2018 Rugsėjo 20 d.
Ketvirtadienis
Budintis reporteris
(8 446) 51 470
8 687 80 318

Aktualijos

Tauro skulptūra – tikroviška ar ne?

  • Įkelta: 2018-09-07

Romualdo Vaitkaus nuotraukos

Eglė ČERVINSKAITĖ
egle@taurageszinios.lt

Šeštadienį, rugsėjo 1-ąją, Mokslo ir žinių šventės metu atidengta kalvio Kęstučio Plyskaičio nulieta Tauro skulptūra. Kūrinys – natūralaus tauro dydžio, ragų smaigalyje siekia tris su puse metro. Tauragiškiai džiaugiasi miesto vietovardžio įprasminimu, tačiau viešoje erdvėje visgi radosi pasvarstymų, jog skulptūra nepanaši į taurą, kažkam priminė karvę, kažkam ragai pasirodė per ploni, o kaklas per ilgas. „Tauragės žinios“ domisi, kodėl liejant skulptūrą buvo pasirinkti būtent tokie vizualiniai sprendimai, ir ką apie kritiką mano idėjos sumanytojai ir autorius.

Dar prieš atidengiant skulptūrą „Tauragės žinių“ kalbintas jos autorius Kęstutis Plyskaitis teigė kruopščiai domėjęsis prieš kelis šimtus metų išnykusio tauro anatomija. Esą detaliausiai jį apibūdinančią informaciją internete yra publikavęs Amerikos Stenfordo universitetas – ten apibūdinta griaučių struktūra, apibrėžtas ragų ir kaukolės kampas, galvijo masė.

– Kai kurie gali įsivaizduoti, kad tauras dydžiu prilygo mamutui, tačiau tiesa ta, jog jis priminė dabartinius, stambius galvijus, – teigė Kęstutis.

Paklaustas, kaip vertina viešoje erdvėje pasirodžiusius kritiškus komentarus, K. Plyskaitis teigė jų nesureikšminantis, mat teigiamų atsiliepimų daugiau negu neigiamų.

– Į kritiką žiūriu realistiškai. Visiems neįtiksi. Gyvo tauro niekas nematė, todėl ir idealiai atkartoti šių gyvūnų anatomijos taip pat niekam niekada nepavyks. Galiu tik pasidžiaugti, jog dauguma gyventojų mano darbą vertina teigiamai, o bambeklių visada buvo ir bus. Nuvažiuokit už miesto ir susiraskit ganykloje bandą karvių. Galiu garantuoti, jog dviejų su vienoda anatomija tikrai nerasit, – juokdamasis sakė kalvis.

Idėjos sumanytojas, muziejaus „Santaka“ direktorius Romualdas Vaitkus „Tauragės žinioms“ sakė, jog K. Plyskaičio Tauras, jo nuomone, tikrai panašus į tikrąjį. Jo žiniomis, skulptūros autorius nagrinėjo istorinius šaltinius, taigi ir kaklas, ir ragai ir ausys yra ganėtinai autentiški. O ragų išlinkimas, storis, esą kažkiek buvo palikta ir menininko interpretacijoms.

– Žmonės, kartais net nebuvę prie skulptūros, nematę gyvai, tik iš nuotraukų, nusprendžia, kaip atrodo. Juk kartais nuotraukoje ir žmogų galima nufotografuoti tokiu rakursu, kad pats savęs nepažins. Žmonės dažnai painioja taurą su stumbru, kuris yra kresnas, gauruotas. O šiuo atveju pastabos, kad mūsų tauras panašus į karvę, yra visiškai teisingos – tauras ir yra laukinė karvė. Ir ragų formų taip pat yra įvairiausių – vieni smailesni, kiti riestesni. Mūsų (muziejaus, – red. past.) gamtininkas Aleksandras Naryškin taip pat domėjosi tauro anatomija, nustatė, kad jis skulptūroje atvaizduotas visiškai normalus – tiek kaklas, tiek ausys, tiek ragai. Tauro gyvo niekas nėra matęs, jie išnyko XVII a. pradžioje. Juk tais laikais nebuvo fotografijos, todėl yra išlikę tik dailininkų piešiniai, galima sakyti, interpretacijos. Salvadoras Dali yra sukūręs begalę tauro paveikslų, ir visi jie yra skirtingi, – teigė muziejaus direktorius.

