2018 Gruodžio 14 d.
Penktadienis
Budintis reporteris
(8 446) 51 470
8 687 80 318

Aktualijos

Savivaldybių indeksas: Tauragė šovė į dešimtuką

  • Įkelta: 2018-11-26
Eglė ČERVINSKAITĖ
egle@taurageszinios.lt

Tauragės rajono savivaldybė skina praėjusių metų darbo vaisius – šią savaitę Lietuvos laisvosios rinkos instituto paskelbtame savivaldybių indekse, kuriame vertinami 2017 m. rodikliai, pašoko per tris vietas. Administracijos direktorius Modestas Petraitis, vertindamas rezultatus, teigė, jog daugelyje sričių pataikome į dešimtuką, tačiau yra kur tobulėti – turto valdymas, plėtra ir investicijos – kitais metais turėtų būti įvertintos dar aukštesniais balais, mat 2018-aisiais daug padaryta atsisakant nereikalingo turto bei skatinant verslą.

Lapkričio 19 dieną Lietuvos laisvosios rinkos institutas jau aštuntą kartą įvertino savivaldybes Lietuvoje. 6 didžiųjų (pagal gyventojų tankį) ir 54 mažųjų Lietuvos savivaldybių indeksas sudarytas pagal gyventojams ir verslui svarbiausias sritis, kuriose sprendimus priima savivaldybės.

Savivaldybių indekse gerai vertintos tos savivaldybės, kurios taupo mokesčių mokėtojų pinigus, gyvena pagal savo pajamas, skaidriai naudoja biudžeto lėšas, savo veikla neriboja vartotojų pasirinkimo, skatina konkurenciją tarp paslaugas teikiančių įmonių ar įstaigų, mažina mokesčių naštą, užtikrina palankias sąlygas verslui, efektyviai valdo turimą turtą ir parduoda tą turtą, kuris nėra būtinas pagrindinėms funkcijoms vykdyti, atsisako nebūtinų, nepirminių savo funkcijų, savo funkcijoms vykdyti pasitelkia efektyviau veikiantį privatų sektorių, mažina administracinę ir biurokratinę naštą.

Savivaldybių indeksą sudaro trys rodiklių grupės („Savivaldybė gyventojui“, „Savivaldybė investuotojui“ ir „Savivaldybės valdymas“). Šias rodiklių grupes sudaro 9 indekse vertinamos sritys, kurios susideda iš 58 rodiklių. Šias metais Tauragės rajono savivaldybė, surinkusi 60 balų iš 100, pakilo į 9–11 vietą 54 mažųjų savivaldybių indekse. Praėjusiais metais mažųjų savivaldybių indekse Savivaldybė užėmė 12–13 vietą, kai tuo tarpu 2014-aisiais buvo tik 47-ta.

Šių metų indekse Tauragės rajono savivaldybė 9–11 vietas dalijasi su Kėdainių ir Panevėžio r. savivaldybėmis. Palyginimui Šilalės r. užėmė 21–22, Pagėgiai – 42–43, Jurbarko r. – 50– 51 vietas.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto analitikas Martynas Tininis, „Tauragės žinių“ paprašytas įvertinti, kuriose srityse Tauragės rajono savivaldybei sekėsi geriausiai, teigė, kad Tauragės rajonui aukštą vietą padėjo užimti geri „Komunalinio ūkio“, „Švietimo“, „Mokesčių“ ir „Biudžeto“ srities rodikliai.

– Pavyzdžiui, „Mokesčių“ srityje įvertinta sąlyginai maža vidutinė verslo liudijimų kaina: Tauragės r. ji siekė 80 eurų – tai mažiau nei vidutiniškai tarp mažųjų savivaldybių – 115 eurų. Taip pat tai mažiau nei Jurbarko r. (183 eurai), Pagėgiuose (134 eurai) ar Šilalės r. (112 eurų). Mažesni mokesčiai – tai vienas iš įrankių, kurį savivaldybė turi, skatindama ekonominį aktyvumą. Pažvelgę į 2017 m. verslo liudijimų statistiką, matome, kad Tauragės r. jų sąlyginai daugiau. 1000-iui gyventojų teko 47,8 verslo liudijimai – panašiai kaip pirmą vietą užėmusiame Klaipėdos r. (50,2). Tuo tarpu Šilalės r. 1000-iui gyventojų teko 32,3, Jurbarko r. – 28,5 verslo liudijimai. Pagėgių sav. šis skaičius buvo žemiausias Lietuvoje – 21 verslo liudijimas 1000-iui gyventojų.

„Švietimo“ srityje gerai vertinta tai, kad Tauragės r. savivaldybėje palyginus efektyvus mokyklų tinklas. Vienam mokiniui teko 13,6 kv. m, kai vidutiniškai – 17,2 kv. m (Jurbarko r. – 20,3, Pagėgiuose – 26,1, Šilalės r. – 17,6) Efektyviai valdoma infrastruktūra reikalavo ir sąlyginai mažiau lėšų iš savivaldybės kišenės – tai irgi vertinta teigiamai.

