2019 Sausio 18 d.
Penktadienis
Budintis reporteris
(8 446) 51 470
8 687 80 318

Aktualijos

Kokių įvykių pažėrė nueinantys 2018-ieji?

  • Įkelta: 2018-12-31

Už 4 dienų pasitiksime Naujuosius, 2019-uosius metus. Astrologai juos žada ramius, tačiau kokie jie bus tauragiškiams, sužinosime tik metų pabaigoje. „Tauragės žinios“ kasmet rengia metų apžvalgą, į kurią patenka daugiausiai dėmesio sulaukę mūsų krašto žmonės ir įvykiai. Vieni jų pilni džiugesio, antri – liūdesio, treti verčia ironiškai šypsotis pasitinkant 2019-iuosius, Kiaulės metus.

Metų darbas

Šiais metais Tauragės rajono savivaldybė užbaigė ne vieną projektą, tačiau garsiausias jų – Meilės alėja, kuri skandalingai subyrėjo praėjus vos dvejiems metams po rekonstrukcijos. Populiari Jūros krantinė 2014 metais už 2,5 mln. litų atstatyta iš Europos Sąjungos lėšų. Tačiau šlaitui pradėjus slinkti jis pareikalavo 330 tūkst. eurų injekcijos. Ši istorija žiniasklaidos dėmesio sulaukė dėl įvairių aspektų. Vieni kritikavo dabartinę rajono administraciją, kad nepakankamai greitai sutvarkė griūvančią krantinę. Kiti liejo priekaištus buvusiam rajono merui Pranui Petrošiui ir jo kadencijos komandai. Esą jis „atsifutbolino“ nuo atsakomybės, o darbo broko kaštus padengti turės mokesčių mokėtojai.

Metų „chuliganas“

Skandalingasis Batakių pagrindinės mokyklos direktorius Rimvydas Varanavičius žiniasklaidos dėmesiu 2018 metais skųstis negalėjo. Tiesa, ne pedagoginiai nuopelnai jį labiausiai puošė. Batakiškis buvo lyginamas su prieštaringai Lietuvoje vertinamomis asmenybėms: „Sel“ lyderiu Egidijumi Dragūnu ir buvusia krepšinio žvaigžde Gintaru Einikiu. R. Varanavičius dar praėjusiais metais įkliuvo pareigūnams neblaivus prie vairo, dar seniau su teisėsauga konfliktavo po „taurelės“ viešoje vietoje. Šiemet mokyklos direktorius sulaukė kaltinimų smurtavus prieš nepilnametį. Dėl galimų smūgių į šoną ir galvą vaikui Tauragės rajono savivaldybės taryba nusprendė R. Varanavičių atleisti. Vyras tikina, kad šį sprendimą skųs, tad veikiausiai buvusį mokyklos vadovą dar ne kartą išvysime spaudos puslapiuose.

Metų šviesulys

Smarkūs vėjai šiemet kaip reikiant supurtė tiek liuteronų, tiek katalikų bažnyčių varpines. Štai tauragiškis liuteronų vyskupas Mindaugas Sabutis redakcijai turėjo aiškintis, kur dingo pradanginti mecenato Kurto Vėliaus 290 tūkst. eurų. Permainų vėjai švilpavo ir Švč. Trejybės bažnyčioje. Vyskupo Kęstučio Kėvalo įsakymu tarnystę Tauragėje baigė kojų dorai apšilti nespėjęs Vytautas Gedvainis. Pastarąjį pakeitė iš Palangos atkeltas Marius Venskus. Tokį pokytį kaip „džiugų rūpestį“ įvertinęs klebonas netruko užsitikrinti tauragiškių simpatijų. Parapijiečiai kalba, kad su kunigo atvykimu bažnyčią lankyti pradėjo kur kas daugiau žmonių. Rečiau joje besilankantys pastebėjo, kad M. Venskaus pilna visuose miesto renginiuose. Pakviestas jis pasirodo beveik visur. Išskirtinis naujojo klebono požiūris – ne tik pasaulietiškas bendravimas su įvairių sluoksnių tauragiškiais. Jis aktyviai bendrauja socialiniame tinkle „Facebook“, kuriame ne tik skleidžia Dievo žodį, bet ir aktyviai dalinasi asmeninio gyvenimo akimirkomis.

