Balandžio 12–13 dienomis Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje ir Europos Parlamento biuras į seminarą „Lietuva Europos Sąjungoje: pasiekimai ir perspektyvos“ sukvietė regionų žiniasklaidą. Lietuvos žiniasklaidos ir komunikacijos elito moderuojamose diskusijose dalyvavo ir „Tauragės žinių“ redaktorė Eglė Červinskaitė.
Renginio organizatoriai neslėpė, jog seminaras regioninei žiniasklaidai surengtas dėl to, kad ji yra arčiausiai Lietuvos miestuose ir miesteliuose gyvenančių žmonių. Diskusijose ne kartą skambėjo naratyvas, jog regioninės žiniasklaidos svarba žmonėms ne sumažėjo, o atvirkščiai, dar labiau auga. Skaitytojai labiau pasitiki rajoniniais laikraščiais, nei nacionalinėmis medijomis, nes jų skelbiamą informaciją gali patikrinti savo patirtimi.
Seminaras surengtas siekiant įkvėpti periferijos žurnalistus kelti diskusijas apie Europos Sąjungos svarbą kiekvieno lietuvio gyvenime. Juk artėja svarbus įvykis – gegužės 26 dieną vyksiantys Europos Parlamento rinkimai, todėl svarbu apmąstyti, ką kiekvienam iš mūsų reiškia Lietuvos narystė Europos Sąjungoje ir aktyviai dalyvauti rinkimuose, kad išsirinktume geriausius Lietuvos atstovus Europos Parlamente.
– Man Europos Sąjunga pirmiausia reiškia laisvę, – teigė Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius, pastaruoju metu pamėgęs lankytis Tauragėje. Praėjusią savaitę Atviroje Jaunimo Erdvėje viešėjęs A. Pranckevičius seminaro metu, kalbėdamas apie regionų perspektyvas, ne kartą geru žodžiu minėjo Tauragę, kaip gerosios patirties pavyzdį.
– Be galo svarbu ateiti balsuoti, ir ne tik balsuoti, bet domėtis, kuo užsiima Europos Parlamentas. Lietuvai svarbu turėti stiprią nuomonę apie Europos ateitį ir aktyviai, kūrybingai tos ateities kūrime dalyvauti, – kalbėjo A. Pranckevičius.
Anot Daivos Jakaitės, Europos Parlamento biuro Lietuvoje vadovės, Europos Parlamentas po Lisabonos sutarties yra tapęs labai svarbia institucija, vienas svarbiausių sprendimų priėmėjų kartu su valstybėmis ir vyriausybėmis – ir dėl biudžeto, ir dėl visų tarptautinių sutarčių. Klaidingai manoma, jog 11 Lietuvos atstovų Europos Parlamente negali nieko nulemti.
– Per penkerius metus EP buvo priimta apie 400 sprendimų, kurių rezultatą nulėmė 3–4 balsai. O mes turime 11. Todėl mums labai svarbu, ką mes išrinksim. Kitas dalykas, kokiais klausimais užsiims mūsų išrinkti Europos Parlamento nariai. Mes jau dabar turime žiūrėti, kokie yra jų pajėgumai, nes vienuolika, tai turi būti pačių geriausių. Kad jie išmanytų įvairiausius dalykus – nuo užsienio politikos iki vidaus rinkos, nuo migracijos, iki aplinkosaugos. Vėlgi, norėčiau pasiremti nesenais pavyzdžiais, labai verkia – plastiko direktyva. O tai kur buvo verslas ir interesų grupės, kai ta direktyva buvo pasiūlyta? Noriu pasakyti, kad Lietuvos interesų grupės per mažai domisi, kas vyksta Europos Sąjungos mastu, per mažai siekia daryti įtakos tiek Europos Parlamento nariams, tiek Lietuvos institucijų vadovams, vykstantiems į posėdžius, – kalbėjo D. Jakaitė.
Diskusijoje „Europa kryžkelėje: ar neiškrisime iš vežimo?“ buvo kalbama ir apie turbūt karščiausią europinę aktualiją šiuo metu – Brexit procesą. Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius sakė, kad situacija tapo tragikomiška.
– Aš manau, kad Viljamas Šekspyras šiuo metu vartosi kape ir galvoja, kokia jo drama visgi įsigyvendins šio skausmingo proceso pabaigoje. Ar tai bus „Hamletas“ – pasirinkimas būti ar nebūti ir labai tragiška pabaiga, ar tai bus „Audra“, kuri viską nuneš ir pasiliks tik tie, kurie stipriausi, ar tai bus „Daug triukšmo dėl nieko“ – patriukšmausim 3 metus ir nieko neįvyks. Tai turbūt viskas dar yra įmanoma, – sarkastiškai kalbėjo A. Pranckevičius, teigdamas, kad Jungtinė Karalystė dar turi galimybę bet kurią minutę, net ir šiandien atšaukti Brexit procesą. – Ir nors diskusijos yra labai aštrios, aš džiaugiuosi, kad jos vyksta Europoje, nes Europa yra ne biurokratinis, o gyvas projektas, kuris kas dieną mus veikia. Ir per plastiko direktyvą, ir per duomenų apsaugos reglamentą, per mobilumo paketą ir per daugelį kitų labai konkrečių aspektų. Tai tuos, kurie jums sako, kad Europos Parlamentas nieko neveikia, ar kad nėra svarbus institutas, pasiųskite juos kuo toliau, nes tai nėra tiesa.
Jungtinės Karalystės išstojimui iš ES yra numatytos 2 galutinės datos – arba spalio 30 diena, arba birželio 1–oji, jeigu Didžioji Britanija nesugebėtų surengti Europos Parlamento rinkimų. Pirmuoju atveju tikimasi, jog iki to laiko, per 6 mėnesius Didžiosios Britanijos parlamentas sugebės susitarti dėl dvejus metus rengto „Skyrybų“ dokumento, kuris, anot A. Pranckevičiaus, yra svarbus tiek piliečiams, tiek dėl finansinių įsipareigojimų.
Rytų Europos studijų centro direktorius Linas Kojala, neseniai viešėjęs Tauragėje ir pristatęs savo knygą „Europa?“ teigė esąs maloniai nustebintas keliaudamas po regionus. Pasak jo, knygos pristatymuose diskusijos apie Europos Sąjungą virte verda. Žmonės aktyviai domisi Europos Sąjungos istorija ir perspektyvomis, taip pat – šiandien ES kamuojančiomis migracijos, Jungtinės Karalystės išstojimo, saugumo, finansinio netikrumo problemomis.
– Mums tai yra įdomu, ir vis labiau įdomu. Dingsta tas supratimas, kad yra Europos Sąjunga ir čia yra greta to Lietuva. Mes vis labiau matome save kaip integralią to dalį. O jeigu esi viduje, nori ir kuo geriau suprasti vidinio žaidimo taisykles ir galbūt sužinoti, ką tie 11 Europos Parlamento narių iš tikrųjų galėtų nuveikti, kad padarytų kiekvieno iš mūsų gyvenimą geresnį. Manau, kad yra daug pozityvių ženklų, – kalbėjo L. Kojala.
Kitose seminaro diskusijose apie žiniasklaidos vartojimą informacinio triukšmo pasaulyje kalbėjo BNS vyriausiasis redaktorius Vaidotas Beniušis ir komunikacijos specialistas Arijus Katauskas, apie Lietuvos regionų išgyvenimo strategiją – Tautvydas Marčiulaitis, Vilniaus universiteto partnerystės docentas, viešųjų ryšių specialistas Aidas Puklevičius pristatė knygą „Žmonės, kurie saugo Europą“.
