2018 Rugsėjo 20 d.
Ketvirtadienis
Budintis reporteris
(8 446) 51 470
8 687 80 318

Aktualijos

Nauja sporto strategija: sėdėję ant valdiškos kėdės, dabar turės dirbti

  • Įkelta: 2018-09-13
Eglė ČERVINSKAITĖ
egle@taurageszinios.lt

Nuo šių metų rugsėjo Tauragės rajone pradeda veikti Neformaliojo mokinių sporto ugdymo (NMSU) programa, kurios finansavimo aprašą trečiadienį patvirtino Tauragės rajono savivaldybės taryba. Pagal ją, klubai už kiekvieną sportuojantį vaiką gaus 27 eurus per mėnesį. Nauja sistema ne tik iš direktoriaus krėslo išvertė Sporto mokyklos direktorių Audrių Bitiną, bet ir nubraižė naujos Tauragės sporto strategijos gaires, pagal kurią pinigai keliaus paskui vaiką. Karate treneris Gintaras Cemnalianskis tokį sprendimą vertino kaip žingsnį Europos link, kurioje tokia sistema jau funkcionuoja dešimtmečius.

Pinigai paskui vaiką

Diskusijas sukėlęs NMSU programos modelis keičia visą Tauragės rajono sporto strategiją. Sporto mokyklos trenerių darbo finansavimas bus vykdomas krepšelio principu. Atlyginimas treneriams bus mokomas pagal lankančių vaikų skaičių.  

Greta etatinių ir laisvųjų mokytojų veiklos sukurta lygiagreti NMSU programa, kuri, tikimasi, ne tik sukurs konkurencines sąlygas, bet leis vienodomis teisėmis dirbti klubams ir kitoms įstaigoms. Paprasčiau tariant, už kiekvieną ugdomą vaiką NMSU programos dalyviai gaus po 26,72 euro per mėnesį (už 5 pedagogines valandas per savaitę, ne mažiau 20 per mėnesį). Lietuvoje keičiantis baziniam algos dydžiui, ši suma kis. Klubai taip pat turės galimybę rinkti papildomą mėnesinį mokestį, neviršijantį vienos valandos įkainio (5,33 Eur).

Kaip teigė projekto rengėjas, mero patarėjas Dovydas Kaminskas, manoma, jog Neformaliojo mokinių sporto ugdymo programa apims 400 sportuojančių vaikų. Lėšos bus skiriamos iš Tauragės rajono savivaldybės biudžeto asignavimų, numatytų Savivaldybės kūno kultūros ir sporto plėtros programai.

Naujas finansavimo modelis aiškiai apibrėžia pinigų skirstymo principus. NMSU programos dalyviai turės atitikti kriterijus: komandinėse sporto šakose turės susiburti ne mažiau kaip 60  mokinių, nuo 6 iki 19 metų amžiaus, kurie ugdomi bent 5 valandas per savaitę, o individualiose sporto šakose – ne mažiau kaip 36 mokinius, kurie ugdomi bent 5 valandas per savaitę.

Vaikų lankomumas privalomai turės būti žymimas. Jei vaikas be pateisinamos priežasties nelankė 50 proc. programos užsiėmimų, NMSU teikėjas privalės nutraukti vaiko finansavimą NMSU lėšomis.

Dirbo už 200 eurų

„Tauragės žinių“ duomenimis, į Neformaliojo mokinių sporto ugdymo programos finansavimą pretenduoti galėtų apie 10 klubų. Iki šios programos tvirtinimo, jie veiklą vykdė rinkdami mokesčius iš vaikų. Karate klubo „Taurus“ vadovo Gintaro Cemnalianskio teigimu, nauja tvarka palengvins tėvų naštą, nes už vaiko ugdymą sumokės savivaldybė.

– Iš principo, vertinu teigiamai. Palaikau šią idėją, pagal kurią dalį valstybės funkcijų galėtų atlikti privačios rankos. Kitose šalyse tai jau veikia seniai. Pavasarį su pedagogais važiavome į Suomijos, Estijos pusę, ten viskas taip ir veikia. Todėl manęs ši programa nenustebino, sakyčiau, pradžiugino. Judame ten, kur Europa jau yra nujudėjusi, – „Tauragės žinioms“ teigė 30-ies metų pedagoginę patirtį sukaupęs G. Cemnalianskis.

Su komanda per 100 vaikų būrį treniruojantis pedagogas teigia suprantantis sklandančias abejones ir nuogąstavimus. Esą pokyčiai visada kelia nerimą, be to ir projekto rengėjai tai daro pirmą kartą, tad gali atsirasti nenumatytų veiksnių.

G. Cemnalianskio teigimu, iki šiol jis Sporto mokykloje dirbo už 200 eurų atlygį, treniravo 12 vaikų. Papildomai treniravo vaikus paties įkurtame klube „Taurus“, kuriame vaikų skaičius per metus svyruoja nuo 80 iki 150.

