Taurų parke be priežiūros besibastantys ir eibes krečiantys Tauragės dvaro, liaudyje vadinamo „gorodoku“, vaikai – ne naujiena. Paskutinis kantrybės lašas parko šeimininkams buvo, kai mažamečiai vidury baltos dienos nudžiovė kasos aparatą. Įžūliai besielgiantys paaugliai nuotykių parkui pridaro nemažai nuostolių. Kas gali juos sutramdyti – atsakymo nėra, institucijos į šią problemą žiūri formaliai. „Tauragės žinių“ žurnalistams pavyko išsiaiškinti, jog mažieji chuliganai lanko Taurų dienos centrą. Pasak jo vadovės, bendruomenės „Taurų žiburys“ pirmininkės Lijanos Jurevičienės, dienos centro darbuotojų rankos surištos – nors šeimoms teikiama visokeriopa pagalba, vaikai gali išeiti kada nori, o ką jie veikia už centro ribų, sukontroliuoti nebe jų valioje.
Nudžiovė kasos aparatą
Taurų nuotykių parko šeimininkai nenoromis kelia į viešumą seniai egzistuojančią problemą – be priežiūros besibastantys nepilnamečiai krečia eibes, gadina turtą, nors parko darbuotojai geranoriškai leidžia jiems lankytis parke, pažaisti naujai įrengtoje batutų erdvėje nemokamai ar už pagalbą renkant šiukšles. Paskutinis lašas, anot Lolitos Venckutės, buvo pavogtas kasos aparatas, dėl kurio kreiptasi į policiją. Tiesa, vėliau jis buvo rastas, bet sulaužytas, taigi nuostolių neišvengta. Anot jos, toks vaikų elgesys kelia nuostabą, mat parko darbuotojai geranoriškai priima netoliese esančių Tauragės dvaro daugiabučių vaikus pažaisti. Taurų nuotykių parkas vos prieš mėnesį buvo įvertintas socialiai atsakingos įmonės apdovanojimu.
– Kai buvo mokinių atostogos (vasario 18–22 d., red. past.), jie mus apvogė – vidury baltos dienos, pirmadienį, išnešė kasos aparatą. Pinigų ten nebuvo, nes pramogomis ant kalno šiuo metu niekas nesinaudojo. Šalia kalno, apačioje, yra kioskelis, kur laikome įrangą ir kasos aparatą. Sukom kamerų įrašus, galvojom, galbūt iš sekmadienio į pirmadienį ar iš šeštadienio į sekmadienį – vakarus žiūrėjom, paskui radom, kad pirmadienį priešpiet. Kai kreipėmės į policiją, jie jau žinojo, kas tokie. Nes ta mergaitė kasos aparatą jau buvo pati atnešusi. Aš kai dirbu, kameros įjungtos, matau – vieni maži vaikai, gal apie 10 metų, vaikšto pagalius pasiėmę, žiūrinėja, ką čia dar nudžiauti, sulaužyti. Vasarą, kai šilta, jie nuo ankstyvo ryto čia zuja. Vieni, be priežiūros, gaujomis po 4–5, – pasakojo L. Venckutė.
Kaip informavo Tauragės AVPK Komunikacijos poskyrio vyresnioji specialistė Greta Kęsminaitė, dėl šio įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 178 str. 2 d. dėl atviros vagystės:
– Kadangi nusikalstamą veiką padarę asmenys nėra subjektai, atsakyti galimai teks tėvams pagal LR ANK 73 str. – už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams. Viskas priklausys nuo nuosprendžio.
Anot Lolitos, dalis šių vaikų lanko dienos centrą „Žiburiukai“. Tačiau bėda ta, kad centrą lankyti nėra privaloma, o ten dar liepiama namų darbus ruošti, kas ne taip smagu ir įdomu, kaip siautėti be priežiūros.
– Aš pati ten dirbau su tais vaikais porą mėnesių. Jie ateina į dienos centrą po mokyklos išbadėję, duodavom bandelių, arbatos, griebdavo po kelias. Man ir gaila tų vaikų, ir kaip jiems padėti, aš nežinau, užburtas ratas, – sakė ji.
Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos viešųjų ryšių specialistė Ieva Mockutė informavo, jog informacijos apie šį konkretų atvejį iš Tauragės AVPK tarnyba negavo.
Dienos centre – visos sąlygos
Taurų dienos centre „Žiburiukai“ pasitiko jo vadovė, bendruomenės „Taurų žiburys“ pirmininkė Lijana Jurevičienė. Bendruomenės namuose įsikūrusiame dienos centre vaikų reikmėms įrengtos nemažos patalpos – 2012-aisiais renovuotame pastate yra kompiuterių klasė, nemaža patalpa namų darbų ruošimui ir kitiems užsiėmimams, virtuvė ir valgomasis, antrajame aukšte – aktų salė, kurioje vaikai dainuoja, vaidina, žaidžia stalo tenisą. Taurų bendruomenė turi savo teatrą, vaikams vedami šokių, dainavimo, sporto užsiėmimai, organizuojamos ekskursijos, edukacijos. Centre savanoriauja Kultūros centro Taurų skyriaus kultūrinių renginių organizatorė Rima Bandzinaitė-Latožienė ir dar dvi moterys, čia darbuojasi ir režisierė Genovaitė Urmonaitė. Lauke – uždaras kiemas, kuriame vasarą vaikams pripučiamas baseinas. Dienos centro vaikus lanko psichologė. Atrodytų, nei dėmesio, nei veiklos, nei erdvės čia tikrai netrūksta. Tai kur problema?
