2020 Lapkričio 25 d.
Trečiadienis
Budintis reporteris
(8 446) 51 470
8 687 80 318

Aktualijos

Lietuvos interesas – stipri Europos Sąjunga

  • Įkelta: 2019-05-15

Gerbiamieji,

jau labai greitai, gegužės 26 dieną, rinksime Lietuvos atstovus į Europos Parlamentą. Pastaruosius penkerius metus Europos Parlamente (EP) Lietuvai atstovavo 11 europarlamentarų, o iš viso šioje svarbiausioje Europos Sąjungos (ES) institucijoje dirba 751 atstovas iš 28 ES valstybių narių. Lyginant su Lietuvos atstovų skaičiumi, mūsų brolių latvių yra dar mažiau – tik 8, estų – 6. Palyginimui, Lenkija turi 51, Vokietija – 96, Jungtinė Karalystė, jau keleri metai neva norinti, bet vis dar nepasiryžtanti išeiti iš ES – 71 atstovą.

Lietuvos garbės reikalas – į Europos Parlamentą išsiųsti geriausius. Kas galėtų būti geriausiais? Geriausieji yra tie, kurie išmano ES reikalus, supranta Lietuvos ir visos Europos Sąjungos interesus ir suvokia savo misiją – ko jie ten važiuoja, ką ir kaip ten reikia dirbti, yra darbštūs ir pareigingi. Tie, kurie moka rasti ir suburti sąjungininkus svarbiems tikslams pasiekti, kurie gerai moka bent jau anglų kalbą ir geba bendrauti. Lietuvai gerai gali atstovauti tie, kurie supranta, kad Lietuvos interesas – stipri Europos Sąjunga. Lietuvai Europos Parlamente nereikia ES pamatų ardytojų, nereikia Rusijos vasalų ir tarnų – atvirkščiai, mums reikia Lietuvai ištikimų, patikimų politikų, atkakliu ir nuosekliu darbu pasirengusių stiprinti Lietuvą ir visą Europos Sąjungą.

Lietuvos narystei ES – 15 metų

Netruko prabėgti penkiolika Lietuvos narystės Europos Sąjungoje metų. Per tą laiką pripratome prie euro, bevizio judėjimo Europoje, prie stendų ar lentelių su užrašais „Projektą bendrai finansuoja Europos Sąjunga ir Lietuvos Respublika”. Kaip ir prie nuolat girdimo niurzgėjimo, kaip toje ES blogai ir kokia ji mums neteisinga ar net pragaištinga.

Mes Lietuvoje kaip savaime suprantamą dalyką priimame, pavyzdžiui, faktą, kad jau 130 000 lietuvių, studentų ir dėstytojų, yra dalyvavę  „Erasmus+” mainų programose arba kad nuo Lietuvos narystės ES pradžios apie 18 milijardų! eurų ES struktūrinių ir investicinių fondų lėšų investuota mūsų valstybėje. Savaime suprantamos atrodo ir išmokos ūkininkams, ir iš bendros Europos Sąjungos  „piniginės” finansuojami mokyklų, ligoninių, slaugos namų, kultūros centrų remontai, kelių tvarkymas, vandentiekio ir nuotekų tinklų įrengimas, ir daugybė kitų darbų, kuriuos finansuoja Europos Sąjunga. Neįvertiname, kad taip galėjo ir nebūti.

Kiekvieną savaitę po posėdžių Briuselyje ar Strasbūre grįžusi į Lietuvą su padėjėjais lankome Lietuvos savivaldybes, susitikinėjame su bendruomenėmis, lankomės gimnazijose bei universitetuose ir t.t. Po tokių susitikimų ir vizitų labai gerai matosi ir kiekvienos savivaldybės ir pasiekimai, ir problemos, ne vienerius metus laukiančios sprendimų. Viena iš šių savivaldybių – Tauragė.

Galiu drąsiai sakyti: be Europos Sąjungos paramos tų problemų neįveiksime. Ir čia kalbu ne vien apie Tauragės žmonių gyvenimus – kalbu apie visą Lietuvą, nes daugelio savivaldybių problemos yra panašios. Akivaizdu, kaip svarbu sutvarkyti pensijas ir atlyginimus, nes Europos Sąjungoje, tarp jos valstybių narių negali būti tokių milžiniškų skirtumų, negali būti pirmarūšių ir antrarūšių europiečių. Tuo tikslu Europos Sąjungos lygiu turės atsirasti bendroji socialinė politika, kuri bus iš dalies finansuojama iš Europos Sąjungos biudžeto, iš bendros „piniginės”. Mums reikia užtikrinti piliečių saugumą, nors ne mažiau svarbūs ir kiti dalykai, tokie, kaip piliečių saugumas, sienų apsauga, žemės ūkis, darbo vietų kūrimas ir pan. Kaip ir anksčiau, mums svarbus skirtumų tarp regionų išlyginimas, ir Lietuva šioje srityje turi atlikti daug darbų. Jei norime pasiekti šių ir kitų svarbių, čia nepaminėtų tikslų, turime būti labiau susitelkę, veikti kryptingai ir atkakliai.