„Biudžeto“ srityje gerai vertinti biudžeto skolos rodikliai. Tauragės skola siekė 22,3 proc. Tai mažiau nei vidutiniška mažųjų savivaldybių skola – 32 proc., mažiau nei Pagėgių sav. (42,4 proc.), Jurbarko r. (28,8 proc.) ir Šilalės r. – (33 proc.). Teigiamai vertinta, kad savivaldybėje visi gyventojų prašymai buvo išnagrinėti laiku, nors administracija buvo sąlygiškai mažesnė: 1000-iui gyventojų teko 6,5 savivaldybės administracijos pareigybės (mažųjų savivaldybių vidurkis – 7,6 savivaldybės administracijos pareigybės 1000-iui gyventojų), – komentavo ekspertas.

Tačiau, anot M. Tininio, yra ir šlubuojančių sričių. Pažvelgę į tiesiogines užsienio investicijas (TUI), matysime, kad 2016 m. Tauragės r. vienam gyventojui teko 658 eurai tiesioginių užsienio investicijų. Jurbarko r. – 36 eurai, Pagėgių sav. – 9 eurai, o Šilalės r. jų išvis nebuvo – 0 eurų gyventojui. Nė viena savivaldybė TUI nepritraukė daugiau nei vidutiniškai (vidurkis tarp mažųjų savivaldybių – 1129 eurai vienam gyventojui).

Kaip skelbia savivaldybės administracija, Tauragės rajono savivaldybei 2017 m. suteiktas geresnis „Transporto“ srities vertinimas. Savivaldybė visus viešojo transporto maršrutų konkursus paskelbė viešai, nors 2017 m. nė vienas viešojo transporto vežėjas nebuvo privatus, savivaldybei priklausanti viešojo transporto įmonė pradėjo dirbti pelningai.

– Rezultatai geri, tačiau dar yra kur kilti. Tauragė yra 9–11 vietoje iš 54 savivaldybių. Jei dar atmestume Klaipėdos r., Kauno r., Vilniaus rajoną, kurie yra šalia didžiųjų miestų ir jiems šie miestai stipriai pagerina rezultatus, tai būtume 6–8 vietoje. Jei dar atmestume kurortinius miestus – Palangą, Druskininkus, būtume 4–6 vietoje. Mažas rodiklis „Investijos ir plėtra“, reikia analizuoti, kokius duomenis ėmė. Transportas galėjo būti įvertintas geriau, bet skaičiuojant rodiklį vertinta, ar turime bent vieną privatų vežėją, to neturime. Turto valdymas – nepatekome į dešimtuką. Bet šie metai – rekordiniai, kai atsisakėme tiek nereikalingo turto, tad, manau, kitais metais ši sritis bus pagerinta, – teigė M. Petraitis.

Anot administracijos direktoriaus, per šiuos metus Tauragės rajono savivaldybės administracija pardavė didžiąją dalį nenaudojamų kareivinių pastatų, kuriuos nupirkę verslininkai žada plėtoti apgyvendinimo, maitinimo ir kitas paslaugas kareivinių miestelyje, esančiame šalia renovuotų Bendruomenių namų ir dygstančio baseino. Parduoti savivaldybei priklausę nutriušę pastatai reprezentacinėse miesto vietose – socialiniai būstai J. Tumo-Vaižganto 110, iš nenaudojamos žemės suformuoti sklypai, Kunigiškių mokykla.

Praėjusį penktadienį vykusiame Merų forume, kuriame dalyvavo Sigitas Mičiulis, Tauragė buvo minima tarp gerųjų regionų plėtros pavyzdžių. Ekonomistė Indrė Genytė, kalbėdama apie regionų problemas, įvardijo egzistuojančias „dvi Lietuvas“. Esą yra savivaldybių, kurios patiria stagnaciją. Pagrindiniai savivaldybių iššūkiai, ekonomistės teigimu, yra urbanizacijos procesai ir didėjanti konkurencija, todėl ypač svarbi palanki investicinė aplinka. Ekonomistė pabrėžė, jog, jos nuomone, iš visų regionų dabar didžiausią proveržį rodo Tauragė.

Mažųjų savivaldybių lydere šiais metais tapo Klaipėdos rajono savivaldybė, toliau rikiuojasi Kauno rajono savivaldybė, Palangos miesto ir Druskininkų savivaldybės, Mažeikių rajono savivaldybė.

Didžiųjų miestų indekse lydere tapo Klaipėdos miesto savivaldybė, antra – Vilniaus miesto, trečia – Šiaulių miesto, ketvirta – Kauno miesto, penkta – Panevėžio miesto savivaldybė.

Lapkričio 23-ąją minima Lietuvos kariuomenės diena. Švenčiant atkurtos Lietuvos kariuomenės šimtmetį, visoje šalyje vyksta renginiai, karių rikiuotės, paradai.

Vienintelis Tauragėje veikiantis muzikinis klubas „Rūsys“ savaitgalį švęs trečiąjį gimtadienį. Svečių laukia staigmena, nauji baldai bei kitos interjero detalės.

„Juodasis penktadienis“ (angl. „Black Friday“) JAV ir Didžiojoje Britanijoje – viena geriausių dienų metuose masiniam apsipirkimui. Būtent šią dieną mažos ir didelės parduotuvės ne tik šiuose, bet ir daugelyje kitų šalių, tarp jų ir Lietuvoje, rengia didžiausius išpardavimus. Neatsilieka ir Tauragė: šiandien nemažai mūsų miesto parduotuvių irgi žada tikrą nuolaidų lietų.