Renkiesi fotelį ar džiungles? Būk Mauglis! Taip motyvuoti vaikus judėti siūlė į visuomenės sveikatos biurą atvykusi Lietuvos sporto universiteto dėstytoja, docentė Simona Pajaujienė. Docentė palietė ypač opią temą: „Vaikų ir jaunimo sveikatos bei fizinio aktyvumo aktualijos: ką privalome žinoti?“
Judėti taip pat svarbu, kaip mokytis
Mokymuose dalyvavo biuro komanda, sporto bendruomenė ir kūno kultūros mokytojai. Docentė neslėpė, kad šiuo metu vaikų išsilavinimas fizinio aktyvumo srityje yra stipriai nuvertinamas prieš kitas mokymosi disciplinas. Kūno kultūra, fizinis aktyvumas yra lygiai taip pat svarbu kaip ir matematika, chemija ar istorija. „Treneriai taip pat teikia išsilavinimą, be judesių kultūros vaikas nebus pasirengęs gyvenimui“, – teigė S. Pajaujienė. Vis dažniau pastebima, kad vaikai nemoka plaukti, šokti ar atlikti elementarios mankštos. Docentė akcentavo, jog labai svarbu, kad vaiko kūnas augimo metu ir brendimo periodu gautų teisingą fizinio krūvio poveikį, kad kūnas funkcionuotų tinkamai, kad fizinis krūvis nedarytų žalos, neatsirastų raumenų disbalansas ir kad judesys vaikui patiktų.
Dėstytoja, trenerė S. Pajaujienė susirinkusiems pademonstravo, kaip taisyklingai atlikti visiems įprastus, bet dažnai netaisyklingai atliekamus pratimus. Daugelyje tyrimų fizinis pasyvumas vaikystėje nurodomas kaip vienas iš svarbiausių veiksnių, prisidedančių prie globalaus nutukimo paplitimo tarp vaikų ir paauglių Europoje ir visame pasaulyje. Trenerė apgailestavo, kad net 66,6 procentai Lietuvos vaikų yra nepakankamai fiziškai aktyvūs, kas penktas Europos vaikas yra nutukęs – šiuo metu auga fiziškai pasyvi, nesveikai besimaitinanti ir kūno priežiūrai dėmesio neskirianti karta. Daugiau kaip pusė (58 proc.) vaikų kasdien prie televizoriaus praleidžia daugiau nei dvi valandas, o kur dar laikas prie išmaniojo telefono!
Toks fizinis pasyvumas, dažnas sėdėjimas įtakoja širdies ir kraujagyslių ligas bei skeleto raumenų problemas: sukelia raumenų disbalansą, suprastėja kūno laikysena – išlinksta dubuo, pakinta eisena. Šiuo metu vaikai sėdi ilgiau nei miega – valgo pusryčius, keliauja į mokyklą, sėdi pamokose, atlieka namų darbus, pietauja, žaidžia kompiuteriu, žiūri televizorių, vakarieniauja, leidžia laiką prie telefono ir t.t. Liūdna, bet dabartinė karta – ateities ligoniai.
Požiūris turi būti kūrybiškas
Docentė kartu su dalyviais diskutavo, kaip paskatinti vaikus judėti, aiškinosi problemos ištakas. „Kas bus tas švyturys, tas guru, į kurį kažkas žiūrės?“ – svarstė S. Pajaujienė. Docentė pasidalino keliais patarimais, aiškino, kad visų pirma, požiūris į fizinį aktyvumą turi būti kūrybiškas ir įdomus, – net spalvingas inventorius ar muzika daro didžiausius stebuklus. Vaikai nori judėti, jiems reikia veiksmo, jiems reikia šiuolaikiškų ir, svarbiausia, nuo šiuolaikinių fizinio aktyvumo technologijų neatsiliekančių mokytojų ir trenerių. Vienas iš būdų – vaikams užsiimti tuo, kuo užsiima tėvai, nes vaikai yra kaip papūgėlės, jie mėgsta atkartoti tėvų veiksmus. Šiaurietiško ėjimo pratybos – puiki jaunimo judesio alternatyva lauke, nereikalaujanti salių ir brangių įrenginių. Būtina didinti ne informacijos kiekį, bet vaikų supratimą apie fizinį aktyvumą.
