2019 Spalio 20 d.
Sekmadienis
Budintis reporteris
(8 446) 51 470
8 687 80 318

Aktualijos

Rambyno regioninio parko specialistai kviečia vaikus susipažinti su saugomais gamtos kampeliais

  • Įkelta: 2019-01-25

Siekiant vaikams padėti su gamta susipažinti ne vien skaitant vadovėlius, bet ir praktinių užsiėmimų lauke metu, Lietuvos nacionaliniai bei regioniniai parkai organizuoja gamtos mokyklas – neformalios edukacijos gamtos pažinimo pamokas. Rambyno regioninio parko atstovai džiaugiasi, kad atvykstantys moksleiviai nori susipažinti su saugomomis teritorijomis, ir tikina, jog nuo gamtos visiškai nutolusio vaiko portretas tėra pramanas.

Keliauja ir pėsčiomis, ir dviračiais

Gamtos mokyklos pamokos vyksta du kartus per mėnesį. Į jas kviečiami 12–14 metų moksleiviai, kurių vienoje ekskursijoje susirenka apie 15.

Pagrindinės Rambyno regioninio parko gamtos mokyklos veiklos siejamos su keliavimu po saugomas teritorijas. Edukacinė išvyka dviračiais „Kur senasis Rambynas“ leidžia apvažiuoti daugelį svarbiausių parko vietų: Bitėnų kapinaites, Rambyno kalno skalvių (baltų) genties šventvietę, ant kalno esančią regyklą, Ragainės ir Tilžės miestus, Nemuno vingius bei Bitėnuose esančią Baltųjų gandrų koloniją.   

Moksleiviams siūlomas ir žaidimas „Keliauk po Rambyno regioninį parką“, kurio tikslas – kaip įmanoma greičiau aplankyti visus lankytinus saugomoje teritorijoje esančius objektus.

Gamtos mokyklos veiklas vedanti parko vyresnioji specialistė Giedrė Klimašauskaitė pasakoja, jog kiekvienas užsiėmimas neišvengiamai būna vis kitoks.

„Pamokos visuomet susijusios su aplinkosauga ir gamtos pažinimu. O į tai įeina ir žygiai, ir žaidimai, ir užduotys, ir teorinė informacija. Ką veiksime, priklauso nuo metų laiko ir oro sąlygų, bet visuomet bandome išeiti bent trumpam žygiui, susipažįstame su augalais bei gyvūnais, per žiūronus stebime paukščius“, – sako G. Klimašauskaitė.

Anot jos, pamoka prasideda nuo trumpos teorinės dalies, per kurią vaikams paaiškinama, ką jie pamatys ir kur vaikščios, o tuomet ruošiamasi į lauką. Kaip ir visos valstybės saugomos teritorijos, Rambyno parkas išsiskiria savo gamtos bei gyvūnijos specifika, tad moksleiviams stengiamasi pristatyti būtent šiuos išskirtinius bruožus.

Vaikai gamtoje jaučiasi kaip namie

Paskutiniojoje gamtos mokyklos pamokoje parko atstovė vaikams rodė, kaip atlikti vandens tyrimus ir sužinoti, kokia yra vandens telkinio koncentracija, ar jame esantis vanduo švarus bei geriamas, ar kenksmingas sveikatai.

Būtent panašios veiklos, kurių anksčiau absoliuti dauguma nėra bandę, vaikams ir palieka didžiausią įspūdį.

„Paprastai daugiausiai klausimų ir dėmesio sulaukia dalykai, kurių vaikai nėra matę. Pavyzdžiui, visuomet smalsumą sužadina pelkės lankymas, nes daugelis prie jos nėra buvę ir nieko apie ją nežino. Kiek esu vedusi tokių ekskursijų, vaikai visada lieka patenkinti ir patys drąsiai sako, ką dar norėtų pamatyti atėję kitą kartą, kas parodo, jog jiems tikrai buvo įdomu“, – teigia Rambyno regioninio parko atstovė.

Moteris teigia, jog dažnai girdima nuomonė, kad šiuolaikinė vaikų karta gerokai nutolusi nuo gamtos ir visiškai ja nebesidomi, neatitinka tiesos – gal tai būdinga didesnių miestų gyventojams, bet tikrai ne visai Lietuvai.

„Mūsų savivaldybė nėra didelė ir vaikų joje nėra daug. Mažesnių kaimo bendruomenių vaikai dažniausiai yra užaugę su gamta ir pratę joje būti bei žaisti. Galbūt miestuose situacija kitokia, bet aplinkinių gyvenviečių vaikų tikrai nepavadinčiau „kompiuteriniais“, – nuomone dalinasi G. Klimašauskaitė.

