preparatas, pagamintas naudojant ypatingus aliejus ir kaitinimo būdą, kaip aprašyta aukščiau. Šiuo metu šį Q10 preparatą galima įsigyti ir kaip maisto papildą, taip pat pagamintą lygiai tokiu pačiu patentuotu būdu. Preparatas platinamas įvairiais prekybiniais pavadinimais, pavyzdžiui, „Bio-Quinone Active Q10 Gold“Lietuvoje.
Patentuotas procesas yra tikrai svarbus
1991 m. „Pharma Nord“ pradėjo taikyti ypatingą gamybos metodą, kurį vėliau ištobulino ir patentavo. Šios ypatingos formos Q10 panaudotas kai kuriuose reikšmingiausiuose iki šiol atliktuose moksliniuose Q10 tyrimuose; būtent dėl dokumentais patvirtinto biologinio įsisavinimo „Pharma Nord“ siūloma Q10 forma tapo oficialiai Tarptautinės kofermento Q10 asociacijos (ICQA) rekomenduojama forma.
Pigu kartais reiškia brangu
Lyginant su kitais produktais, organizmo neįsisavinamos formos kofermento Q10 preparatai gali pasirodyti gana pigūs. Vis dėlto tai bus pinigai, išmesti į balą. Toks kofermentas Q10 tik pereis per virškinamąją sistemą, nesuteikdamas organizmui jokios naudos. Dėl to būtų išmintinga rinktis preparatą, kurio įsisavinimas patvirtintas dokumentais. Net jei jo kaina bus šiek tiek didesnė, galiausiai sutaupysite.
Ar man reikia kasdien vartoti Q10 papildą?
Yra nemažai priežasčių, dėl kurių reikėtų kasdien vartoti Q10 papildą, kurio biologinis įsisavinimas patvirtintas dokumentais. Originaliojo Q10 prekės ženklo, kuris jau tapo moksliniams tyrimams naudojamu etalonu, šiuo metu galima įsigyti Lietuvoje pavadinimu „Bio-Quinone Active Q10 GOLD“.
Tinka moksliniams tyrimams
„Pharma Nord“ gaminamas Q10 laikomas geriausia Q10 forma, kurios biologinis įsisavinimas ir saugumas patvirtintas dokumentais, todėl šis produktas buvo pasirinktas dviejuose didžiausiuose ir novatoriškiausiuose iki šiol atliktuose kofermento Q10 tyrimuose –„Q-Symbio“ („Journal of the American College of Cardiology“, Heart Failure, 2014) ir „KiSel-10“ („International Journal of Cardiology“, 2013).
Užs. Nr. 51