Lietuva – nebe naujokė Europos Sąjungoje, žinome, ką ir kada reikia daryti. Daugelį dalykų pasaulyje galima nusipirkti, o štai patyrimo – ne, jį reikia įgyti. Mano darbo patirtis Europos Parlamente rodo, kad mums reikia patyrusių ir savo darbą išmanančių atstovų Europos Parlamente, nes jie ir tik jie gali pasiekti mums reikalingo rezultato.

Tokių sunkių rinkimų ES dar nebuvo

Susitikimuose kalbu apie artėjančius Europos Parlamento rinkimus. Ir apie tai, kad daugelis valstybių vadovų juos vadina tokiais sunkiais, kokių nebuvo per visą Europos Sąjungos istoriją, nuo pat 1979 m. įvykusių pirmųjų tiesioginių rinkimų į Europos Parlamentą.

Kodėl šių metų rinkimai vadinami sunkiais ir kodėl visi geros valios europiečiai visose ES valstybėse narėse kviečiami vienytis ir balsuoti už tuos, kurie konkrečiais darbais stiprina ir toliau pasirengę stiprinti Europos Sąjungą?

Pirmiausia todėl, kad jau kelerius metus virš Europos Sąjungos kabo Brexito „debesis", ir dėl to ir Jungtinė Karalystė, ir visa Europos Sąjungos, tame tarpe ir Lietuva, patiriame nuostolių jau dabar. Brexito autoriaibritų politikai populistai, atvedę šalį į kritinę padėtį. Antra, ne tik Britanijoje, bet ir kitose ES valstybėse gerokai padaugėjo populistų ir ekstremistų bei radikalų, o tai nieko gero Europai nežada. Matau šiuos veikėjus ir Europos Parlamente, jų yra ir Lietuvoje, tarp pretenduojančių į Europos Parlamentą. Kaip taisyklė, jie yra apsikaišę margomis ir patraukliomis tėvynės meilės, patriotizmo plunksnomis. Jiems nepatinka Europos Sąjunga, kuri neva esantis blogis, su kuriuo reikia kovoti. Šie veikėjai stebėtinai tinka ir patinka Kremliui, V. Putinas negaili jiems visokeriopos paramos, ir politinės, ir finansinės. Kviečiu: atskirkime pelus nuo grūdų. Ne kiekvienas, kuris garsiai šaukia apie tėvynės meilę, tėvynei nori gero.

Susiduriame ir su priešiškomis išorės jėgomis – pastebėkime jas. Tai ir agresyvus Kremlius, pabandęs sukelti karą Europoje, užpuldamas Ukrainą, okupavęs Krymą ir jau kelerius metus kovojantis prieš Ukrainą, nuodijantis savo piliečius Europos Sąjungos valstybių teritorijose. Tai ir ambicinga Kinija, siekianti dominuoti pasaulyje jau iki 2030 metų. Nuo 2013 metų Kinija vykdo „Šilko kelio“ strategiją, vienas iš jos taikinių – Lietuva. Ten, kur rusai eina garsiai ir agresyviai, kartais – su tankais ar žaliaisiais žmogeliukais, kinai atsiranda tyliai, maloniai šypsodamiesi ir su stora pinigine, pasirengę pirkti energetikos objektus, oro ir jūrų uostus, geležinkelius, vykdyti milžiniškus infrastruktūros projektus – statyti kelius ir tiltus, geležinkelius ir oro bei jūrų uostus, krovinių terminalus. Bėda ta, kad kinams vietinių nereikia – nei jų dalyvavimo su kapitalo investicijomis, nei technologijų, nei darbo jėgos. Kinai viską atsiveža iš Kinijos, ir jiems reikia tik teritorijos. O štai šito europiečiai, taip pat ir Lietuva, neturėtų atiduoti.

Šalia agresyvaus Kremliaus ir ekonominius raumenis bei politines ambicijas pakeisti pasaulio tvarką demonstruojančios Kinijos turime eižėjančius mūsų, Europos Sąjungos, ryšius su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis. Jau kelerius metus matome demonstruojant, kad dabartinis Baltųjų rūmų šeimininkas nėra ES draugas, to pasekmes jaučiame. Suprantame, kad negalime leisti nukirsti šio strateginio ryšio, tačiau pastarųjų metų situacija yra pavojinga.