Gamtos mokyklą „baigė“ bene 400 moksleivių

Kadangi gamtos mokyklos pamokos vyksta dukart per mėnesį, o jose susirenka nuo 15 iki 20 vaikų, galima skaičiuoti, jog per 2018-uosius joje apsilankė iki 400 vaikų. Daugumą jų į gamtos mokyklą atvežė tėvai, nors kartais išmokti apie saugomas teritorijas atvyksta ir visos mokinių klasės.

„Gamtos mokyklos labai naudingos, nes kitaip būtų sunku supažindinti vaikus su saugomomis teritorijomis ir regioniniais Lietuvos parkais. Juk norime juos išmokyti, kaip reikia elgtis gamtoje, kaip ją tausoti, parodyti, kuo ypatingi saugomi Lietuvos kampeliai“, – sako ekskursijas vedanti specialistė.

Rambyno regioninis parkas įkurtas 1992-aisiais norint išsaugoti Nemuno žemupio kraštovaizdį, jo gamtinę ekosistemą bei kultūros paveldo vertybes. Parką sudaro 8 draustiniai, rekreacinė, apsauginė ir ūkinė zonos. Draustiniuose saugomas unikalus Nemuno slėnis: užliejamos pievos su tik joms būdingomis augalų bendrijomis, Rambyno kalnas su vertingais medynais, gamtos ir kultūros vienovę išsaugoję Bitėnų ir Bardėnų kaimai, Vilkyškių kalvagūbrio ketera, miškų medynų įvairovė, Šereitlaukio dvaro aplinka, Vilkyškių miestelio senoji dalis ir kiti.

„Aktyvesnis mokyklų įsitraukimas į praktinę gamtinę edukaciją padėtų pasiekti dar geresnių rezultatų. Vis dėlto teorija yra viena, o pamatyti savo akimis ir paliesti savo rankomis – tai jau visai kas kita“, – tiki G. Klimašauskaitė.

Užs. Nr. 7

 

Vėl ant plauko pakibo Pagramančio pagrindinės mokyklos likimas – svarstoma palikti tik pradinio ir ikimokyklinio ugdymo programas, o vyresniuosius mokinius ugdyti mieste. Švietimo ir sporto skyrius suskaičiavo, kad taip būtų sutaupoma apie 40 tūkst. eurų per metus. Tačiau kalbinti mokytojai ir tėvai nesutinka su reorganizacija – į miestą vežti vaikus jiems esą ir taip niekas nedraudžia. O kaimo mokyklą lanko todėl, kad mieste nepritampa.

Antroje savaitės pusėje šalyje ir toliau tęsis žiemiškai šalti orai. Ketvirtadienį dar pasimėgausime giedru dangumi, tačiau nuo penktadienio debesuotumas padidės, protarpiais ir pasnigs. Visgi, šaltis trauktis neskubės, naktimis kai kur temperatūra priartės prie –20 laipsnių. Šalčio gniaužtai atlėgs savaitei baigiantis.

Tauragės garbės pilietis, tautodailininkas Antanas Bagdonas po savo mirties paliko didžiulę kūrinių kolekciją – bemaž 400 darbų. Iki šiol jie saugomi Virginijos ir Petro Dedūrų kaimo turizmo sodyboje, Griežpelkiuose. Neseniai nacionalinėje spaudoje išgirtas tautodailės muziejus netikėtai tapo nesantaikos priežastimi – jo saugojimu nuo 2006-ųjų rūpinęsis P. Dedūra pareiškė nuosavybes teises į eksponatus, kurie iki šiol buvo laikomi Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ dalimi. P. Dedūra įsitikinęs – jo sodyboje eksponuojami garbės piliečio a. a. Antano Bagdono tautodailės dirbiniai – jo nuosavybė. Tauragės krašto muziejaus direktorius Romualdas Vaitkus atkerta – šis konfliktas – didžiulė nepagarba pačiam šviesios atminties tautodailininkui.

Ne vienoje šalies savivaldybėje jau veikia priklausomybės ligų konsultaciniai kabinetai, padedantys ne tik nuo tokių ligų kenčiantiems žmonėms, bet ir jų artimiesiems. Pasikonsultuoti juose gali ir socialiniai ar kiti darbuotojai, norintys padėti priklausomybę turintiems žmonėms. Jau visai netrukus toks konsultacinis kabinetas įsikurs ir Tauragėje. Tokią žinią išgirdo savivaldybėje susirinkę socialiniai darbuotojai, vaikų teisių specialistai, probacijos ir policijos pareigūnai.