Metų reforma

Tauragės rajono savivaldybės taryba rugsėjo mėnesį patvirtino naują Neformaliojo mokinių sporto ugdymo programą. Nauja reforma iš direktoriaus krėslo išvertė ilgametį Sporto mokyklos vadovą Audrių Bitiną, neretai kritikuotą, kad jo vadovaujamoje įstaigoje dirba daug sporto specialistų, kurie gauna atlyginimą, tačiau rezultatais pasigirti negali. Pagal naują strategiją pinigai keliaus paskui vaiką, o tai reikš, kad nuo to priklausys ir pedagogų atlygis. Kaip „Tauragės žinioms“ teigė karatė treneris Gintaras Cemnalianskis, tai – žingsnis Europos link, kurioje tokia sistema jau funkcionuoja dešimtmečius. Futbolo mokyklos trenerio Andriaus Bendiko nuomone, pagaliau Sporto sistema tapo aiškesnė ir skaidresnė. Esą kiekvienas auklėtinio tėvas dabar žino, jog mokėdamas valstybei mokesčius turi 27 eurus, kuriuos gali išleisti vaiko sportiniam ugdymui.

Metų kūrinys

Tauragę puošia ne viena skulptūra, sukurta mūsų krašto menininkų. Žinoma, garsiausias jų – a. a. garbės pilietis skulptorius Regimantas Midvikis. Tačiau iš pastarojo estafetę gali perimti Kęstutis Plyskaitis, kurio rankose metalas virsta puikiais kūriniais. Rudenį jis „Versmės“ gimnazijos kiemą papuošė skulptūra-ekslibriu, skirtu tautos dainiaus Jono Mačiulio–Maironio atminimui. Tačiau didžiausio dėmesio sulaukė prie Pilies vartų stovintis Tauras, su kuriuo siejamas miesto vardas. Rugsėjo 1 dieną atidengta skulptūra sulaukė įvairių nuomonių. Esą ji panaši į karvę, kurio kaklas per ilgas, o ragai per ploni. Visgi istorikai tvirtina, jog pašiepiantys komentarai yra nieko verti.Tikrasis tauras išnyko XVII a. pradžioje. Archyvai byloja, jog šis gyvūnas užaugdavo iki 155–180 cm ūgio, o suaugusio patino svoris galėjo siekti 700 kg.  

Metų politikas

Daugelis apie tokią karjerą veikiausiai galėtų tik pasvajoti. Kopenhagoje mokslus baigęs o 2015 metais prie mero komandos prisijungęs Dovydas Kaminskas per 4 metus spėjo sukaupti didelį politinį svorį, kurio galią pamatysime artėjančiuose rinkimuose. Mero patarėjas perėmė skyriaus pirmininko postą, o rudenį buvo patvirtintas liberalų kandidatu į merus Tauragės rajone. Nors oponentai teigia, kad šiam politikui dar trūksta gyvenimiškos patirties, 30 metų D. Kaminskas itin populiarus socialiniuose tinkluose. Jis žinomas ir kaip sportininkas bei platformos „Globali Tauragė“ koordinatorius. Pernai jaunajam politikui garbingą apdovanojimą už tarptautinę patirtį, lemiančią pokyčius Lietuvos regionuose, įteikė Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. 

Metų neišnaudota galimybė

Tikriausiai taip būtų galima pavadinti Tauragės rajono savivaldybės parengtą galimybę dalyvauti politikams posėdžiuose nuotoliniu būdu. Nors technologijas pasitarimuose vis dažniau naudoja tiek privačios bendrovės, tiek Tauragės rajono savivaldybės administracijos direktorius Modestas Petraitis, tarybos nariams tokia galimybė buvo beveik nereikalinga. Šia daugiau nei 4000 eurų kainavusia nuotolinio ryšio sistema pasinaudojo tik vienintelis tarybos narys Tomas Arvasevičius. Komandiruotėje buvęs tauragiškis „Skype“ programėlės pagalba dalyvavo rajono Ekonomikos finansų ir strateginio planavimo komiteto posėdyje.

Metų įmonė

Tauragės apskrityje veikia ne viena sėkminga bendrovė, kuri gali pasigirti ne tik sėkmingais pardavimais Lietuvos ir užsienio rinkose, bet ir puikiais atlyginimais ir nuolatine plėtra. Tarp jų galima išskirti didžiausią mūsų krašto investuotoją AB „Vilkyškių pieninė“, kuri ne tik kuria darbo vietas, bet ir remia įvairius renginius. „Tauragės žinių“ vertinimu, viena geriausių įmonių mūsų krašte galima pavadinti ir „valdišką“ įmonę – Tauragės šilumos tinklus. Bendrovės valdyba jos vadovui iškėlė tikslus, kurie leidžia šiandien gaminti beveik pigiausią šilumą visoje Lietuvoje. Turtinga įmonė šiemet daug investavo į trasų atnaujinimo darbus, naują katilą. Sotūs ir šios bendrovės darbuotojai, rekvizitai.lt duomenimis, – vidutinis atlyginimas Šilumos tinkluose lapkričio mėnesį siekė beveik 1000 eurų.