Visa tai, ką išvardijau, ir padaro artimiausius Europos Parlamento rinkimus sunkiais. Įvertinkime situacijos sudėtingumą ir surėmę pečius padarykime taip, kad po šių rinkimų Europos Sąjunga ir Lietuva joje pasijustų stovinčios ant tvirto pagrindo, kad turėtume stipresnę ES nei iki šiol.  

Lietuvos interesas – stipri Europos Sąjunga

Lietuvai stojant į Europos Sąjungą mes, lietuviai, tikėjomės turtingų valstybių klube, krikščioniškų valstybių sąjungoje turėsiantys ramų užutėkį ir galėsiantys kurti klestinčią Lietuvą, pasiturintį mūsų žmonių gyvenimą. Tai buvo teisingas ir pamatuotas noras. Todėl kviečiu: neatsisakykime savo svajonės.

Lietuvai reikia stiprios Europos Sąjungos, jai nenaudinga silpna, susipriešinusi, išsivaikščiojanti, nukraujavusi Europos Sąjunga. Europos Parlamento rinkimų dieną pasinaudokime savo teise ir prisidėkime prie mūsų Europos namų sutvirtinimo. Europa ir Lietuva joje – mūsų namai. Mylėkime ir saugokime tuos namus, nes kitų neturime.

Į Europos Parlamentą rinkime ne šoumenus ir populistus, į kairę ir dešinę žarstančius pažadus, nes iš to nieko gero nebus. Politinė ir gyvenimiška patirtis, gebėjimas dirbti daugiataučiame kolektyve, pažintys ir ryšiai, kurių nesukursi per trumpą laiką, kolegų europarlamentarų iš kitų valstybių pasitikėjimas – tai savybės, kurios būtinos geram Lietuvos europarlamentarui.

Linkiu mums visiems teisingo pasirinkimo.

Politinė reklama. Apmokėta iš TS-LKD rinkimų kampanijos sąskaitos. Užs. Nr. 2

 

Šiandien Tarybos posėdyje slaptu balsavimu bus tvirtinamas savivaldybės administracijos direktorius. Darbus tęsti šioje pozicijoje teikiamas Modestas Petraitis, administracijai vadovavęs pastaruosius ketverius metus.

Šį mėnesį Tauragės pilies menėse karaliauja kinas – gegužės 1-ąją į muziejaus erdves vienmarškinis buvo „išmestas“ XX a. Robinzonas Kruzas. Šį trečiadienį tauragiškiai kviečiami  savo „Kultūros pasą“ papildyti dalyvavimo populiaraus kino filmo „Tumo kodeksas“ peržiūroje anspaudu. 

Gegužės 3 dieną VšĮ „Versli Lietuva“ įkurtas bendradarbystės centras „Spiečius“ Tauragėje šventė savo 1-ąjį gimtadienį. Šia proga vyko išskirtiniai mokymai, kuriuos vedė sporto treneris, sveikos gyvensenos šalininkas, motyvatorius Ignas Bakėjus. Nuo šių metų pradžios regiono koordinatorės pareigas užimanti Indrė Gendroliutė-Gerulienė sako, kad „Spiečius“ stengiasi pateisinti tauragiškių lūkesčius. Kartu su „Versli Lietuva“ Regionų plėtros vadove Jolanta Miloš kalbėjosi „Tauragės žinių“ žurnalistė.

Pirmadienį naujos kadencijos rajono Taryba pirmą kartą sėdo prie apskrito stalo. Kadangi Tarybos komitetai dar nepatvirtinti, prieš trečiadienį vyksiantį posėdį klausimai buvo aptarti bendrame pasitarime. Pirmojo darbinio posėdžio nuotaika svyravo nuo pasišpagavimų juokais iki aštrių diskusijų. Nori nenori, naujai sudarytai valdančiajai daugumai bei atsinaujinusiai opozicijai teks apsišlifuoti kampus – laukia ketverių metų bendras darbas rajono labui.

Gegužės 18 dieną Tauragėje įvyks pagrindinis šiais metais Lietuvos kariuomenės renginys visuomenei – Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės šventė. Miesto centre, Jono Viktoro Kalvano parke, visų rūšių Lietuvos kariuomenės pajėgos, NATO priešakinių pajėgų bataliono kariai, su kariuomene bendradarbiaujančios nevyriausybinės organizacijos pristatys visuomenei savo ginkluotę, karinę techniką ir įrangą.

