2019 Rugpjūčio 24 d.
Šeštadienis
Budintis reporteris
(8 446) 51 470
8 687 80 318

Aktualijos

Vaiko teisių apsaugos skyriaus vadovė: „nesutinku, kad vaikai grobiami“

  • Įkelta: 2018-11-14
Birutė SLAVINSKIENĖ

Nuo liepos 1-osios įsigaliojo nauja vaiko teisių apsaugos sistema, kuri teoriškai turėjo užkirsti kelią smurtui prieš vaikus šeimose. Tačiau šalies mastu viena po kitos viešinamos istorijos, kai vaikai iš šeimų paimami už menkus prasižengimus. Ginčytini atvejai privertė žmones abejoti vaiko teisių specialistų kompetencija ir rinktis į mitingus, platinamą peticiją, reikalaujant apginti šeimas ir vaikus nuo tarnybų smurto, pasirašė keliolika tūkstančių žmonių. Apie būtinybę taisyti vaiko apsaugos mechanizmus prabilo ir kai kurie parlamentarai. Kiti politikai ragina neskubėti švelninti įstatymų. Psichologės Inos Kalvanienės nuomone, atskyrimo nuo tėvų pasekmės vaiko psichikai ir asmenybės raidai gali būti itin žalingos. Kokia situacija Tauragės apskrityje, kaip sekasi dirbti reformuotai vaiko teisų apsaugos tarnybai, kiek vaikų paimta iš šeimų, domisi „Tauragės žinios“.

Didžiausia grėsmė – girti tėvai

Pasak Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui laikinai vadovaujančios Birutės Sragauskienės, Tauragės apskrityje per keturis mėnesius grėsmės lygis vertintas daugiau kaip 450 vaikų. Tačiau kitose šeimose dėl daromų vaiko teisių pažeidimų teko lankytis ir po keletą kartų bei iš naujo vertinti grėsmės lygius. Daugiausiai nustatyta I grėsmės lygių, t. y. kai vaikas paimamas iš nesaugios aplinkos, kadangi tėvai laikinai negali pasirūpinti vaiku.

– Dažniausia negalėjimo pasirūpinti vaiku priežastis – alkoholio vartojimas. Tėvams nebevartojant alkoholio, išsiaiškinus visas aplinkybes, vaikai sugrąžinami, tačiau tėvai informuojami, jog jų namuose lankysis atvejo vadybininkas, vertins šeimos poreikius, paslaugų teikimo būtinybę, teigia B. Sragauskienė. – Nuo liepos 1 d. Tauragės apskrityje II grėsmės lygis nustatytas daugiau kaip 45 vaikams. Tauragės rajone – daugiau kaip 20 vaikų. Tiek nustačius tiek I, tiek II grėsmės lygius, pirmiausia ieškoma artimųjų, kas galėtų rūpintis vaikais, o jei jų nėra, vaikai apgyvendinami globotojų šeimose ar globos institucijoje.

Dažniausiai II grėsmės lygis (beje, ne vienam vaikui iki nustatant II grėsmės lygį buvo nustatytas I grėsmės lygis, vaikai buvo paimti iš nesaugios aplinkos) nustatomas dėl nuolatinio tėvų alkoholio vartojimo ir visiško nesirūpinimo vaikais, tėvų ligos, smurto. Skyrius, nustatęs antrąjį grėsmės lygį, kreipiasi į teismą dėl leidimo gavimo paimti vaiką iš šeimos. Gavus leidimą, savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu nustatoma laikinoji globa / rūpyba.

Tauragės apskrityje nuo liepos 1 d. laikinoji globa nustatyta 39 vaikams, nustačius antrąjį grėsmės vaikui lygį. Iki lapkričio 5 d. 12 vaikų laikinoji globa (rūpyba) yra pasibaigusi ir vaikai grąžinti tėvams arba vienam iš tėvų po to, kai tėvai priėmė pagalbą, keitė savo gyvenimo būdą ir stengėsi užtikrinti tinkamą priežiūrą.

2017 m. per tą patį laikotarpį laikinoji globa buvo nustatyta 41 vaikui, iš kurių per tą laikotarpį 10 vaikų laikinoji globa (rūpyba) yra pasibaigusi ir vaikai grąžinti tėvams arba vienam iš tėvų.