Metų sportininkas

Sausio 4 dieną paaiškės, kuris sportininkas, jį ugdęs treneris ar komanda 2018 metais gaus metų geriausiojo statulėlę. Šiame sąraše: boksininkė Rugilė Altaravičiūtė, svarsčių kilnojimo asai broliai Julius ir Justas Optai, futbolininkė Vestina Neverdauskaitė bei mažiau žinomi krepšininkai, badmintonininkai ir šachmatų sporto atstovai. Tačiau daugiausiai dėmesio sulaukė devyniolikmetis Rokas Baciuška. Tauragiškis Europos ralio-kroso čempionate „S1600“ klasėje užėmė pirmąją vietą ir įrašė garbingą eilutę į Tauragės ir Lietuvos automobilių sporto istoriją. R. Baciuška yra vienintelis mūsų šalies lenktynininkas, galintis pasigirti pasiekęs tokią sporto karjeros viršūnę. „Tauragės žinių“ duomenimis, sportininkas jau ieško rėmėjų ir ruošiasi kitų metų startui. Ar išvysime tauragiškį kitų metų ralio-kroso trasose, sužinosime 2019-aisiais.

Metų netektys

2018 metus palydime prisimindami nusipelniusius mūsų krašto žmones, kurių šiemet netekome. Visus juos išvardinti sunku, ir kiekvienas savaip prisidėjo prie Tauragės krašto puoselėjimo. Šiemet į amžinybę palydėjome miesto garbės piliečius: pedagogą Marceliną Zelbą, Kazimierą Vaičiulį, medikus Vytautą Stripeiką, Simoną Sturonienę. 2018 metų kovo mėnesį Tauragės švietimo bendruomenė atsisveikino su ilgamečiu Tauragės politechnikumo direktoriumi Stanislovu Kušleika, kuris mirė, eidamas 82-uosius metus. Tarp didžiausių netekčių galima įvardinti į amžinybę išėjusią visuomenininkę Gražiną Agapovą, buvusį seniūną, ledo ritulio entuziastą Valių Grinių. Netektys palietė ir teisininkus: balandį kolegos atsisveikino su advokatu Kęstučiu Stankevičiumi, birželį eidamas 68-uosius mirė teisėjas, ilgus metus Tauragės apylinkės teismui vadovavęs Albinas Bazilius.

Nuo Naujųjų keičiasi eismas Martyno Mažvydo gatvėje. Nuo sausio 2-osios bus įrengti atitinkami kelio eismo ženklai, kurie važiuojantiems M. Mažvydo gatve nebesuteiks pirmumo teisės. Tokį sprendimą, remdamasi gyventojų pageidavimu, priėmė Tauragės rajono savivaldybės Saugaus eismo komisija.

Tauragės vizitinė kortelė – pilis. Jos bokštai, pastatai, erdvės – praeities liudininkai, išlikę ne kartą griautoje ir niokotoje Tauragėje. Pilies komplekse įgyvendinama keletas projektų. Vienas iš jų užbaigtas – pilies menių pritaikymas visuomenės poreikiams. Praėjusią savaitę į menių atidarymą sukviesti miestiečiai ir projekto įgyvendintojai, valdžios atstovai, naujai įrengtas erdves pašventino katalikų ir evangelikų liuteronų kunigai. Tauragės pilies menių atidarymą vedė aktorė Virginija Kochanskytė, atskleidusi daugybę esamų ir galimų sąsajų su siena kaip valstybės riba (mes nuo seno gyvename prie sienos), su žmonių ryšiais, jausmais. Šventinę nuotaiką kūrė dainininkės Editos Leitaitės ir pianistės Beatos Vingraitės atlikti kūriniai.

Naujųjų metų sutikimas turėtų būti viena laukiamiausių akimirkų metuose, bet dažnai ši tema tampa tikru galvos skausmu. Juk sakoma – kaip sutiksi Naujuosius metus, tokie jie ir bus. Vieni renkasi komfortišką ir jaukią šventę namuose, artimųjų apsuptyje, kiti – kelionę su draugais ar nutrūktgalvišką vakarėlį mieste. Deja, įsilieti šventinį šurmulį Tauragėje, ko gero,  nepavyks – mieste nežadama jokio šurmulio. Ko gero, tradicija švęsti naujuosius kavinėse ir restoranuose nyksta – vietų, kur galima audringai ir turiningai išlydėti senuosius metus ir pasitikti Naujuosius, Tauragės rajone vos dvi. Šventinius Naujųjų metų vakarus su programa, atlikėjais ir šventinėmis vaišėmis organizuoja Tauragės rajone įsikūrusios kaimo turizmo sodybos „Požerūnų malūnas“ ir „Griežpelkiai“. Visos kitos viešojo maitinimo įstaigos arba dirbs kaip įprastą dieną, arba šventinį vakarą apskritai bus uždarytos.