L. Jurevičienė pasakojo, jog dienos centrą lanko 25 vaikai nuo 8 metų, kurių 70 procentai – socialiai remtini. Moteris neslepia, jog dalis jų – iš probleminių šeimų. Šiems vaikams trūksta tėvų priežiūros ir dėmesio, o dienos centro darbuotojų rankos surištos – centro lankymas nėra privalomas, vaikai gali išeiti kada panorėję. Kai kuriose šeimose problemos, anot centro darbuotojų, tokios gilios, jog vaikų tėvai tyčia neleidžia į dienos centrą, kad įstaigos darbuotojai nesužinotų, kas vyksta namuose. Mat vaikai problemas dažnai išpasakoja su jais dirbantiems specialistams.
– Dienos centrų veikla vykdoma atsižvelgiant į skirtingas gyvenimo situacijas, sąlygas, vaiko ir jo šeimos narių poreikius ir pomėgius. Paslaugos teikiamos ir veiklos vykdomos kuo arčiau jų gyvenamosios vietos ir tada, kada jų labiausiai reikia. Atsižvelgiant į centro galimybę, vaikui ir jo šeimos nariams teikiamos paslaugos turi būti tokios, kurių reikia jų gerovei užtikrinti, kad šeimos nariai sąmoningiau prisiimtų atsakomybę už savo sprendimus bei savo gyvenimo kūrimą. Centro paslaugų teikimas remiasi vaiko, jo šeimos narių, savivaldybės institucijų, nevyriausybinių organizacijų aktyviu tarpusavio bendradarbiavimu ir tarpusavio pagalba, skatinant aktyvų pačios bendruomenės narių dalyvavimą, – taip vaikų dienos centro misiją apibūdino Zofija Vasiliauskienė, savivaldybės Socialinės paramos skyriaus specialistė.
Trūksta „saugiklių“ ir atsakomybės
Tačiau dienos centro darbuotojos atviros – bendradarbiavimo tarp institucijų – socialinių darbuotojų, vaiko teisių priežiūros specialistų trūksta. Moterys pasakojo apie atvejį, kai dienos centrą lankantis vaikas buvo paimtas iš šeimos ir perduotas laikinam globėjui, tačiau apie tai dienos centro niekas neinformavo. Moterys pačios ieškojo nebeateinančio vaiko, rūpinosi, kad jis toliau galėtų lankyti dienos centrą, prie kurio buvo įpratęs. Esą tik dėl globėjos geranoriškumo vaikas ir toliau lankėsi centre. Dienos centrų darbuotojų pasakojimu, nereti atvejai, kai geriantys tėvai žino grafikus, kada į namus ateis socialinės darbuotojos ir elgiasi atitinkamai, slepia šeimos problemas. Anot L. Jurevičienės, problemoms spręsti reikėtų glaudesnio institucijų bendradarbiavimo.
– Nėra atsakomybės – jei būtų privalomas lankomumas, būtų kitaip. O dabar prievolės nėra, jie savarankiškai ateina ir išeina. Ir mes ne vieną tokį turim, o ką galim padaryti? Nieko. Jeigu kas nors nepatiko, nenori klausyti mūsų nurodymų – striukę ant pečių, ir pro duris. Tėvams gali skambinti, bet kad jiems nerūpi, jie nežino, kur tas vaikas yra. Mes suinteresuoti, kad būtų kažkokie saugikliai, jeigu jau norima šeimai padėti. Mes, bendruomenė, tikrai padarom viską, ką galim. Jeigu seniūnija, pavyzdžiui, už socialines pašalpas mamas įpareigotų ateiti savanoriauti į dienos centrą, kad ir kepti blynų, gal situacija keistųsi. Jos pačios daugiau bendrautų su vaikais, dalyvautų jų veiklose, padėtų ruošti pamokas, galėtume padėti šeimoms įgyti socialinių įgūdžių. Dabar neturime tokios galimybės, tėvai nesirūpina nei savo vaikų buvimo vieta, nei užimtumu. Jiems nerūpi, kada vaikas išėjo iš dienos centro. O mes prievarta laikyti negalime, – sakė ji.
Anot Z. Vasiliauskienės, bendradarbiavimas ir tarpusavio pagalba tarp įvairių institucijų yra būtina.
