Mokytojai spalį jau gavo algas, paskaičiuotas pagal naująjį etatinio apmokėjimo modelį „Medus“. Deja, žadėtu mokytojų profesijos prestižo didinimu, kurį turėjo atnešti reforma, nekvepia. Mokytojų profsąjungos pirmininkas Gediminas Marozas atviras – atlyginimai mokytojams nekilo. Patys pedagogai atvirauja, kad ir taip vargani skatikai tiesiog perdėliojami iš vienos kišenės į kitą.
Nuo 2018 metų rugsėjo mėnesio pakeista mokytojų darbo apmokėjimo sistema. Teisės aktai priimti liepos mėnesį. Pakeista ne tik mokytojų darbo apmokėjimo sistema, bet ir mokyklų finansavimo tvarka, įvestas klasės krepšelis.
Šį mėnesį Tarybos sprendimu Tauragės rajone patvirtinti 347 mokytojų etatai. Kaip teigė švietimo ir sporto skyriaus vedėjas Egidijus Šteimantas, tai įrodo, kad mokyklose iš esmė etatinio modelio įdiegimas baigtas.
– Praėjusiais metais mes turėjome 312 etatų, ir turėjome 4 klasių komplektais mažiau. Tai yra šiais metais būtent dėl pedagogų darbo apmokėjimo, dėl atsiradusių papildomų nekontaktinių valandų, ir valandų, numatytų bendruomenės veiklai, susidarė papildomas etatų skaičius. Jeigu kalbėti apie lėšas, tai keturiems mėnesiams esame gavę 218 tūkst. eurų, tai yra vidutiniškai 8,2 proc. daugiau nei praėjusiais metais. Galima teigti, kad pedagogų atlyginimai statistiškai padidėjo 8,2 procento. Išskyrus gimnazijas, – praėjusiais metais mokėtas iki 5 proc. priedas už gimnazijos klases šiemet nebėra skiriamas, taigi gimnazijose mokytojai gauna šiek tiek mažiau nei mano minėtas statistinis vidurkis, – Tarybos posėdyje kalbėjo E. Šteimantas.
Tačiau tai tik statistika. Mokyklose dirbantys pedagogai toli gražu neskuba džiaugtis pokyčiais. „Šaltinio“ progimnazijoje dirbanti mokytoja (vardas ir pavardė redakcijai žinomi, – red. past.) teigia, kad šioje mokykloje situacija tikrai sąlyginai puiki, bet žvelgiant į visą respubliką labai liūdna. Daug mokytojų paliko mokyklas dėl netenkinančio darbo krūvio.
– Mokykloje rugsėjį nebuvo sumaišties, nes administracija viską pradėjo planuoti dar pavasarį. Labai daug tarėsi su visu kolektyvu. Priėmėme bendrus sprendimus, dalyvavome individualiuose pokalbiuose. Pradžia buvo labai optimistiška. Rugsėjis reikalus pakoregavo. Visas kortas sumaišė tai, kad mokinio krepšelis buvo nuo šių metų pakeistas klasės krepšeliu. Paaiškėjo, kad ministerijos kalbos apie siekiamybė – mažas klases, tėra kalbos. Smagu, kad darbo krūviai beveik visiems išliko tokie, kokie buvo. Jeigu sumažėjo pamokų skaičius, atsirado daugiau veiklos bendruomenei. Kalbos, kad etatinis įvedamas tam, kad mokytojui būtų apmokama už visus darbus, taip pat tik kalbos. Bent mūsų mokykloje ir anksčiau buvo apmokama už visus papildomus darbus. Etatinio aprašuose numatoma, kad gali būti mokami priedai už vienkartinius darbus, bet finansavimo tam nėra skirta, – kalbėjo mokytoja.
Pasak kitos pedagogės, mokytojos duoną valgančios ne vienerius metus, vieniems jos kolego,s atliginimas keliais eurais padidėjo, kitiems sumažėjo.
– Tikslaus skaičiaus, kiek kam, nepasakysiu. Man sumažėjo nepilnai 20 eurų, kolegei beveik 100, – atviravo moteris.
