Tauragė – vienas iš nedaugelio Lietuvos miestų, kurie gali pasigirti bemaž centre neršiančiomis lašišomis. Anot prisiekusio muselininko ir gamtos mylėtojo Edgaro Jurgilo, lašiša – neįkainojamas gamtos turtas, ir ypač skaudu, kad neršto metu Jūros pakrantėse netrūksta nesąmoningų žvejų, bandančių lašišas gaudyti, tiesiai šviesiai sakant – brakonieriauti.
Lašiša – karališka žuvis, kurios ištekliai Lietuvoje riboti. Rudenį lašišos iš Baltijos jūros plaukia neršti į gimtąsias upes. Viena tokių – Nemuno intakas Jūra, tekanti per Tauragę. Žvejo teigimu, nuo pėsčiųjų tilto iki pat Vasaros estrados galima plika akimi pamatyti plaukiančias lašišas, mat ten daug jų lizdų. Šiuo laikotarpiu, anot Edgaro, deja, nesnaudžia ir brakonieriai – žvalgosi lengvo grobio.
– Vaikšto tamsiu paros metu, pasišviesdami prožektoriais, ir gaudo. Mes ir patys stengiamės stebėti, pranešam aplinkosaugai. Norėtųsi, kad ir gyventojai būtų sąmoningi ir padėtų apginti neįkainojamą gamtos turtą – pastebėję įtartinus asmenis, galimai gaudančius lašišas, imtųsi veiksmų, – kalbėjo E. Jurgilas.
Buvo laikai, kai lašišos neršdavo net Bremenos upelyje, prisimena seni žvejai. Tačiau karališkųjų žuvų – šlakių ir lašišų ištekliai Lietuvoje labai sumažėjo, praėjusio amžiaus 8-ajame dešimtmetyje lašiša buvo įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą. Aplinkosaugininkų teigimu, didžiausią žalą lašišų populiacijai daro brakonieriai, kurie gaudo neršti plaukiančias žuvis. Oficialiai lašišų neršto laikotarpis skaičiuojamas nuo rugsėjo 1 d. iki lapkričio 20 d. tačiau, anot E. Jurgilo, praktiškai nerštas stebimas iki pat lapkričio pabaigos, kartais ir iki gruodžio pradžios.
Verslinė lašišų ir šlakių žvejyba Lietuvos vidaus vandenyse yra draudžiama, o žvejai mėgėjai mėgėjiškais žūklės įrankiais šias žuvis gali pradėti žvejoti tik po jų neršto, t.y. nuo sausio 1 d. licencinės žūklės sąlygų nustatyta tvarka.
Kaip informavo Petras Survilas, Tauragės aplinkos apsaugos inspekcijos vyriausiasis specialistas gyvajai gamtai, Jūros upėje ir jos intakuose – Šešuvies, Ežeruonos, Egluonos, Agluonos, Ančios upėse yra vykdoma akcija „Lašiša“. Akcija rengiama visoje Lietuvoje jau aštuoniolika metų. Akcijos žemėlapyje – Baltijos jūros priekrantė, Kuršių marios, Nemuno deltos regionas, Šventosios (pajūrio), Nemuno, Minijos, Jūros, Dubysos, Neries, Šventosios, Žeimenos, Siesarties, Vilnelės upės ir jų intakai bei šalia šių vandens telkinių esantys privažiavimai ir keliai.
– Akcija vykdoma pasitelkiant visuomenę, neetatinius aplinkos apsaugos inspektorius, policijos pareigūnus. Be budėjimų, yra pastatyta prie nerštaviečių ir slaptų video kamerų. Akcijos tikslas – užtikrinti lašišų ir šlakių migracijos kelių ir neršto apsaugą. Lašišų žvejyba draudžiama nuo spalio 16 d. iki gruodžio 31 d., – informavo P. Survilas.
Pasak aplinkosaugininko, žūklės taisyklių pažeidimų Tauragėje tikrai pasitaiko, ir nemažai. Iš viso nuo metų pradžios už gyvūnijos įstatymų pažeidimus nubausta 80 piliečių. Iš jų 7 atvejai buvo šiurkštūs t. y. žvejyba draudžiamose vietose bei licencijinės žūklės pažeidimai.
– Draudžiamų žvejybos įrankių panaudojimas bei žvejyba draudžiamose vietose užtraukia atsakomybę pagal ANK 291 str. 4 d. nuo 120 iki 300 eurų. Limituotos žvejybos taisyklių pažeidimas – nuo 250 iki 550 eurų su pažeidimo padarymo įrankių konfiskavimu, o jeigu neteisėtos žvejybos metu yra sugautos žuvys, skaičiuojama ir žala, – paaiškino specialistas.