Nors sinoptikai jau keletas dienų kaip žada kritulius, aplink Tauragės rajoną vis pasirodantys debesys lietaus dar neatnešė. Pirmieji artėjančios sausros padarinius pajuto žemdirbiai, ugniagesiai ir miškininkai.
Tauragės miškuose – jau šeši gaisrai
Ugniagesiai skundžiasi, kad šį pavasarį šalyje ženkliai padaugėjo pievų gaisrų, jų metu sudegė kelios dešimtys sodybų ir daržinių. Uždegus žolę yra reali grėsmė, jog sudegs ir negyvenamos sodybos. Pievų gaisrai baigsis kai ženkliai palis arba išdygs šių metų žolė. Miškus nuo sausros ir gaisrų, o žemdirbių pasėlius nuo sausros gali išgelbėti tik lietus, kurio kol kas nematyti.
Praėjusių metų pavasarį dėl sausros ženkliai išaugo miškų gaisrų, tačiau šiemet daugėjo ir išdegusių plotų dydis. Aplinkos ministerijos turimais duomenimis, praėjusiais metais iki balandžio 18 dienos šalies miškuose buvo kilę 27 gaisrai, jų metu išdegė 8 hektarai miško. Šiemet iki balandžio 18 dienos šalies miškuose jau kilo 63 gaisrai, jų metu išdegė 76 hektarai miško. Iš viso yra penkios miškų gaisringumo klasės, Lietuvos miškuose jau fiksuojama ketvirta gaisringumo klasė.
Sudėtinga situacija klostosi VĮ Valstybinės miškų urėdijos Tauragės regioninio padalinio miškuose. Šį pavasarį čia jau kilo šeši gaisrai. Pasak padalinio vadovo Raimondo Matemaičio, didžiausias gaisras kilo miške netoli Sakalinės kaimo, tuomet kilo pavojus, jog ne tik miškui, bet ir kaimui.
– Ketvirtą gaisringumo klasę Tauragės rajono miškai pasiekė balandžio 18 dieną, o dabar sparčiai artėjame link pačios aukščiausios – penktos gaisringumo klasės. Esame pasiruošę gesinti gaisrus, urėdija turi du priešgaisrinius automobilius, turime tris priešgaisrinius bokštus, kuriuose budi žmonės, žvalgo apylinkes. Prašau gyventojų atsargiai elgtis miške, nešiukšlinti, laužus kurti tik tam numatytose vietose, – į tauragiškius kreipėsi Raimondas Matemaitis.
Nedygsta javai
Sausra – galvos skausmas žemdirbiams. Praėjusiais metais šalį alinusi sausra „pavogė“ apie trečdalį Lietuvos žemdirbių derliaus ir pajamų. Kol kas nieko gero orai pasėliams nežada ir šiemet.
Anot Tauragės rajono savivaldybės Kaimo reikalų skyriaus vedėjos Ramutės Noreikienės, mūsų rajono žemdirbiai grūdinėmis kultūromis kasmet užsėja apie 12 tūkstančių hektarų. Maždaug 6 tūkstančiai hektarų užsėjami žiemkenčiais ir 6 tūkstančiai – vasariniais javais.
– Jau tapo tradicija, jog pusę laukų rajono žemdirbiai užsėja žiemkenčiais, pusę – vasariniais javais, tačiau praėjusį rudenį ši tradicija pažeista, nes net 8 tūkstančiai hektarų užsėta žiemkenčiais, o vasariniams javams liko apie 4 tūkstančiai hektarų. Neaišku žiemkenčius ar vasarinius javus geriau buvo sėti, nes žiemkenčiai dėl drėgmės trūkumo pradeda ruduoti, o vasariniai javai nedygsta. Žemdirbiai sunerimę, tačiau situacija dar gali pasitaisyti. Jei sulauksime gausesnio lietaus, atsigaus žiemkenčiai, pradės dygti vasariniai javai, – kalbėjo Ramutė Noreikienė.
Lauksargių seniūnijos Gilanviršių kaime ūkininkaujantis Remigijus Saročka praėjusį rudenį pasėjo 30 hektarų žiemkenčių, balandžio 20 dieną pasodino 4 hektarus bulvių, dar planuoja pasėti 6 hektarus vasarinių kviečių ir 7 hektarus žirnių. Žemdirbys prisipažino, jog kasdien naršo internete, studijuoja orų prognozes ir laukia lietaus.
– Praėjusiais metais dėl sausros netekome apie pusės bulvių derliaus, šiemet pavasaris panašus kaip pernai, vėl artėja sausra, todėl su nerimu studijuojame orų prognozes. Mes dirbame kaip ir dirbome, padarėme viską kas priklauso nuo žemdirbio, o dabar viskas priklauso nuo gamtos malonės. Žiemkenčiai peržiemojo gerai, bet dabar pradėjo trūkti drėgmės, todėl laukiame lietaus. Turime sausesnių ir šlapesnių laukų, ruošiamės galimai sausrai, todėl bulves sodinome į pačias drėgniausias dirvas. Jau šį savaitgalį sinoptikai praneša gausų lietų, žemdirbiai tikisi, jog taip ir bus, nes sausra jau alina pasėlius,“ – „Tauragės žinioms“ pasakojo Gilanviršių kaimo ūkininkas.
