2018 Gruodžio 14 d.
Penktadienis
Budintis reporteris
(8 446) 51 470
8 687 80 318

Aktualijos

Pagramantyje kuriasi dar vienas traukos centras

  • Įkelta: 2018-12-06
Birutė SLAVINSKIENĖ

Praėjusią savaitę pritarta Pagramančio bendruomenės centro „Gramančia“ teiktai paraiškai. Bendruomenė prašė, kad savivaldybė prisidėtų baigiant įrengti Pagramančio miestelio daugiafunkcinį paslaugų centrą, kuriame bus plėtojamas socialinis verslas: duris atvers ne tik savarankiško gyvenimo namai seneliams ir neįgaliesiems, bet ir kas tik norės galės atgauti jėgas socialinių paslaugų centre.

„Gramančia“ teikė prašymą pritarti rengiamam projektui „Pagramančio miestelio daugiafunkcinio paslaugų centro įrengimas ir pritaikymas visuomenės poreikiams“ ir tapti partneriu bei prisidėti piniginiu įnašu 20 proc. projekto vertės (37 220,93 Eur). Bendra projekto vertė 186 104,63 Eur.

Pagramančio miestelyje stovintis senas bendrabučio pastatas prikeliamas antram gyvenimui – pirmajame pastato aukšte įsikurs Socialinių paslaugų centras, o antrajame – Savarankiško gyvenimo namai. Socialinių paslaugų centre bus konferencijų salė, kambarys atvykstantiems svečiams apgyvendinti, įsikurs šeimos centras. Ketinama įrengti pirtelę, skalbyklą, pastatyti masažo įrangą, veiks virtuvėlė. Bus organizuojami įvairūs renginiai, mokymai, seminarai, propaguojama sveika gyvensena.

Antrajame pastato aukšte ketinama įkurdinti Savarankiško gyvenimo namus, kuriuose vienu metu galės gyventi 22 žmonės. Jie galės rinktis vienviečius arba dviviečius kambarius, kuriuose gyvens savarankiškai, jei norės, galės gamintis maistą. Darbuotojai prireikus suteiks pagalbą.

Pagrindinės lėšos šio projekto įgyvendinimui buvo skirtos iš Tauragės rajono vietos veiklos grupės 2007–2013 m. ir 2014–2020 m. parengtų kaimo plėtros projektų. Kaip „Tauragės žinioms“ pasakojo „Gramančios“ bendruomenės pirmininkė Raselė Stružeckienė, pastatas jau suremontuotas, pirmojo aukšto darbams, liftui ir laiptinei įrengti savivaldybė per seniūniją skyrė apie 30 tūkst. eurų.

– O dabar prašom medicinos įrangai ir baldams įsigyti – mes vystysim socialinį verslą, – pasakoja bendruomenės pirmininkė. – Sukursim tris darbo vietas. Nupirksim visus baldus, kurių reikia savarankiškam gyvenimui, nes dabar yra tik plikos sienos. Pirmajame aukšte bus paslaugų centras: planuojame, kad jame bus masažiniai krėslai, masažinė lova, muzikos terapija, parafino vonelės, galbūt ir sūkurinė vonia, ir kitokie relaksai. Prašėm, kad savivaldybė prisidėtų prie projekto, nes Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) finansuoja tik 80 proc. projekto vertės. O ką pavyks už gautus pinigus įsigyti, žiūrėsim, – teigė bendruomenės pirmininkė.

Anot R. Stružeckienės, bendruomenė planuoja imtis ir įvairios edukacinės veiklos.

– Minčių turime daug, žiūrėsim, kaip pavyks. Juk pas mus yra regioninis parkas, bus ir ekspozicijų salė, ir apžvalgos bokštas. Jau ir dabar ekskursijų atvažiuoja, jos nori ir maitinimo, ir edukacijų salės, – pasakojo ji.

Atsipalaiduoti, atgauti jėgas paslaugų centre galės visi norintieji:

– Tikrai priimsime visus, kas norės. Juk reikės išsilaikyti. Tiesa, apie kainas kalbėti dar anksti – kai jau viskas bus įrengta, skaičiuosim, paslaugų paketą padarysim.

Ji mano, kad darbo vietų ateityje prireiks daugiau, trys – tik pradžiai. Reikės ir socialinio darbuotojo, ir administratoriaus, ir kineziterapeuto.

Tikimasi, kad atverti duris daugiafunkcinis paslaugų centras turėtų 2019-ųjų birželį.

– Ar bent jau iki metų galo tai tikrai. Sunku pasakyti konkrečiai, mat NMA vertinimai, atsiskaitymai trunka labai ilgai, – teigė R. Stružeckienė. 

Vandens turizmo entuziastų pamėgtoje Balskų poilsiavietėje bemaž ištisus metus burzgia kateriai ir motorinės valtys. Tvenkinio pakrantėje vasarą knibžda poilsiautojų, be to, Balskus ypač pamėgo žvejai. Siekiama, kad kitąmet poilsiavietėje ne tik išdygtų pavėsinė, bet ir būtų įrengtas valčių nuleidimo takas bei apsisukimo aikštelė.

24,7 mln. eurų – mažiausiai tiek per metus būtų galima sutaupyti efektyviau naudojant mokyklų infrastruktūrą, atskleidė Lietuvos laisvosios rinkos instituto analizė. Sutaupius perteklinei infrastruktūrai skiriamas lėšas, jas būtų galima panaudoti ugdymo procesui ir mokytojų atlyginimams kelti.

Valymo paslaugos vieniem gali pasirodyti kaip pinigų švaistymas, o štai kietiems – būtinybė. Nors dažniausiai lietuviai savo namus yra linkę tvarkytis patys, o valytojus kviečiasi išvalyti tik biurus, darbo ar kitas, daugiau komercinei veiklai skirtas patalpas. Vis dėlto, tenka pripažinti, kad valymo paslaugos vis sparčiau populiarėja ir privačiame sektoriuje.