2019 Lapkričio 14 d.
Ketvirtadienis
Budintis reporteris
(8 446) 51 470
8 687 80 318

Aktualijos

Į politinę kovą metamos neleistinos sumos

  • Įkelta: 2019-01-25
Eglė ČERVINSKAITĖ
egle@taurageszinios.lt

Liko vos daugiau nei mėnuo iki savivaldybių tarybų ir tiesioginių mero rinkimų. Tauragėje ir jos rajone vis ryškiau šviečia politinės reklamos stendai, kurie politikams kainuoja dešimtis tūkstančių eurų. Kaip skelbia vrk.lt, kai kurių kandidatų partijai pervesti pinigai buvo grąžinti. Paaiškėjo, kad keturių socialdemokratų oficialių deklaruojamų pajamų neužtenka, kad šie galėtų paaukoti partijos politinei kampanijai tokio dydžio sumas.

Kovo 3 dieną vyksiančiuose Tauragės rajono savivaldybių tarybų rinkimuose yra užsiregistravę 8 rinkimų kampanijos dalyviai: Darbo partija, Liberalų sąjūdis, socialdemokratai, Valstiečių ir žaliųjų sąjunga, „Tvarka ir teisingumas“, Rimantas Kičas, Tėvynės sąjunga–Lietuvos krikščionys demokratai ir „Nepartinė Tauragė“. Dauguma dalyvių jau pradėjo pasiruošimą savivaldos rinkimams, pakabino reklaminius lauko stendus, aktyviai reklamuojasi socialiniuose tinkluose ir žiniasklaidos priemonėse. Rinkimams kandidatai išleis ne vieną dešimtį tūkstančių eurų, kaip žinia, gera ir kokybiška reklama kainuoja nemažus pinigus. Pavyzdžiui, išsinuomoti lauko stendą vienam mėnesiui kainuoja nuo 100 iki 500 eurų. Dar tiek pat kainuoja jo gamyba ir montavimo darbai. Ne ką mažiau kandidatams atsieis lankstinukų, skrajučių, agitacinių leidinių gamyba ir platinimas, užsakomieji straipsniai laikraščiuose ir naujienų portaluose.

Kaip kandidatai gali reklamuotis, aiškiai nustato rinkimų įstatymai. Šiuo metu yra uždrausta dovanoti kalendorius, tušinukus, šakočius ir kitokias gėrybes, kas anksčiau būdavo legalu rinkimų agitacijos laikotarpiu. Įstatymu griežtai reglamentuojamas ir politinės kampanijos dalyvių finansavimas. Jis nurodo, kad pinigus reklamai galima leisti iš partijos kasos lėšų, kurios ten suplaukia iš dotacijų ir fizinių asmenų aukų. Paprastai tariant, į rinkimus žengiantys asmenys ir jų rėmėjai patys gali pervesti pinigines lėšas, tačiau ne bet kiek, o pagal įstatymo numatytą tvarką. Asmuo, nedeklaravęs turto ir pajamų, partijai gali skirti ne daugiau 12 eurų. Deklaravęs – iki 10 vidutinių mėnesio darbo užmokesčių, tačiau ne daugiau nei 8 850 eurų. Informacija apie šias aukas viešai prieinama vrk.lt svetainėje. „Tauragės žinios“ pasidomėjo, kokios piniginės sumos metamos Tauragės rinkimų apygardoje. Kai kurios jų nepraėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos „filtro“.

Kol kas didžiausius finansus į rinkimų kampaniją metė Tauragės socialdemokratų atstovai. Rinkimams po 1 000 eurų jau paaukojo Vaclovas Karbauskis, Arūnas Beišys, Algirdas Mosėjus. Partija skyriui skyrė 7 720 eurų, prie šios sumos dar 500 eurų pridėjo Efrema Bitinienė. Iš viso socialdemokratai šiuo metu gali disponuoti 11 220 eurų suma. Ji būtų beveik dvigubai didesnė, jei ne „užstrigusios“ – nepriimtos aukos. VRK nario Viliaus Semeškos teigimu, aukos nepriimamos, jei aukotojas nedeklaravo pajamų arba jo deklaruojamų pajamų neužteko, kad galėtų paaukoti tokio dydžio sumą. Jų nepraleidžia Valstybinė mokesčių inspekcija.

