Visi žino, kad judėjimas – sveikata, tačiau paprastai su amžiumi juda vis mažiau, o tai lemia sveikatos sutrikimus. Senyvo amžiaus žmonės praranda raumenų jėgą ir gebėjimą atlikti greitus judesius, todėl dažniau nugriūva. Todėl labai svarbu mankštintis. Kad „išjudintų“ senjorus, Tauragės visuomenės sveikatos biuras įgyvendina projektą „Sveikam gyvenimui sakome – TAIP“. Projektas išties sėkmingas – į užsiėmimus, vedamus trenerio Arūno Vladičkos, senjorai skuba kaip į šventę.
Mankštintis senjorams smagu
Kaip „Tauragės žinioms“ papasakojo Tauragės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro vadovė Daiva Genienė, biuras įgyvendina trejų metų trukmės projektą „Sveikam gyvenimui sakome – TAIP“. Visos veiklos finansuojamos Europos Sąjungos lėšomis, todėl dalyviams yra nemokamos. Projekto tikslas – formuoti Tauragės rajono gyventojų sveikos gyvensenos vertybines nuostatas ir didinti jų sveikatos raštingumo lygį. Projektas skirtas 2 tikslinėms grupėms: vaikams iki 18 metų ir vyresniems nei 55 metų asmenims.
Viena iš projekto veiklų – griuvimų prevencijos mankštos. Užsiėmimai vyksta Tauragės Jovarų mokyklos salėje, Tauragės bendruomenių namuose – šiuo metu tai gausiausia grupė – dukart per savaitę mankštinasi 42 senjorai, vis prisijungia nauji, Lomių, Adakavo, Skaudvilės, Pagramančio bendruomenėse. Vienai dalyvių grupei skirta 20 užsiėmimų po 1 valandą. Mankštos prasidėjo lapkričio mėnesį ir tęsis iki vasario.
Projekto partneriai – Tauragės trečiojo amžiaus universitetas. Kaip papasakojo griuvimų prevencijos mankštas lankanti Danutė Vykertienė, šio universiteto Sveikatos fakulteto dekanė, dauguma besimankštinančiųjų lanko Trečiojo amžiaus universitetą.
– Kam patogiau, lanko užsiėmimus Jovarų mokykloje, kiti – Bendruomenių namuose, – „Tauragės žinioms“ sakė ji. – Lankome jau nuo lapkričio, dukart per savaitę. Imame rinktis gerokai prieš prasidedant užsiėmimams, – pasikalbame, pajuokaujame. Ir treneris nuostabus – gerai nusiteikęs, labai mokantis bendrauti. Besimankštinančiųjų visada būna pilna salė, apie 40 žmonių. Labai džiaugiamės šiais užsiėmimais ir noriai į juos einame. Ypač aktualu bent šiek tiek pasimankštinti žiemą, kai judame daug mažiau – nebelieka darbų soduose, daržuose. Tik jau dabar nerimaujame, kad vasarį jų nebebus, o taip norėtųsi, kad tęstųsi.
D. Vykertienė pridūrė labai besidžiaugianti naujaisiais Bendruomenių namais – smagu, pasak jos, kad yra puiki vieta susirinkti, kur gali ateiti ir jaunas, ir senas.
Pasak jos, daugiausia besimankštinančių senjorų – apie 60 metų amžiaus, yra ir 80-mečių.
Vyresniame amžiuje griuvimo pasekmės rimtesnės
Tauragės ligoninės duomenimis, kasmet dėl įvairių griuvimų metu patirtų traumų Tauragės rajono savivaldybėje ambulatorinė pagalba suteikiama maždaug 400 žmonių (2015 m. 385, 2016 m. – 391, 2017 m. – 397, 2018 m. – 455). Per 2015–2018 m. Tauragės ligoninėje dėl įvykusių lūžių operuoti 473 pacientai.
