Skyriaus vedėjas Robertas Didžgalvis teigė, jog šiuolaikiniai slaugos paslaugų standartai leidžia spręsti daug socialinių problemų
Tauragės ligoninė baigia Slaugos, palaikomojo gydymo ir paliatyviosios pagalbos skyriaus plėtrą. Buvusiose ligonių kasų patalpose Prezidento g. įrengtos 7 erdvios ir šviesios palatos, skyriaus vedėjo kabinetas, dar vienas slaugytojų budėjimo punktas. Ligoninės personalas džiaugiasi, jog mažėja pacientų, kuriems būtinos slaugos paslaugos, eilės, o teikiamų paslaugų kokybė tik gerėja. Pasak skyriaus vedėjo Roberto Didžgalvio, stengiamasi išgyvendinti stereotipą, kad į slaugos skyrių gulamasi tik numirti, nes šių dienų slauga – tai aukštos kokybės medicininės paslaugos ir svarbi pagalba ligonių artimiesiems. Jo žodžius patvirtina ir kalbinti pacientai, prasitarę, jog tik ir laukia progos čia pakliūti, mat yra maitinami skaniai, prižiūrimi ir aprūpinami ne tik medikamentais ir priežiūra, bet ir žmogiška šiluma.
15 papildomų lovų
Tauragės ligoninės direktorius Liutauras Indriuška žurnalistei teigė, jog patalpų remontas sėkmingai baigtas, liko tik kelios smulkmenos – langų roletai, palatų numeriai ir panašūs mažmožiai. Palatose jau įsikūrė pacientai. Nors iš pradžių planuota atlikti tik kosmetinį remontą, paaiškėjo, kad teks griauti pertvaras, platinti duris, mat angos per siauros įnešti pacientų lovoms ir kitam inventoriui, suvienodinti grindų aukščiai. Įrengta personalo iškvietimo sistema, kurios anksčiau nebuvo, įrengtos santechnikos, vėdinimo sistemos. Apie 60 tūkst. eurų kainavusį remontą ligoninė vykdė savo lėšomis, kai kuriuos darbus atliko techniniai ligoninės darbuotojai. Taip pat L. Indriuška informavo, jog praplėtus skyrių, bus įdarbinta ir keletas naujų darbuotojų – apie tris slaugytojas ir jų padėjėjas.
– Dėl ko atsirado idėja plėsti slaugos skyriaus paslaugas: pacientų rajone gyventojai sensta, slaugos paslauga tampa vis paklausesnė. Anksčiau vasarą eilės sumažėdavo, žiemą, kai šalta, vėl pailgėdavo, tačiau pastaruoju metu buvo nuolatinis lovų trūkumas. Net ir vasarą po 15–20 žmonių eilėse turėdavo laukti, o pacientų rotacija nevyksta taip greitai – slaugos skyriuje galima gulėti iki 120 dienų per metus. Būna ir tokių atvejų, kad žmogus iškeliauja anapilin taip ir nesulaukęs eilės. Tai matydami priėmėm sprendimą siūlyti savivaldybei praplėsti skyrių. Tam buvo pritarta, gavom patalpas ir įrengėm 15 papildomų lovų. Taigi, dabar tikimės, kad visi norintys galės patekti į slaugos ligoninę, – teigė vadovas, pridurdamas, jog paliatyviems pacientams gulėjimo laikas neterminuotas. Iš viso skyriuje tokiems ligoniams dabar įrengtos penkios lovos – šis skaičius nustatomas pagal savivaldybėje gyvenančių gyventojų skaičių. Prieš tai buvo trys.
Jam antrino Vyriausioji slaugos administratorė Laima Laugalienė. Medikė pasakojo, jog į Tauragės slaugos skyrių netelpančius pacientus tekdavo siųsti į Skaudvilę, tačiau tai labai nepatogu artimiesiems, sumažėja galimybės lankyti ligonį.
– Kas dirba čia Tauragėje, ir per pietų pertrauką atbėga aplankyti, nori patys pamaitinti, apžiūrėti, pabendrauti. Į Skaudvilę taip greit jau nenulėksi. Artimiesiems čia daug patogiau. Apskritai žmonėms, ilgą laiką slaugantiems sunkiai sergančius artimuosius, tai labai reikalinga paslauga, jie bent kurį laiką pailsi, – kalbėjo D. Laugalienė.
Palydėjusi žurnalistę apžiūrėti praplėsto Slaugos, palaikomojo gydymo ir paliatyviosios pagalbos skyriaus, medikė akcentavo, jog svarbiausias ligoninės uždavinys – teikti kokybiškas ir prieinamas paslaugas visiems ligoniams, kuriems būtina slauga.
Skyrius praplėstas į buvusias ligonių kasų patalpas, išgriovus pertvarą. Įrengtos 7 naujos palatos, dauguma jų dvivietės, yra ir vienvietė bei trivietė palata, skirta savarankiškai judantiems pacientams. Joje įrengtas atskiras sanitarinis mazgas. Dar vienas sanitarinis mazgas – tualetas su dušo kabina įrengtas koridoriaus viduryje. Tačiau, slaugių teigimu, tik mažai daliai pacientų jis reikalingas – dauguma slaugomų pacientų nebepakyla iš lovos.