Būtina ankstyvoji prevencija

Komentuoti Kauno įvykius valdininkė atsisakė, esą situaciją nuodugniai nagrinėja ir komentuoja tarnybos vadovai, o paklausta, kodėl nutinka tokios istorijos, ką reikia taisyti, į ką reikia atkreipti dėmesį, sakė:

– Lietuva priėmė Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą, kuriame aiškiai parašyta, kad joks smurtas prieš vaiką negali būti naudojamas. Tad jeigu Valstybė apsisprendė, tokių nuostatų ir privalome laikytis. O iš kitos pusės, smurtas niekada ir nebuvo toleruojamas – Vaiko teisių apsaugos specialistai ir iki liepos 1 d. bet kokį fizinio, seksualinio smurto atvejį perduodavo teisėsaugos institucijoms, kurių funkcija ištirti ir priimti sprendimą.

Ką reikia taisyti? Pirmiausia, specialistės nuomone, turėtume pradėti nuo savęs, savo mąstymo, bendravimo su vaikais, ieškoti kitokio problemų sprendimo būdo. Būtina didinti teikiamų tėvams paslaugų įvairovę, spręsti nedelsiant kylančias krizines situacijas šeimose, t. y. būtina ankstyvoji prevencija.

Labai svarbi pagalba vaikams ir šeimai. Esą turime tiek nebijoti kreiptis, tiek nebijoti jos priimti. Šeimai, kuri turi vaikų priežiūros problemų, visuomet yra siūloma pagalba, o kaip ją šeima priims ir motyvuos save – didžiąja dalimi priklauso nuo mūsų pačių.

Pasak B. Sragauskienės, nuo liepos 1 d. Vaiko teisių apsaugos sistemos pertvarka įnešė labai daug esminių naujovių. Jeigu iki liepos 1 d. Tauragės apskrityje (Tauragės, Šilalės, Jurbarko rajonai ir Pagėgių savivaldybė) buvo atskiri skyriai, tai nuo minėtos datos apskrityje yra vienas skyrius – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius su savo poskyriais minėtuose rajonuose ir Pagėgių savivaldybėje. Pavyzdžiui, Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Tauragės rajone. 

Rajone bus 6 specialistai

Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius neseniai įsikūrė naujose patalpose Dariaus ir Girėno ir Vasario 16-osios gatvių kampe, pastate, kuriame anksčiau veikė Šiaulių bankas.

Skyrius dirba visą parą. Po darbo valandų dirba vyr. specialistai (budėtojai), kurie, gavę pranešimą iš policijos pareigūnų, vyksta į šeimą, vertina grėsmės lygį, priima sprendimus. Todėl tarpusavyje konfliktuojantys ar smurtaujantys tėvai / kiti vaiko įstatyminiai atstovai turi žinoti, jog kartu atvyks ir vaiko teisių specialistai.

Be budėtojų, kurių Tauragės apskrityje yra šeši, skyriuje dirba ir mobilioji komanda – trys specialistai (socialinis darbuotojas, psichologas, priklausomybių specialistas) – vykstanti į šeimą po to, kai nustatomas antrasis grėsmės lygis, t. y. vaikas (-ai) paimami iš šeimos. 

Mobiliosios komandos paskirtis – teikti šeimai intensyvią 14 dienų psichologinę, socialinę pagalbą, įgalinti šeimą spręsti savo problemas, kad vaikai kuo greičiau galėtų sugrįžti į šeimą.

Vaiko teisių apsaugos specialisto darbas – sudėtingas ir daugialypis. Nuvykus į šeimą vertinti grėsmės lygio labai dažnai tenka atlaikyti psichologinį ir pasitaiko, fizinį smurtą bei, sudėliojus visas nustatytas ir apie šeimą turimas aplinkybes, priimti sprendimą – paimti vaikus iš nesaugios aplinkos ar paimti vaikus iš įstatyminių atstovų, t. y. nustatyti II grėsmės lygį.

Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriuje šiuo metu dirba 21 darbuotojas, iš jų – 13 valstybės tarnautojų. Tauragės rajone dirba 3 vaiko teisių specialistai, numatoma, jog bus 6 specialistai. Kadangi apskrityje Tauragės rajonas – didžiausias, tai įvairiausių situacijų, susijusių su vaiko teisių pažeidimais, daugiausia.

Skyrius turi 9 automobilius, yra aprūpintas mobiliaisiais telefonais, kompiuterine technika. Skyrius jau įsikūrė naujose patalpose, Dariaus ir Girėno g. 12, Tauragėje. Jo telefonai skelbiami Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos svetainėje, o kai skyrius nedirba, apie galimus vaiko teisių pažeidimus galima pranešti bendruoju pagalbos telefonu 112. Su policijos pareigūnais atvyks skyriaus vyr. specialistai-budėtojai.