Paprašyta plačiau papasakoti apie griuvimų prevenciją, D. Genienė sakė, kad griuvimai tarp senyvo amžiaus žmonių pagrindinė, vis didėjanti susižalojimų, gydymo išlaidų ir mirties priežastis. Bent kartą per metus pargriūna nuo 30 iki 60 proc. vyresnio amžiaus žmonių ir šis dažnumas kartojasi žmogui senstant, tad griuvimų prevencijos pagrindinis tikslas – mažinti griuvimų sukeltas pasekmes ir dažnį, o pagrindinės priemonės yra pusiausvyros lavinimas, fizinio aktyvumo skatinimas ir saugios aplinkos kūrimas. Švietimas, informavimas, regos ir klausos problemų sprendimas, tinkamas medikamentų vartojimas, pagalbinių įtaisų ir priemonių naudojimas yra rekomenduotinos priemonės, padedančios stiprinti pagyvenusių žmonių saugą ir mažinti kritimų riziką. Būtina išsiaiškinti ir koreguoti išorinius veiksnius.
Nors griuvimai, pasak D. Genienės, būdingi įvairaus amžiaus žmonėms, tačiau vyresniame amžiuje jų pasekmės rimtesnės. Fiziniai sužalojimai – odos nubrozdinimas, kraujo išsiliejimas, sausgyslių patempimas, žaizdos, galvos traumos, kaulų lūžiai – gali sukelti negalią ar net mirtį. Griuvimai lemia 90 proc. riešo, šlaunikaulio ir dubens kaulų lūžių vyresniame amžiuje.
Dažnai griuvimai įvyksta artimoje aplinkoje: namuose (apie 72 proc.), vonios kambaryje, gulantis į lovą ar keliantis iš jos, užkliuvus už namų apyvokos daiktų, paslydus ant šlapių grindų, avint netinkamą avalynę ar vaikščiojant tik su kojinėmis. Daugelis griuvimų nutinka užsiimant įprasta, kasdienine veikla: einant, sėdantis, stojantis, lenkiantis, ko nors siekiant, lipant laiptais, dirbant namų ruošos darbus. Nereti ir griuvimai lauke, nulemti blogo oro, slidžios dangos. Vyrai dažniau griūva lauke, o moterys – namuose.
Kritimų pavojų didina pablogėjusi pagyvenusių žmonių eisena, laikysena, susilpnėję raumenys, regos ir klausos problemos bei kitos lėtinės ligos. Nesaugi aplinka namuose bei keliuose, pagalbinių įtaisų bei priemonių stoka yra išoriniai kritimų rizikos veiksniai.
Dėl griuvimų sumažėja savarankiškumas kasdienėje veikloje, didėja priklausomybė nuo kitų, ribojamos žmonių judėjimo ir apsitarnavimo galimybės. Pasekmės sutrikdo žmonių sveikatą, didina jų socialinę izoliaciją ir pablogina gyvenimo kokybę. Dėl griuvimų baimės vyresni žmonės dažnai atsisako aktyvios veiklos, o dėl šios priežasties sumažėja jų funkcinis pajėgumas, todėl dar labiau padidėja griuvimų rizika. Net ir nepatyrusiems fizinių traumų dėl griuvimų neretai išsivysto vadinamas „pogriuviminis sindromas“, kuriam būdingas nepasitikėjimas savimi, neryžtingumas, savo aktyvumo apribojimas.
Planuose – ir kitokie užsiėmimai
Pasak Visuomenės sveikatos biuro vadovės, įgyvendinant projektą Tauragės visuomenės sveikatos biure ir Lauksargių globos namuose dar vyksta spalvų ir šviesos terapija, garso terapija.
– Projekto eigoje dar vykdysime šokių („Solo Latino“) užsiėmimus, šiaurietiško ėjimo treniruotes, kineziterapijos užsiėmimus (kalanetika, pilatesas). Sveikos gyvensenos nuostatų ugdymui, sveikatos raštingumui didinti vyks sveikos mitybos, nutukimo ir ligų prevencijos mokymai, pirmosios pagalbos mokymai, įvairūs psichoterapiniai užsiėmimai (garsų terapija, teatro, dailės ir fitoterapija), – pasakojo ji.