Sprendžia socialines problemas
Skyriaus vedėjo Roberto Didžgalvio teigimu, slauga – labai socialiai jautri paslauga. Tai ir atokvėpio galimybė sunkų ligonį ilgai slaugantiems artimiesiems ir būtina pagalba vienišiems ligotiems senoliams, sunkiems ligoniams.
– Šis skyrius, sakyčiau, sprendžia ir socialines problemas, gal net 50 procentų jo funkcija tokia. Yra žmonių, kuriems ir 4 mėnesių per metus neužtenka. Tai vieniši senoliai, kurie vaikų arba išvis neturi, arba šie išvykę į užsienį ar gyvena kituose miestuose. Būtent šiems ligoniams labiausiai reikalinga priežiūra ir pagalba. Taip paprastai pacientų neišrašome, jeigu nėra kur eiti, skambiname į senelių globos namus, kitas įstaigas, žiūrime, kas galėtų padėti. Į gatvę juk neišleisi. Dabar turėtų išsispręsti problema dėl eilių, o poreikis vis didėja, – sakė skyriaus vedėjas.
Medikas sakė, jog stengiamasi pakeisti visuomenės nuomonę, kad „į slaugą – jau tik numirti“. Diegiami europietiški standartai, ir pacientai su malonumu grįžta tie patys.
– Aišku, ligoniai visur sunkūs, gal ir liūdna žiūrėti, atėjus iš gatvės. Tačiau stengiamės, kiek įmanoma užtikrinti kuo jaukesnę aplinką, kad nesijaustų slogumo. Buvo, jog iš Amerikos lankyti ligonio atvykę artimieji stebėjosi, kad pas mus taip pat, kaip JAV. Nors nesinori girtis, tikrai sulaukiam daug atsiliepimų, kad taip tvarkinga, kaip pas mus, mažai kur yra, – teigė jis.
Pasak R. Didžgalvio, praplėtus slaugos skyrių, prireikė gausinti ir personalo gretas, tačiau tai nėra taip paprasta. Gydytojas atviras – slaugių ir jų padėjėjų sunku surasti. Tačiau šiuo metu skyriuje praktiką atlieka kelios rezidentės, su kuriomis planuojama sudaryti nuolatinio darbo sutartis.
– Stengiamės, kad slaugėms mažėtų darbo krūvis, kad jos galėtų atlikti tik medicininę priežiūrą, nuimti fizinį krūvį. O maitinimas, vartymai ligonių daugiau tektų slaugytojų padėjėjoms. Įrengėm papildomą stebėjimo postą, nes iš ano skyriaus galo sunku užtikrinti visą priežiūrą, – kalbėjo gydytojas.
Pacientai patenkinti
Slaugos skyriaus vyr. slaugytoja Marija pripažino, jog darbas šiame skyriuje kartais būna sunkus emociškai. Skyriaus personalas kasdien susiduria su sunkių ligonių išgyvenamu skausmu, su apleistų senolių vienatve. Anot jos, itin skaudūs atvejai, kai vaikai apleidžia savo senyvus tėvus, jų nelanko:
– Aš visada sakau, kad ne tik tėvai turi pareigas, bet ir vaikai. Kad privalu senatvėje tėveliais rūpintis. O mums visko tenka – ne tik savo tėvelius, bet ir vienišus senolius apkabinti, paguosti, išklausyti.
Ligonius lanko kineziterapeutai, masažuotojai, psichologė, socialinė darbuotoja. Pakalbinta 85 senolė labiausiai džiaugėsi masažuotojų draugija. Vieniša moteris teigė, kad galimybė 4 mėnesius per metus pagulėti slaugos skyriuje – atgaiva nuo rūpesčių, mat pačiai savimi pasirūpinti sunkiai pavyksta. Nors senolė dar guvi, puikiai bendrauja, ir humoro jausmu nesiskundžia, tačiau sunkiai pavaikšto – tik pasiremdama ramentu. Tačiau į tualetą dar nueina pati, tuo ir džiaugėsi.
– Mes gyvenam net labai gerai. Apžiūri, apvalo, švaru, šviesu, šilta. O valgyti kaip skaniai duoda, namuose taip nepasidaryčiau, ir daug, net nesuvalgom. Vienai jau sunku savimi pasirūpinti, namie reikia ir pečių pakūrenti, o aš jau sunkiai vaikštau, neseniai abi akis operavo. Pernai čia buvau 6 mėnesius, tai daug jau žinau, sesutes pažįstu. Ir gydytojas labai malonus, ir slaugutės čia jaunos, geros, paslaugios, eina ir eina pas mus, sakau joms, kad galėtų mūsų palatą kartais ir aplenkti. Ir dulkes vis valo, juk mes čia nei šokam, nei ką, bet tokia disciplina, – šmaikštauja senolė.
Žurnalistę džiugiai pasitiko ir vyrų palatos gyventojai. Prieš tai Skaudvilės palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje gulėjęs vyriškis skuba patikinti, kad Tauragėje daug geresnė priežiūra, be to, Tauragėje gyvenanti sesuo gali dažniau aplankyti.
– Gerai gyvenam, nieko netrūksta. Gali kol mirsi gyventi čia, bet nieks nelaikys, – juokavo jis.
Skyriaus vedėjas Robertas Didžgalvis teigė, jog šiuolaikiniai slaugos paslaugų standartai leidžia spręsti daug socialinių problemų
