2018 Gruodžio 14 d.
Penktadienis
Budintis reporteris
(8 446) 51 470
8 687 80 318

Aktualijos

Mažoms mokykloms stinga valdymo lėšų

  • Įkelta: 2018-12-03
Eglė ČERVINSKAITĖ
egle@taurageszinios.lt

Nuo kitų metų skaičiuojant švietimo įstaigų vadovų atlyginimus jie bus skirstomi į pastoviąją ir kintamąją dalis. Trečiadienį po ilgų diskusijų rajono taryba patvirtino švietimo įstaigų vadovų darbo užmokesčio pastoviosios dalies koeficientus. Nors buvo ieškoma bendro sutarimo su vadovais ir profesinėmis sąjungomis, patenkinti liko ne visi. Pastovioji atlyginimo dalis mažės keturių mokyklų direktoriams, mat pagal naująją tvarką valstybės skiriamų lėšų mokyklų valdymo išlaidoms nepakanka. Kadangi pagal Darbo kodeksą vadovų algos mažėti negali, trūkumą iš savo kišenės turės kompensuoti savivaldybė. Kitas variantas – reorganizuoti nuostolingas mokyklas.

Nustačius mokyklų vadovų atlyginimų pastoviosios dalies koeficientus, pastovioji dalis didelių mokyklų vadovams didės, smulkesnių – mažės. Labiausiai „žirklės“ palies mokyklas, turinčias iki 120 mokinių. Pastoviosios dalies koeficientai mažėjo Batakių pagrindinės, Pagramančio pagrindinės, Skaudvilės specialiosios mokyklos bei Suaugusiųjų mokymosi centro vadovams.

Lietuvos švietimo įstaigų vadovų Tauragės profesinei sąjungai ir mokyklų vadovų asociacijai atstovaujanti „Šaltinio“ progimnazijos direktorė Jūratė Lazdauskienė tribūnoje aiškino, jog patvirtinta sistema teisingesnė nei prieš tai buvusi.

Buvo rastas kompromisinis sprendimas. Mes siūlėme, kad būtų startuota „žirklėse“ nuo įstatyme numatyto vidutinio koeficiento, tačiau yra ŠMM rekomendacijos, kad mokyklos iki 120 mokinių turi būti skyriai kitų mokyklų. Į tai atsižvelgiant, nuspręsta mažų mokyklų vadovams skaičiuoti nuo minimalaus. Sistema yra suprantama, aiški, ir mes esame „už“, kad ja vadovaujantis mums būtų nustatoma pastovioji dalis, – kalbėjo J. Lazdauskienė.

Kriterijai, anot vadovės, numatyti aiškiai: vadovo stažas, mokinių skaičius, kuris jau yra pritaikytas ir mūsų rajonui, taip pat kriterijus, kiek programų yra vykdoma. Vadovė pabrėžė, kad tai yra atsakymas į klausimą, kodėl gimnazijų vadovams nebėra 5 proc. priedo – todėl, kad yra vertinama, kiek mokykloje vykdoma programų. Pavyzdžiui, jeigu mokykla vykdo tik pradinio ir pagrindinio ugdymo programą, jis gauna vienokį koeficientą. Jei dar atsiranda ikimokyklinis ugdymas arba gimnazinės klasės, yra kiti kriterijai.

Jai antrino Švietimo kultūros ir sporto komiteto narė Rima Bandzinaitė-Latožienė, teigdama, kad mokyklų vadovų atlyginimai turėtų būti proporcingi mokinių skaičiui.

Manau, tikrai yra nesąžininga, kai atlyginimų dydžiai skiriasi keliais eurais, o mokinių skaičius mokykloje – penkiais kartais. Mokyklų direktoriai taip pat išsakė poziciją, jeigu mes sulyginame, paliekame tiems keturiems vadovams atlyginimą nepakitusį, tai kitų direktorių atlyginimą taip pat proporcingai reikia peržiūrėti. Ir tai nėra atlyginimo sumažinimas, nes tai yra tik viena atlyginimo dalis – pastovioji dalis, – kalbėjo politikė.