Sekmadienį Lietuvos prezidento rinkimų pirmajame ture Ingrida Šimonytė poros tūkstančių balsų persvara aplenkė kitą kandidatą į prezidentus Gitaną Nausėdą. Tačiau Tauragės rinkimų apygardoje ekonomistas buvo nepralenkiamas ir surinko daugiausiai, 38,87 proc. balsų.

Šią savaitę numatomi ganėtinai permainingi orai. Pirmadienį šalis bus padalinta į dvi dalis: vieną dalį lepins šiluma, o kitoje bus gerokai vėsiau ir drėgniau. Kitomis paromis temperatūra po truputį kils, protarpiais palis, o dar daugiau kritulių galima tikėtis savaitei baigiantis.

Iš Druskininkų kilusią, o dabar Vilniuje gyvenančią dizainerę Rivą Elmantę prie piešimo sugrąžino trimetis sūnelis, o išgarsino originalios iliustracijos ant marškinėlių. Pirmiausia tai buvo politikų karikatūros, o vienas paskutinių projektų – Lietuvos miestams skirti printai ant marškinėlių. Jau sukurti ir mūsų miestui skirti marškinėliai. Idėjos, sako ji, nesibaigia – kai jau atrodo, kad nebeįmanoma sukurti nieko naujo, išaušta nauja diena ir idėjos vėl puola prie pieštuko.

Lietuvos merginų salės futbolo (Futsal) žaidynėse „Ladygolas“ dešimtokių amžiaus grupėje antrus metus iš eilės prizininkėmis tapo Tauragės moksleivės.
 

Vartoti Q10 preparatą, kurio Jūsų organizmas neįsisavina, yra tikras pinigų švaistymas, deja, neįsisavinamų preparatų rinkoje yra stebėtinai daug. Daugybė žmonių nė nenutuokia, kad Q10 preparato biologiniam įsisavinimui įtakos turi ne vien žaliavos kokybė. Kur kas svarbesnis yra to preparato pagaminimo būdas.

Iš arčiau susipažinti su populiariu aktoriumi visada įdomu. Į vakar Birutės Baltrušaitytės viešojoje bibliotekoje surengtą susitikimą su teatro ir kino aktoriumi Mariumi Repšiu susirinko daug žmonių, juo labiau, kad ir susitikimo progos būta išties neeilinės – aktorius pristatė savo knygą „Heraklis Nr. 4“.

Penktąjį gimtadienį pasitinkančios UAB „Šaukštelis“ veiklą drąsiai galima vadinti sėkmės istorija – bendrovei priklausančią kavinę-sušių barą „Šaukštelio studija“, įsikūrusią pačiame miesto centre, tauragiškiai ir miesto svečiai pamėgo jau seniai. Nors verslas klesti, bendrovei vadovaujanti Justina Visockienė sustoti neketina – neseniai ji įsigijo „Vilkyškių pieninės“ franšizę. Kokie verslininkės planai, sužinosite paskaitę naujausią numerį.

Antroje savaitės pusėje temperatūra stiebsis aukščiau, ypač savaitgalį. Penktadienį per šalį praslinks nedidelis lietus, tad dar bus kiek gaiviau, tačiau poilsio dienomis dažniau šildys saulė.

Šiandien sukanka 15 metų, kai Lietuva tapo Europos sąjungos nare. Tauragė Europos dieną, kurios tema šiemet – „Nebūk plastikas!“, pradėjo švęsti dar vakar. Vaikų darželiuose „Ąžuoliukas“, „Kodėlčius“, „Žvaigždutė“ ir „Pušelė “ E-snaiperių būrio nariai sekė pasaką apie „Babaisą Plastiką“. Vaikai, klausydami inscenizuotos pasakos, sužinojo, koks žalingas vienkartinis plastikas gamtai, žiūrėjo nuotraukas bei filmuką. Šventė tęsiasi ir šiandien. Visą dieną Pilies aikštėje karaliaus vaikai, o suaugusieji vakare kviečiami pažiūrėti, ką vaikai sukūrė. Jiems bus demonstruojamas ir nemokamas filmas.

