Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) inicijuoti „Metų renovacijos projekto“ rinkimai supažindino su daugiabučių, dalyvavusių Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje istorijomis ir pristato daugiausiai skaitytojų ir komisijosbalsų sulaukusius projektus.Didžiausių visuomenės simpatijų po atviro balsavimo internete sulaukė Energetikų g. 11 Šiauliuose atnaujintas gyvenamasis namas. Tuo tarpu Marijampolėje, Kosmonautų g. 2, esantis daugiabutis daugiausia balsų gavo iš ekspertų komisijos.
Kompleksinės renovacijos įvertinimas
Projektus vertinusią ekspertų komisiją sudarė įvairių sričių atstovai, kurie atnaujintus namus galėtų pažvelgti iš skirtingų pusių ir įvertinti pagal įvairius kriterijus, tarp kurių – energinis efektyvumas, architektūriniai sprendimai, atsinaujinančių energijos šaltinių diegimas, indėlis į aplinkos tausojimą, bendruomeniškumas, projekto indėlis į platesnį gyvenamosios aplinkos atnaujinimą (gatvėje, rajone) ir kt.
Vienas iš BETA sudarytos komisijos narių – KnutHoller, Vokietijoje įsikūrusios organizacijos Būsto iniciatyvos Rytų Europai (IWO) valdybos pirmininkas. Ši nevyriausybinė organizacija siekia skatinti daugiabučių namų atnaujinimą Rytų Europos regione. Kiti komisijos nariai: dr. Giedrius Šiupšinskas, VGTU Aplinkos inžinerijos fakulteto Pastatų energetikos katedros docentas, dr. Valdas Lukoševičius, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas, Būsto rūmų bei Aplinkos ministerijos atstovai.
„Šiuo konkursu siekiame parodyti visuomenei, kad renovacija nėra tik sienų apšiltinimas, stogo ar langų pakeitimas, bet tai indėlis į gyvenimo kokybės pokyčius į gerąją pusę. Šį tikslą pasiekėme: vienu iš nugalėtojų paskelbtas Marijampolės daugiabutis puikiai iliustruoja visus galimus renovacijos privalumus – nuo aukščiausių energinio efektyvumo rodiklių, inovatyvių energijos šaltinių panaudojimo iki kompleksinio požiūrio, atnaujinant gyvenamąją aplinką“, – teigia BETA direktorius.
Pasitelkė inovatyvius sprendimus
Ekspertų komisijos nugalėtoju išrinktas daugiabutis Marijampolėje aukštus energinio efektyvumo rodiklius pasiekė įsidiegus ne tik tradicinius, bet ir alternatyvius energijos šaltinius. Atnaujinant šį daugiabutį, buvo įgyvendintos pagrindinės energiją taupančios priemonės: apšiltintos sienos ir stogas, pakeisti langai, įstiklinti balkonai, pakeista šildymo ir karšto vandens sistemos. Taip pat pasinaudota papildomais sprendimais – įrengta geoterminė bei saulės kolektorių šildymo sistema. Dar sutvarkyta aplink namą esanti teritorija, o artimiausiu metu ketinama kreiptis į savivaldybę dėl lėšų stovėjimo aikštelės plėtimui.
Iki renovacijos šiame daugiabutyje vienam kvadratiniam metrui apšildyti reikėjo 140,19 kWh energijos, o dabar tik 24,71 kWh. Šiltnamio efektą sukeliančių anglies dvideginio išmetimas į aplinką per metus sumažėjo 94,6 tonomis.
Prisideda prie gyvenimo kokybės
Šalies gyventojų nugalėtoju išrinktame Šiaulių daugiabutyje po renovacijos ne tik tris kartus sumažėjo energijos suvartojimas, bet ir gerokai pasikeitė gyvenimo kokybė bei išaugo nekilnojamojo turto vertė.
Šeštą dešimtmetį skaičiuojantis pastatas iki renovacijos darbų priklausė E energinio efektyvumo klasei, o vienam kvadratiniam metrui apšildyti reikėjo 408.52 kWh energijos. Baigus renovacijos procesą, šis skaičius sumažėjo daugiau nei 3 kartus – iki 124.69 kWh vienam kvadratiniam metrui, o tai leido pasiekti aukštą, C energinio efektyvumo klasę.
Pasak BETA direktoriaus Valiaus Serbentos, Šiaulių daugiabutis praplečia svarbiausių renovacijos privalumų sąrašą – renovacijos rezultatai matuojami ne tik energijos sutaupymais, bet ir pagerėjusia gyvenimo kokybe. Po renovacijos pastate esančių butų vertė išaugo, o neseniai čia atsikėlė naujakuriai.
Geroji patirtis – įvertinti renovacijos naudą
BETA direktorius Valius Serbenta pastebi, kad konkurse dalyvavusių renovacijos projektų istorijos gyventojams padeda pamatyti ir geriau suprasti esminius namo atnaujinimo privalumus – nuo gražesnės gyvenamosios aplinkos iki mažesnių išlaidų šildymui.
„Inžinerine ir moraline prasme pasenusių daugiabučių atnaujinimas yra visai valstybei svarbus procesas, kurio poveikis apima daugybę sričių. Kasdieniniame kontekste dažniau apie jį galvojame per gražesnių namų ir mažesnių šildymo sąskaitų prizmę, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje renovacija prisideda prie ekonomikos konkurencingumo stiprinimo, gyventojų gerovės kūrimo, šalies energetinės nepriklausomybės didinimo“, – pažymi V. Serbenta.
Užs. Nr 50