Opozicija siūlė priimti politinį sprendimą ir palikti mažų mokyklų vadovams tokią pačią pastoviąją atlyginimo dalį, kaip ir 2018 metais, esą kitaip kaimo mokyklos bus smaugiamos ir einama link jų uždarymo. Anot Viktoro Kovšovo, priimant tokį sprendimą siunčiama žinutė, kad šių mokyklų nereikia, bent jau vykdančių bendrąjį ugdymą. Esą švietimas kaimo vietovėse visada buvo kur kas brangesnis.

Aš nenorėčiau sutikti, kad tokiu sprendimu mes mažiname mokyklų vadovams atlyginimus. Mes nustatome tik pastoviąją dalį. Taip pat bus nustatyta po Naujųjų metų ir kintamoji dalis. Tada bus galima kalbėti, didėja ar mažėja vadovams atlyginimai. Taip pat yra pagal Darbo kodeksą yra reikalavimas, kad neturi mažėti. Steigėjas, sudarydamas sutartį su mokyklos vadovu, įsipareigoja nesumažinti jo atlyginimo, – jam oponavo Tarybos narė Iveta Skurvydienė.

Anot Dariaus Bredelio, Taryba svarsto vadovų atlyginimus pagal dvinarę sistemą pirmą kartą.

Problema yra tokia, kad ministerija patvirtino kriterijus, pagal kuriuos ateinančiais metais švietimui trūksta 250 tūkst. eurų. Tai automatiškai reikėtų svarstyti, kaip ir ką daryti, kad tų valdymo lėšų netrūktų arba jos būtų mažesnės. Tikrai, norisi pasiekti, kad mokyklų vadovų atlyginimai būtų didesni, nes, lyginant su kitų įstaigų, jie yra pakankamai maži, bet šiuo metu mes net neturime pasiūlymų, iš kur paimti tas trūkstamas lėšas, – kalbėjo konservatorius.

Po švietimo reformos kai kurios mokyklos pajus lėšų stygių – mažėja nedidelių mokyklų valdymo išlaidoms skiriamų pinigų, todėl šios bus priverstos veržtis diržus, nebent trūkumą iš savo biudžeto kompensuotų savivaldybė. Kai kurių kaimo mokyklų vadovams gali belikti tik po pusę etato. Neatmetama, kad šios mokyklos gali būti reorganizuotos. Švietimo, kultūros ir sporto komiteto nariams buvo pristatytas Švietimo ir sporto skyriaus parengtas mokyklų optimizavimo planas, kuriame siūloma Pagramančio pagrindinę mokyklą prijungti prie „Aušros“ progimnazijos, paliekant tik ikimokyklinio ir pradinio ugdymo klases, Lomių pagrindinę – prie Skaudvilės gimnazijos, Sartininkų pradinio ugdymo skyrių uždaryti.

Profesorius Rimvydas Laužikas tyrinėja istorinę Lietuvos virtuvę. Jo sukauptas žinių bagažas stulbina. Pavyzdžiui, ar žinojote, tikrai lietuviška yra tik viena daržovė, kad desertui didikai valgė salotas arba kad meduolis galėjo atstoti... vežimo ratą? Apie visa tai ir daugybę kitų gastronomijos įdomybių sužinojo į Birutės Baltrušaitytės viešąją biblioteką susirinkę tauragiškiai. 

Atsakingo vartojimo tema verčia susimąstyti ne tik apie save, bet ir apie aplinkinius, mūsų veiksmų poveikį gamtai. Siekdami mažinti vartojimą turime įprasti dalintis. Nauda dviguba: taip ir taupome gamtos išteklius, ir padedame kitiems. Jei turite nereikalingą daiktą ir manote, kad jis dar būtų naudingas kitiems, nuo šiol jį galima pristatyti Paberžių g. 14 A, Tauragėje. Ir atiduoti, ir pasiimti daiktus galima nemokamai.

Pagrindiniu šio savaitgalio renginių akcentu taps šeštadienį rengiama Kalėdų eglės įžiebimo šventė. Jos metu išvysime teatralizuotą pasaką, tikrą Kalėdų Senelį ir scenoje visus linksminsiantį atlikėją Donatą Montvydą.

Gaurės g. 2 A, automobilių pardavimo aikštelėje stovinčiame pastate vėl veikia kartodromas. „Topkart“ atstovai Deividas ir Artūras tauragiškiams siūlo pramogauti ir tobulinti vairavimo įgūdžius 500 m ilgio trasoje uždaroje patalpoje, padedant ir prižiūrint instruktoriams.