– Socialiniai darbuotojai yra suinteresuoti, kad šeimos, kurios neskiria pakankamai dėmesio vaikų priežiūrai, dalyvautų Atvejo vadybos posėdžiuose ir sudarant planą. Rekomenduojama vaikams, turintiems tam tikrų sunkumų, problemų dalyvauti tiek vaikų dienos centro veikloje, tiek neformalaus švietimo veikloje, – teigė ji, – tačiau pabrėžė, jog dienos centro veikla ir pareigos yra reglamentuojamos centro vidaus tvarkos taisyklėmis, nustatančiomis elgesio centre reikalavimus, buvimo centre normas, teises ir pareigas, tarpusavio santykius.
Tačiau akivaizdu, kad rekomendacijų ir formalaus požiūrio nepakanka. L. Jurevičienė atvirauja – susiduriama su tokia problema, kad girtaujantys tėvai nedirba, vaikais pasirūpinama mokykloje ir dienos centre, taigi tėvams atsakomybės nebelieka visai, o pašalpas ir vaiko pinigus iš valstybės jie gauna. Bendruomenės pirmininkės teigimu, su seniūnija šia tema buvo kalbėta, ieškota bendradarbiavimo galimybių:
– Reikia ieškoti kažkokių „jungtukų“, juk seniūnija dalija pinigus. Kalbėjau su seniūne, sakė, bandys ieškoti būdų. Jeigu tie patys vaikai mokyklose gali savanoriauti, tai čia irgi turėtų būti taip pat – jeigu tėvai iš valstybės gauna pinigus, tai turi irgi kažkuo prisidėti prie vaikų gerovės, ne tik imti.
Šeimų, kurioms teikiamos socialinės priežiūros paslaugos, Tauragės rajone šiuo metu yra 138, apie 18 proc. tokių šeimų gyvena Tauruose.
Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos viešųjų ryšių skyrius informavo, jog tarnyba šeimų nestebi, bet reaguoja į visus vaiko teisių pažeidimus, vyksta į vietas, kuriose užfiksuoti pažeidimai, vertina ir nustato grėsmės vaikui lygius. Tuomet informacija perduodama savivaldybės paskirtam atvejo vadybininkui, kuris pradeda darbą su šeima, teikia socialines paslaugas. Į darbą su šeima gali įsitraukti ir kiti savivaldybės ar atvejo vadybininko parinkti specialistai – socialiniai darbuotojai, psichologai. Savivaldybės paskirtas atvejo vadybininkas reguliariai rengia posėdžius, kuriuose sudaromas pagalbos planas šeimai ir prižiūrima, kaip sekasi jai įveikti sunkumus. Bendradarbiavimas su kitomis institucijomis esą vyksta nuolat ir pagal poreikį.
– Plačiau galėtų pakomentuoti savivaldybės vadovai, bet atvejo vadybos posėdžių metu yra kviečiami įvairių sričių specialistai, tarp jų ir jūsų minėti dienos centro darbuotojai, socialiniai seniūnijos darbuotojai. Kalbant apie vaikų priežiūrą, remiantis Civilinio kodekso trečiojo skirsnio 165 straipsniu, tai tėvų arba kitų įstatyminių atstovų pareiga ir atsakomybė. Kritiniais atvejais teikiama įvairių institucijų pagalba, – teigė I. Mockutė.
Susodins prie apskrito stalo
Tauragės savivaldybės administracijos direktorius Modestas Petraitis „Tauragės žinioms“ sakė, kad ši problema jam žinoma. Savivaldybės administracija planuoja surengti apskritojo stalo diskusiją vaikų dienos centrų problemoms aptarti. Nes jei ne dienos centrai, kuriuose vaikai gali gauti nemokamas ugdymo paslaugas ir maisto, kuris, centrų darbuotojai atviri – dažnai būna vienintelis jų valgytas karštas maistas tą dieną, – šeimų, patiriančių socialinę riziką, situacija būtų dar liūdnesnė.
Vieno iš Tauragės rajono paraiškas teikusių dienos centrų – „Mes esame“ finansavimo projektą atmetė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, dar trys projektai įrašyti į rezervinių sąrašą, kuriems pinigų dar tik bus ieškoma. Taigi, prašoma papildomų lėšų iš savivaldybės. Tauragės rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vyriausioji specialistė Z. Vasiliauskienė patikino, jog vaikų dienos centrų finansavimo klausimas bus sprendžiamas nedelsiant.
Administracijos direktorius sakė, kad tuo pačiu bus galima aptarti ir Taurų problemą.
Tauragės rajono savivaldybė rajone esantiems 10-čiai dienos centrų šiais metais yra numačiusi išdalyti per 53 tūkst. eurų iš biudžeto, tačiau metų eigoje bus ieškoma galimybių skirti jiems papildomą finansavimą iš nepanaudotų valstybės deleguotų socialinės paramos lėšų.
Vaikų dienos centrų finansavimo problemą viešai kėlė ir žinomas žurnalistas Andrius Tapinas. Kasmet vaikų dienos centrus SADM finansavimas pasiekia tik kovo pabaigoje, tad nuo metų pradžios jie priversti gyventi „į skolą“, kliautis rėmėjų lėšomis ir savivaldybių pagalba.