Anot K. Plyskaičio, apie taurus sukurta daugybė legendų ir daugelis žmonių juos įsivaizduoja kaip kažkokius milžiniškus senovės gyvius, kurie neaišku kaip atrodė. Tačiau visame pasaulyje mokslininkai ir istorikai turi surinkę tikrai pakankamai informacijos apie šią išnykusią rūšį. Yra rasta nemažai ragų, skeletų, taip pat daug informacijos gauta iš senovės piešinių ir iliustracijų. Taurai užaugdavo iki 155–180 cm ūgio – patinai – ir 135–155 cm ūgio – patelės. Suaugusio patino vidutinis svoris galėjo būti apie 700 kg, bet kai kurie individai galėjo sverti ir apie 1500 kg. Tauro ragai randami apie 50–60 cm ilgio, bet manoma, jog kai kurie taurai galėjo turėti net 80 cm ilgio ragus. Ragų forma lenkta, prieš galą užriesta į viršų. Ragai kaktos atžvilgiu išaugę  maždaug 60 laipsnių kampu.

Daugelis civilizacijų ir kultūrų taurą laikė šventu ir kurdavo įvairiausias legendas apie šiuos laukinius didingus žvėris. Jau akmens amžiuje pirmykščiai žmonės savo urvus dekoruodavo taurų atvaizdais. Bronzos amžiuje maždaug 2700 metų prieš mūsų erą klestėjusi Egėjo (Kretos-Mino) civilizacija taipogi garbino taurą, yra išlikę tų laikų bronzinių skulptūrėlių vaizduojančių tauro galvą. Iš ten Graikų mitologijoje net kilo legenda apie minotaurą – pabaisą žmogų su tauro galva.

Prancūzijoje Lasko urvuose yra išlikę piešinių su taurais, kuriems maždaug septyniolika tūkstančių metų.

Buvusi Ahmedo kebabinė, dabar „Donerinė“, vėl pakliuvo į kaimynų nemalonę. Tiksliau, vienos kaimynės, kuri nepatingėjo ant įmonės vadovės užsiundyti viso pulko tarnybų. Apskundė „Donerinės“ veiklą Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, rajono savivaldybei, Visuomenės sveikatos centrui. Moteris skundžiasi, kad į jos penktame aukšte esantį butą patenka maisto gaminimo kvapai bei erzina triukšmas po 22 val.

Praėjusį sekmadienį daugiavaikei mamai Jurgitai Ambrozevičiūtei iš Tauragės rajono, Dirvėnų kaimo, nusišypsojo tikra sėkmė. Visą gyvenimą vaikams pašventusi moteris loterijoje „Teleloto“ laimėjo 120 tūkst. eurų.

Naujausiame numeryje skaitykite: nuo šių metų rugsėjo Tauragės rajone pradeda veikti Neformaliojo mokinių sporto ugdymo (NMSU) programa, kurios finansavimo aprašą trečiadienį patvirtino Tauragės rajono savivaldybės taryba. Pagal ją, klubai už kiekvieną sportuojantį vaiką gaus 27 eurus per mėnesį. Nauja sistema ne tik iš direktoriaus krėslo išvertė Sporto mokyklos direktorių Audrių Bitiną, bet ir nubraižė naujos Tauragės sporto strategijos gaires, pagal kurią pinigai keliaus paskui vaiką. Penktadienio numeryje skaitykite apie šypseną keliančias politikų diskusijas rajono Tarybos posėdyje, taip pat parengtą atlyginimų kitimo apžvalgą bei kitas svarbias aktualijas.