Balandžio 27-osios rytą Tauragės miškininkai sukvietė gamtos mylėtojus ir istorijos paveldo puoselėtojus į „Nacionalinį miškasodį 2019“, kuris vyko Pužiškės girininkijoje, jau išnykusiame Kaziškės kaime. Miškasodis vyko partizano, Kęstučio apygardos vado Aleksandro Miliulio-Neptūno žuvimo vietoje. Šioje vietoje 1949 m. birželio 8 d. kartu žuvo ir A. Norkus, S. Venskaitis, jų palaikai gulėjo išniekinti Tauragės Šubertinės kieme, manoma, kad ten ir palaidoti. Žuvimo vietoje, prie buvusio bunkerio, pastatytas paminklas žuvusiesiems, Pužiškės girininkijos darbuotojai pastatė ąžuolinę tvorelę, kuri saugos žuvusių atminimą, kol suaugs talkininkų pasodinti ąžuolai. Šventės metu pasodinta 1,5 tūkstančio ąžuoliukų, užaugę medžiai taps gyvais paminklais žuvusiesiems už Lietuvos laisvę.

Savivaldybės komisija paskirstė jaunimo užimtumo ir verslo skatinimo programai skirtas lėšas. Trylikai projektų įgyvendinti skirta 9 tūkst. eurų. Už juos bus surengti pažintiniai ir pramoginiai renginiai, sporto turnyrai.

 

Tauragės miesto šventė šiemet, kaip ir užpernai, prasidės UNICEF vaikų bėgimu „Už kiekvieną vaiką“. Gegužės 31 dieną, penktadienį, jis startuos V. Kalvano parke.

Sekmadienį minėjome Motinos dieną. Tauragės rajono neįgaliųjų draugija Kultūros rūmuose mamas sveikino pirmoji, tauragiškius į Kultūros rūmus sukvietusi dar penktadienį. Koncerte „Pavasariniai žiedai Mamai“ skambėjo mamoms skirti nuoširdūs žodžiai ir jausmingos dainos, susimąstyti apie moterų likimus privertė Neįgaliųjų draugijos saviraiškos būrelio spektaklis ir, žinoma, buvo daug gėlių.

Tradiciškai turizmo sezonas tęsiasi maždaug devynis mėnesius per metus – nuo kovo iki lapkričio. Tuo laiku žmonės daugiausia linkę keliauti, nors atvyksta jų ir žiemą. Pernai per visus metus Tauragę aplankė kone 15 tūkst. turistų, šiemet, nors praėjo dar tik trys mėnesiai, – jau per 7 tūkst. Akivaizdu, kad Tauragė turistus domina vis labiau, nors daug metų verkėme, esą nieko gražaus nei įdomaus pas mus nėra. Pokalbis su Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ Kultūros, turizmo projektų ir viešųjų ryšių specialiste Agne Vitartaite – apie tai, kiek turistų atvyksta į mūsų kraštą, kuo įdomus žada būti įsibėgėjantis turizmo sezonas.

 

Artimiausiomis paromis arktinė orų masė Lietuvoje toliau lems vėsesnius orus, ypač žvarbūs bus ankstyvi rytai, kuomet daug kur vyraus šalnos. Dienomis kai kur protarpiais palis. Antroje savaitės pusėje sulauksime pokyčių – temperatūra stiebsis aukščiau.

Pirmadienį, prasidėjo išankstinis balsavimas Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimuose ir referendumuose dėl Konstitucijos 12 ir 55 straipsnių pakeitimų (pilietybės išsaugojimo).

Vėjuotą gegužės antrosios rytą Tauragės gimnazistų komanda išvyko į Klaipėdos Aukštosios jūreivystės mokyklos 11 metus organizuojamą konkursą „Jūrų keliais 2019“. Konkurse, susidedančiame net iš 7 skirtingų užduočių bei veiklų, dalyvavo 12 komandų iš įvairių Lietuvos gimnazijų.

Penktadienį Vilniuje startavo unikalios elektromobilių lenktynės „Charge it on! Vilnius – Palanga“. Šiemet jose Tauragei atstovauja merginų, dirbančių Tauragės rajono savivaldybės administracijoje, komanda.

„Jie nemoka mokesčių, jie netarnaus Lietuvos kariuomenėje, jie naudosis tik privilegijomis, bet pareigų vengs, emigracija tik didės.“ Tokių ir panašių kaltinimų išgirsta daugelis užsienyje gyvenančių lietuvių, kurie laukia gegužės 12-ąją vyksiančio Referendumo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo, įgijus kitos šalies, atitinkančios europinės ar transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančios valstybės pilietybę. Transatlantinius kriterijus atitinkančios valstybės yra nusakomos kaip NATO ir EBPO narės.

Per Atvelykį Tauragėje lankėsi ir Šv. Mišioms Švč. Trejybės bažnyčioje vadovavo Apaštališkasis Nuncijus Pedro Lopez Quintana. Po penkerių metų diplomatinės tarnystės Ekscelencija arkivyskupas palieka Baltijos šalis ir artimiausiomis dienomis išvyksta atstovauti Šv. Sostui Austrijoje.