Vrk.lt skelbia, kad Pranas Petrošius bandė pervesti 6 000 eurų. Pagal VRK įstatymą, tai reikštų, kad politikas per metus turėtų uždirbti 60 tūkst. eurų per metus, arba po 5 tūkst. per mėnesį. Šiuo metų nedirbantis (nurodyta deklaracijoje, – red. past.) vyras anksčiau vadovavo savo bendrovei „Rimtija“, kurioje mokamas atlyginimas siekia vos daugiau nei minimumą (12 darbuotojų). Pasiteiravome, iš kokių lėšų P. Petrošius skyrė auką rinkimų kampanijai.

– Dabar pagal naują įstatymą negalima aukoti daugiau 10 proc. nuo sumos, kuri nurodyta 2017-ųjų metų pajamų deklaracijoje. Matyt, dėl to nepriėmė, – svarstė politikas.

Paklaustas, kuo šiuo metu užsiima, 68-tus metus einantis P. Petrošius teigė sėkmingai besinaudojantis „Sodros“ paslaugomis – esąs pensijoje.

Jo nuomone, dėl tos pačios priežasties buvo nepriimtos ir  kitų bendrapartiečių aukos. Rita Grigalienė bandė skirti 1 000 eurų auką, nurodo dirbanti asociacijoje „Lamatos žemė“. Įstaigos internetinėje svetainėje nurodoma, kad už finansininkės darbą Šilutės vietos veiklos grupėje R. Grigalienė gauna 848 eurus į rankas. Viešųjų ir privačių interesų deklaracijoje R. Grigalienė nurodo ir kitas pareigas, pavyzdžiui, teisinių paslaugų sutartis su socialinių paslaugų centru.

Po 1 000 eurų buvo grąžinta socialdemokratams Viktorui Kovšovui ir Matui Petraičiui. Iš viso socialdemokratų rinkiminės kasos nepasiekė 9 000 eurų.

Komitetas „Nepartinė Tauragė“ rinkimams šiuo metu yra surinkęs 2 750 eurų. 1 000 eurų paaukojo Vidas Bičkus, 750 eurų – Robertas Piečia, po 500 eurų – Virginijus Latvaitis ir Sigitas Kancevyčius.

Liberalų sąjūdžio sąskaitoje šiuo metu yra 6 300 eurų. Konservatorių – 4500 eurų, fizinių asmenų aukos kol kas internetinėje svetainėje dar neskelbiamos. Vrk.lt duomenimis, kitų rinkimų kampanijos dalyvių sąskaitos kol kas tuščios.

Vėl ant plauko pakibo Pagramančio pagrindinės mokyklos likimas – svarstoma palikti tik pradinio ir ikimokyklinio ugdymo programas, o vyresniuosius mokinius ugdyti mieste. Švietimo ir sporto skyrius suskaičiavo, kad taip būtų sutaupoma apie 40 tūkst. eurų per metus. Tačiau kalbinti mokytojai ir tėvai nesutinka su reorganizacija – į miestą vežti vaikus jiems esą ir taip niekas nedraudžia. O kaimo mokyklą lanko todėl, kad mieste nepritampa.

Antroje savaitės pusėje šalyje ir toliau tęsis žiemiškai šalti orai. Ketvirtadienį dar pasimėgausime giedru dangumi, tačiau nuo penktadienio debesuotumas padidės, protarpiais ir pasnigs. Visgi, šaltis trauktis neskubės, naktimis kai kur temperatūra priartės prie –20 laipsnių. Šalčio gniaužtai atlėgs savaitei baigiantis.

Tauragės garbės pilietis, tautodailininkas Antanas Bagdonas po savo mirties paliko didžiulę kūrinių kolekciją – bemaž 400 darbų. Iki šiol jie saugomi Virginijos ir Petro Dedūrų kaimo turizmo sodyboje, Griežpelkiuose. Neseniai nacionalinėje spaudoje išgirtas tautodailės muziejus netikėtai tapo nesantaikos priežastimi – jo saugojimu nuo 2006-ųjų rūpinęsis P. Dedūra pareiškė nuosavybes teises į eksponatus, kurie iki šiol buvo laikomi Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ dalimi. P. Dedūra įsitikinęs – jo sodyboje eksponuojami garbės piliečio a. a. Antano Bagdono tautodailės dirbiniai – jo nuosavybė. Tauragės krašto muziejaus direktorius Romualdas Vaitkus atkerta – šis konfliktas – didžiulė nepagarba pačiam šviesios atminties tautodailininkui.