Jauniems žmonėms docentė rekomenduoja išbandyti kuo daugiau įvairių treniruočių rūšių, mokytis patiems planuotis mankštinimosi procesą, susidaryti planą, sportinės veiklos intensyvumą. Pradedantiesiems labiau rekomenduojama gimnastika, plaukimas, lengvoji atletika, nes jauno vaiko organizmas jautrus žalingiems aplinkos veiksniams ir netinkamai fizinei veiklai. Reikia būti atsargiems su vienpusėmis sporto šakomis ir nepersistengti.
Ikimokyklinukams S. Pajaujienė rekomenduoja tapti mums visiems labai gerai žinomu animaciniu personažu – Maugliu, kuomet atliekami natūralūs išgyvenimo ir gamtos kliūčių įveikimo judesiai, kuriuos praktikuoja skandinavų šalys. Brendimo laikotarpiu tėvų fizinis aktyvumas yra lemiantis veiksnys. Jie turi vaikams rodyti pavyzdį. Simona primena, kad visi pratimai turi būti atliekami laikantis taisyklingos laikysenos reikalavimų, kitaip, pratimas ar judesys gali pakenkti. „Judesys turi tapti įpročiu, kuris tampa laikysena, kuri tampa struktūra“, – docentė citavo Tomą Majersą „Anatomy trains“ teorijos autorių.
Vaikas – kaip gėlė
Kaip atrasti tą viduriuką, kad fizinę veiklą būtų galima pritaikyti visiems? Vaikas yra kaip gėlė: vienas daigelis užauga anksčiau, kitas vėliau. Taip ir vaikai: vienas jų yra lėtesnis, o kitas greitesnis – geriausia strategija, siekiant pagerinti vaikų ir paauglių sveikatą, yra kruopštus sveikos gyvensenos įgūdžių ir reguliaraus fizinio aktyvumo poreikio formavimas, kuris turi tendenciją išlikti ir suaugus, o ne vaikų fizinio pajėgumo lavinimo skatinimas. Pirmiausia, vaikai turi išmokti judesio amplitudės, tada stabilumo, judesių mobilumo ir tik tada tobulinti įgūdžius. Pirminiai judesiai taisyklingo fizinio aktyvumo link: ėjimas, pritūpimai, įtūpstai, trauka į save, stūmimas nuo savęs, virš savęs ir pasisukimai liemeniu.
S. Pajaujienė išskyrė keturias blogybes, kurios mažina fizinį aktyvumą: transportas – vaikai nebevaikšto, juos tėvai „išstumia“ prie pat mokyklos durų, greitas maistas – vaikai už tėvų duotus pinigus nebevalgo valgyklose, jie renkasi greitą maistą, vaistai – vaikai jau nuo vaikystės maitinami vitaminais, nors jiems jų dar net nereikia, malonumo priemonės – tėvų manipuliavimas situacija „jei būsi geras, nupirksiu ledų“.
Tai labai klaidina vaikus, nes mokykloje mokoma vieno, o namie kito. Reikia priimti vieningą požiūrį į fizinį aktyvumą ir jo tvirtai laikytis. „Gi laimingesnis tas vaikas, kuris veikia, juda, o ne tas, kuris apmuturiuotas ir atvežtas prie durų“, – teigia docentė. „Mokykla, namai, tėvai ir bendruomenė yra puikūs įrankiai, padedantys vaikams koreguoti kasdienio gyvenimo įpročius, ugdant sveikos gyvensenos pagrindus ir didinant fizinį aktyvumą, mes turime vaikams padėti, – tai mūsų visų bendra pareiga“, – akcentavo docentė.