Mokytojus piktina pažadai, kad nuo šių metų už pasiruošimą pamokai ir sąsiuvinių taisymą pedagogams bus skiriama nuo 30 proc. iki 50 proc. kontaktinių valandų. Pavertus paprastais skaičiais 1 pamokos pasiruošimui ir sąsiuvinių tikrinimui skiriama nuo 18 min. iki 30 min. Mokytojai stebisi: „Kaip įmanoma 24 mokinių darbus ištaisyti per 30 minučių?!“ Gimnazijoje dirbanti mokytoja pritarė kolegėms.
– Mano nuomone, darbo užmokesčio sistemos keitimas į etatinę jokios naudos neatnešė. Atlyginimas sumažėjo, tiesa, atsižvelgiant į tai, kad šiemet turiu 2 pamokomis mažiau negu pernai. Mano skaičiavimu, mokant atlyginimus pagal senąjį modelį, atlyginimas už tą patį pamokų skaičių anksčiau ir dabar būtų toks pats. Tačiau, pagal tai, kas buvo skelbiama įvedinėjant etatinį modelį, papildomi darbai iš „trečios kišenės“ turėjo būti skiriami tiems, kam neužteko pamokų iki pilno krūvio taip mokytojų su mažai pamokų atlyginimą „pritempiant“ iki etato. Pagal savo asmeninę situaciją galiu pasakyti, kad mano turimų pamokų skaičius sudaro etatą (kas yra 21–24 pam./sav.), tačiau teko prisidėti valandų į „trečią kišenę“, kad gautųsi etatas... Taigi, pamokų etatui kaip ir užtenka, tačiau valandų iš veiklos bendruomenei kišenės pridėta, kad gautųsi etatas... Beje, skaičiuoklė ne viena sukurta, ta kuri patogiau, ta ir naudojamasi, – savo nuomone dalijosi pedagogė.
Anot Lietuvos mokytojų, švietimo ir mokslo profesinė sąjungos (LMŠMPS) Tauragės rajono susivienijimo pirmininko Gedimino Marozo, negerai buvo tai, kad žiniasklaida ir kai kada Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) ištransliavo, kad visiems mokytojams pakils algos, t. y. jie turės pilnus etatus ir jiems už visus darbus bus apmokama. Taip buvo sukurti per dideli mokytojų lūkesčiai. O realiai atlyginimai didesni tiems, kurie turi daugiau etatinių valandų, t.y. dirba daugiau.
– Pagrindinis mokytojų nepasitenkinimas kyla iš taip vadinamos „trečios kišenės“ paskaičiavimo. Atlyginimas galėjo sumažėti, jei pasikeitė kontaktinių valandų skaičius, jei jis išliko tas pats, tai ir atlyginimas turėjo nemažėti. Mokytojo darbo valandos įkainis nesikeitė, jis „truputuką“ padidėjo ir atsirado 20 ir 25 metų stažo laipteliai, o tai yra profesinių sąjungų veiklos rezultatas. Apmokėjimo apskaičiavimo iškraipymo pavyzdžių rajone yra daugybė. Pavyzdžiui, mokytojai pasiūlyta dirbti su 27 kontaktinėms valandomis per savaitę, pasiruošimui skirta 11,8 valandos ir 4 valandos bendruomenei, per kurį ji dar atliks klasės vadovo funkcijas. Jau formaliai žiūrint, pažeistas 24 valandų maksimalus leistinas kontaktinių valandų limitas savaitei ir sumažinta laiko norma trečioje kišenėje. Mokytoja finansiškai nukentėjo, palyginus ką ji būtų gavusi, jei apmokėjimas būtų pasilikęs senasis. Tokių pavyzdžių galėčiau pateikti ne vieną... Vadovams teks mokytis derėtis ir suderinti, – samprotavo G. Marozas.
Martyno Mažvydo progimnazijos direktorius Remigijus Masteika teigia, kad naujoji mokytojų darbo užmokesčio sistema didelės sumaišties į jų mokyklą neįnešė.
– Pokyčiams mokyklos bendruomenėje ruošėmės kryptingai nuo pavasario, analizavome dokumentų projektus, jų taikymo praktikoje galimybes. Tad sumaišties tikrai nebuvo. Mūsų progimnazijos mokytojai nebuvo nusistatę prieš šią reformą ir tai jos įgyvendinimą darė sklandesniu. Dauguma mokytojų (83 proc.) mūsų mokykloje dirba pilnu etatu, – pasakojo progimnazijos direktorius. Tiesa, mokyklos vadovas pripažįsta, kad realų reformos poveikį bus galima įvertinti tik po metų.