„Nesutinku, kad vaikai grobiami“

Paklausta, kaip reikėtų rasti balansą tarp galimybių padėti šeimai ir kraštutinių procedūrų, kai vaikui gresia pavojus ir jį tikrai reikia paimti iš šeimos, B. Sragauskienė neslėpė, kad iki liepos 1 d. ne vienam darbuotojui buvo kilę įvairiausių abejonių – kaip elgtis, ką daryti. Neramino nežinomybė, nauji pokyčiai.

– Tie, kurie likome, apsisprendėme priimti naujus iššūkius, kurių tikrai netrūksta – nauji teisės aktai, kitoks vaiko teisių pažeidimų vertinimas, aiški takoskyra tarp vaiko teisių apsaugos sistemos ir paslaugų teikėjų. To reikėjo ir tikrai nesutiksiu su tuo, kad vaiko teisių specialistai atvyksta į šeimą ir grobia, kaip dabar madinga sakyti, vaikus. Tiek vaikams, tiek šeimai visuomet stengiamės padėti. Išgirsti vaiką, išklausyti jo tėvelius, priimti teisingus ir vaikui geriausius sprendimus. Labai norėtųsi, kad šeimos, kurios turi vienokių ar kitokių problemų, norėtų priimti siūlomą pagalbą, darytų išvadas, mylėtų savo vaikus. Kartais sunkiau rasti balansą, jei tėvai įspėjami po keletą kartų, nustatant jų vaikams I grėsmės lygį, tačiau ir toliau vartoja alkoholį, nesirūpina savo vaikų kasdieniniais poreikiais, palieka juos sveikatai ar gyvybei pavojingose būsenose, smurtauja prieš juos. Būna, kad veja savo vaikus iš namų, nes ir šie jau vartoja alkoholį, daro nusikalstamas veikas – kartoja šeimoje išmoktas „pamokas“. Vaikas šeimoje turi augti mylimas, išklausytas, saugus. Labai linkėčiau mums visiems, suaugusiems, dažniau atsisukti į vaiką ir paklausti, kaip jam sekasi, – sakė S. Sragauskienė.

Psichologė Ina Kalvanienė: „reformai nebuvo pasiruošta“

– Nemušimo įstatymo priėmimas 2017 m. man buvo didelė šventė, – sako psichologė – Tai buvo toks geras pasididžiavimo valstybe jausmas. Keistai atrodėme Europos kontekste – net Latvija fizines bausmes uždraudė jau 1998 metais. Visada domėjausi šia sistema, nes didelė dalis mano klientų yra vaikai, dirbu su visa šeima. 2016 metais stažavausi Olandijoje ir Rumunijoje būtent Vaikų teisių srityje. Tačiau manau, kad 2018 m. liepos 1 d reformai nebuvo pasiruošta. Žinau, kad ministerija sunkiai rado darbuotojų, mokymai vyko paskubomis, buvo likę daug neaiškumų. Dėl to ir matosi tiek klaidų, neprofesionalumo. Negalime būti tokie tamsuoliai ir galvoti, jog vaikas yra kažkas mažiau vertinga nei suaugęs žmogus, su juo galima bet kaip elgtis. Mūsų visuomenėje vyksta daug vaikų teisių pažeidimų, todėl turime būti jautrūs ir tiems vaikams padėti. Taigi pats nemušimo įstatymas reikalingas. Dabar svarbu jį tinkamai įgyvendinti, – kalbėjo I. Kalvanienė.

Psichologė įsitikinusi, kad svarbiausia visuomenę informuoti, kokiu atveju yra nustatomas II grėsmės lygis, kai vaikas turi būti paimamas iš jam nesaugios aplinkos. Tai svarbu, kad nesėtume nepagrįstos panikos ir būtume teisiškai išprusę – jei kažkas dirbs neprofesionaliai, turėtume argumentus. Ji sutinka su šiais atvejais, nes tuomet tikrai gresia pavojus vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei. Žinoma, svarbiausia, kad paimti vaiką nebūtų „kabinetinis“ sprendimas, tinkamai neįvertinus realių grėsmių.

Atskyrimo nuo tėvų pasekmės – itin žalingos

Paprašyta apibūdinti žalą vaikui, išplėštam iš šeimos, I. Kalvanienė sakė:

Būtent, visų pirma vaikas negali būti išplėšiamas. Jeigu kalbame apie mažą vaiką, jis gi nesupranta, kodėl tai vyksta. Todėl pats paėmimas turi būti apgalvotas, padarant kuo mažiau žalos. Garsiai nuskambėję vaikų paėmimo atvejai spaudoje parodė, jog vaikų teisių specialistai stokoja bazinio psichologinės vaiko raidos išmanymo.

