Priklausomybės ligų konsultacijų kabinete dirbs Žydrūnas Stumbra
Ne vienoje šalies savivaldybėje jau veikia priklausomybės ligų konsultaciniai kabinetai, padedantys ne tik nuo tokių ligų kenčiantiems žmonėms, bet ir jų artimiesiems. Pasikonsultuoti juose gali ir socialiniai ar kiti darbuotojai, norintys padėti priklausomybę turintiems žmonėms. Jau visai netrukus toks konsultacinis kabinetas įsikurs ir Tauragėje. Tokią žinią išgirdo savivaldybėje susirinkę socialiniai darbuotojai, vaikų teisių specialistai, probacijos ir policijos pareigūnai.
Kaip veikia priklausomybės ligų konsultacijų kabinetai, dar kitaip vadinami punktais, susirinkusiems papasakojo Lietuvos priklausomybės ligų specialistų asociacijos pirmininko pavaduotojas Deividas Smailys. Priklausomybių ligų specialistų asociacija (PLSA) – nevyriausybinė organizacija, įkurta 2015 metais Kaune. Pagrindinės veiklos sritys: konsultaciniai punktai, skirti priklausomiems nuo psichoaktyviųjų medžiagų asmenims ir jų šeimoms, pasirengimas kuriamo priklausomų asmenų šeimų dienos centrų tinklo veiklai, kita šviečiamoji, mokslinė, sklaidos veikla priklausomybių temomis. Šiuo metu asociacija įgyvendina projektą „Priklausomybių konsultanto modelio, veikiančio 9 užsienio šalyse, diegimas 9 Lietuvos savivaldybėse”, kurio tikslas – įkurti Lietuvos priklausomybės nuo psichoaktyvių medžiagų konsultacinių punktų tinklą.
Pasak D. Smailio, idėja kurti tokius kabinetus atėjo iš Lenkijos. Kaimyninėje šalyje tokių kabinetų yra per 2000, o alkoholizmo prevencija ir pagalba juo sergantiems žmonės yra labai aukšto lygio. Tokiu principu, kaip Lenkijoje, pasak jo, dirbama daugelyje pasaulio šalių, ir tai duoda rezultatų.. Priklausomybės ligų psichoterapijos instruktorius D. Smailys, pats mokslus baigęs Lenkijoje, ir pristatė projektą, pagal kurį steigiami tokie kabinetai ir apmokomi juose dirbsiantys žmonės. Projektą remia Sveikatos stiprinimo fondas, prisideda ir ministerija, tad paslaugą galima teikti plačiau ir kokybiškiau.
– Pradėjome prieš trejetą metų, įsteigdami tokį kabinetą vienoje Kauno seniūnijoje. Supratę, kad tai veikia, įkūrėme dar 7 kabinetus, – pasakojo D. Smailys. – Dabar kabinetai veikia jau 9-ose savivaldybėse, per šiuos metus jų bus įkurta dar 6, taigi iki metų pabaigos turėtų būti 15. Kelios savivaldybės tokius kabinetus įsteigė pačios, savo lėšomis. Ir turi neblogus rezultatus.
Pasak jo, kad žmogus susitiktų su žmogum, pirmiausia reikalingos patalpos, todėl atvykdami į naują savivaldybę pirmiausia jie prašo suteikti patalpas, kur du žmonės galėtų susėsti, pasikalbėti apie problemas, nes konfidencialumas labai svarbus.
– Tauragėje pavyko rasti bendrą kalbą su savivaldybės vadovais. Jau susitarėme dėl tokio kabineto įkūrimo, – sakė D. Smailys.
Be to, pasak jo, labai svarbu, kad savivaldybė norėtų įsitraukti ir pasibaigus projektui kabineto veiklą tęsti jį finansuodama.
– Kad nenutiktų taip, kad pasibaigus projektui baigsis ir pradėti geri darbai, – sakė jis.
Projekto vadovas, Priklausomybės ligų specialistų asociacijos administratorius Virginijus Vaičys pristatė Žydrūną Stumbrą, kuris ir dirbs priklausomybės ligų konsultacijų kabinete Tauragėje.
– Pernai Lietuvoje vyko mokymai ir dabar jau turime 60 konsultantų, kurie turi kompetencijų dirbti tokiame kabinete. Vienas jų – Žydrūnas. Tai puikus specialistas, studijuojantis socialinį darbą, savanoriaujantis probacijos tarnyboje dirbant su smurtaujančiais asmenimis, – sakė V. Vaičys.
Vis dėlto, teigė jis, vienas lauke – ne karys, tad be bendradarbiavimo nieko nuveikti nepavyktų. Todėl į susitikimą ir sukviesti žmonės, kurie darbe susiduria su nuo priklausomybių turinčiais žmonėmis ir gali jiems paaiškinti, kur rasti pagalbą.
V. Vaičys pasakojo, kad vis daugiau žmonių konsultuotis į tokius kabinetus ateina patys, niekieno neverčiami, rekomendavus kaimynui, draugui ar giminaičiui.
– Lietuvoje turime 5 priklausomybės ligų centrus. Tai katastrofiškai mažai – vietų nuolat trūksta, eilės didžiulės. Kartais žmonės, net ir suprasdami savo problemą, neturi kur ieškoti pagalbos. Todėl ir pritaikėme tokią praktiką, kuri veikia visame pasaulyje. Konsultacijų kabinetai ir siekia padėti susipažinti, kokia tai problema, ir motyvuoti žmogų keisti gyvenimo būdą. Su motyvacija ir yra daugiausia bėdos, nes žmonės dažnai nieko nenori daryti. Kitaip sakant, išorinę motyvaciją pakeisti vidine, kad žmogus pats padėtų matyti, jog blaiviam gyventi geriau negu apsvaigusiam, – teigė V. Vaičys.
Kabinetas siūlo ne tik priklausomo asmens, bet ir jo artimųjų konsultacijas, nes dažnai artimieji nebežino, ką daryti.
Ateiti į konsultacijų kabinetą, pasak jo, drąsiau nei pas gydytoją – čia nėra baltų chalatų, niekas neprašo asmens kodo ar pavardės – tai vadinamoji žemo slenksčio paslauga.
– Konsultantai yra paruošti padėti priklausomybė nuo alkoholio turintiems žmonėms. Turinčius kitokių priklausomybių jie gali nukreipti pas specialistus. Nekonsultuojami ir nepilnamečiai, tačiau konsultuojami jų tėvai, – sakė D. Smailys.
Susitikime dalyvavusi Tauragės visuomenės sveikatos biuro vadovė Daiva Genienė susirinkusius informavo, kad sausio 28-ąją, 17.30 val., Visuomenės sveikatos biure rengiama pirmoji vieša konsultacija priklausomybių turintiems žmonėms ar jų artimiesiems. O „Tauragės žinių“ pakalbintas Ž. Stumbra sakė, kad kol kas iki galo nėra aišku, kad kur kabinetas įsikurs ir nuo kada veiks. Tačiau jis pasakojo jau sulaukęs nemažo susidomėjimo – jam jau siūlyta įkurti priklausomybės ligų konsultavimo kabinetą ir Šilalėje bei Skaudvilėje.
Priklausomybės ligų konsultacijų kabinete dirbs Žydrūnas Stumbra