Anot specialistės, atskyrimo nuo tėvų pasekmės vaiko psichikai ir asmenybės raidai gali būti itin žalingos. Atskiriamo vaiko kūne atsiranda streso hormonų – kortizolio ir adrenalino, kurie ne tik neigiamai veikia smegenų funkcijas, bet ir keičia smegenų fizinę struktūrą.

– Tėvai vaikams yra pirminis bazinis saugumo garantas. Atskirti vaikai jaučia didelę baimę, paniką, liūdesį, netekties, beviltiškumo jausmus. Vaikas praranda savęs pajautimo jausmą, jo pasaulis tampa dezorganizuotas ir bauginantis. Emocinį skausmą vaikas dar gali justi ilgai. Jis gali prarasti energiją žaisti, mokytis. Kadangi ikimokyklinio vaiko mąstymas yra egocentriškas, vaikas gali kaltinti save dėl atskyrimo, galvoti, kad jis blogas ir pan. Vaikai turi būti atskirti tik kraštutiniais atvejais. Net ir paėmus vaiką iš šeimos, šeimai turi būti teikiama pagalba ir nedraudžiama susitikti su vaiku saugioje aplinkoje. Niekaip nesuprantu tos „bausmės“, kada atskirti vaikai negali matyti tėvų. Mano praktikoje paimti vaikai bendravo su tėvais. Bet noriu priminti, kad vaiko išgyvenimai šeimoje, kur vaikas patiria fizinį, psichologinį ar seksualinį smurtą ar yra apleisti yra lygiai taip pat traumuojantys, – akcentavo I. Kalvanienė.

Vadovautis pozityvios tėvystės principais

Kokiomis nuostatomis turėtų vadovautis tėvai, kad jiems nereiktų baimintis vaikų teisių specialistų vizito, ir kaip reiktų reaguoti jo sulaukus? Pasak psichologės, klaidinga manyti, kad pozityvi tėvystė yra kelio davimas vaiko savivalei, drausmės nebuvimui ir nebaudžiamumui už blogą elgesį. Tai netiesa. Pozityvios tėvystės tikslas – auklėti drausmingą, mokantį bendrauti, valdyti savo emocijas vaiką. Reikia stengtis vaiką nuosekliai auklėti, mokyti jį ir spręsti situacijas nenaudojant smurto. Šis įstatymas tikrai nėra grėsmė. Tačiau jei jūs vis dar galvojate, kad vaikas yra jūsų nuosavybė arba, kad beržinė košė – pats geriausias vaistukas, laikas keisti įsisenėjusius neteisingus įsivaizdavimus, ieškoti pagalbos sau. Jei suduodate vaikui, kai supykstate – tai jūsų, ne vaiko problema.

Esu vedusi ne vieną pozityvios tėvystės grupę tėvams. Jų metu buvo ne vienas nuoširdus prisipažinimas dėl pliaukštelėjimo. Tačiau žmonės ieško informacijos, kitų būdų drausminant vaikus – tai yra svarbiausia.

Taryba  po karštų diskusijų priėmė sprendimą dalinai finansuoti Tauragėje vykdomų ištęstinių studijų programų studentus, jei jie renkasi specialybę, įtrauktą į reikalingų rajonui sąrašą.

Šią savaitę šalyje ir toliau išsilaikys lapkričiui nebūdinga šiluma. Dangus kasdien bus niūrus, atkeliaus gausesni krituliai, tačiau tik trumpam.

Tauragės rajono savivaldybės taryba patvirtino naują smulkaus ir vidutinio verslo programos rėmimo tvarkos aprašo redakciją. Joje didinamas dėmesys naujoms darbo vietoms. Tvarka papildoma ir naujomis kryptimis, kuriose numatyta parama užsienio rinkų paieškoms.

Lapkričio 8-ąją, ketvirtadienį, minėta Europos sveikos mitybos diena. Kuo ne puiki proga pakalbinti sveikatingumo trenerį Arūną Vladičką, kilusį iš Tauragės rajono Adakavo kaimo, daug metų gyvenusį užsienyje – 13 metų Airijoje, prieš tai Portugalijoje, Vokietijoje. Ten Arūnas dirbo sveikatingumo treneriu, masažuotoju, kineziterapeutu. Patirtį ir idėjas parsivežęs namo, tą patį bando daryti ir čia. Ir pagaliau jaučia esąs savo vietoje.