„Tauragės žinios“ paskaičiavo, kad 100 vaikų turintis klubas per mėnesį dabar galės gauti beveik 2 700 eurų finansavimą. Už šią sumą jis turės mokėti treneriams atlyginimus, mokesčius, nuomoti patalpas, pirkti sportinei bazei reikalingą įrangą.

– Nesu ekonomistas, kol kas viskas yra tik teorija. Esu praktikas, žinau ką reikia pirkti, kokios yra išlaidos. Jūs žinote, kad, pavyzdžiui, Sporto mokykloje nėra tokios galimybės – sportininkui nupirkti maisto papildų, nėra tam numatytos eilutės. Kaip gali pusiau profesionalus, tobulėjantis sportininkas siekti rezultatų be papildų? – senąja sporto sistema stebėjosi G. Cemnalianskis.

Pedagogo teigimu, pagal naują modelį treneriams reikės dirbti produktyviau, tam, kad sudomintų vaikus, nuo jų skaičiaus priklausys mokytojo atlyginimas.

– Sėdėjo ant valdiškos kėdės, o dabar reikės dirbti. Iš esmės mes visi sėdėjome ant valdiškos kėdės, bet dabar turėsi 10 vaikų, gausi pinigėlius, juos investuosi į aplinką. Ir tave vertins vaikai ir jų tėvai pagal tavo pastangas, – aiškino G. Cemnalianskis.

Dėkojo, kad nenumirė

Karate treneris pasakojo, kad prieš 25 metus lankėsi Danijoje, toks modelis ten tada jau veikė. Vyras sako negalėjęs atsistebėti, kai danai jam aiškino, jog už atėjusį vaiką į treniruotę, valstybė jam moka pinigus.

– Ačiū dievui, kad nenumiriau. Tauragėje mes dabar turime tai, ką danai turėjo prieš 25 metus, – džiūgavo G. Cemnalianskis, pridūręs, kad ilgai laukė tokio sprendimo.

Kolegai antrino ir krepšinio mokyklos „Žaibas“ įkūrėjas Ovidijus Ežerskis. Treneris teigė, jog tokio finansavimo modelio laukė 3 metus.

– Dirbome iš Neformalaus vaikų švietimo krepšelio lėšų, kuris skiriamas tik 8 mėnesiams. 10 mėnesių renkame pinigus iš auklėtinių tėvelių, o iš ko gyventi vasarą? Negavom jokių atostoginių, kaip Sporto mokykloje, tačiau paslaugą teikėm tokią pačią ir net kokybiškesnę. Treniruojame vaikus, kurie neturi už ką mokėti pinigų, arba atvyksta iš kaimo, nieko neprašome, –  teigė O. Ežerskis, kurio mokyklą „Žaibas“ lanko daugiau nei 100 krepšininkų Tauragėje ir Skaudvilėje.

Krepšinio trenerio teigimu, naujas Neformaliojo mokinių sporto ugdymo programos finansavimo modelis paskatins privačią iniciatyvą, kuri neapsiriboja tik įprastomis krepšinio treniruotėmis, bet apjungia ir stovyklas, renginius ir kitokią, vaikams įdomią veiklą.

– Matau daug šios sistemos pliusų: kokybiškas ugdymas, vienodos sąlygos konkuruoti. Lyginant su Sporto mokykla, mes esame lankstesni, jei turėsime daugiau vaikų, galėsime samdyti jaunus trenerius, kuriems švietimo įstaigose dirbti neapsimoka. Galėsim juos iš didžiųjų miestų kviesti dirbti į Tauragę, – tikino pašnekovas.

Tapo aiškiau

Tauragės futbolo mokyklos vadovo Andriaus Bendiko nuomone, pagaliau sporto sistema tapo aiškesnė ir skaidresnė. Esą kiekvienas auklėtinio tėvas dabar žino, jog mokėdamas valstybei mokesčius, turi 27 eurus, kuriuos gali išleisti savo vaiko sportiniam ugdymui. Ir jis turi teisę reikalauti kokybės, bei rinktis norimą sporto šaką.

– Aš, kaip paslaugos tiekėjas, taip pat stengsiuos, kad pas mane ateitų vaikai. Pradėsime žaisti sąžiningą žaidimą, ne taip, kaip buvo Sporto mokykloje: traktuoju, jog turiu tris grupes, užimu salę, o ji tuščia, – negailėdamas kritikos senajai sistemai tvirtino A. Bendikas.

Vyras pripažino, kad prieš penkerius metus privačią Futbolo mokyklą kūrė negalėjęs susitaikyti su Sporto mokyklos nustatytu tvarkaraščiu.

– Mes patys save apgaudinėjom. Kalbėjome, kad pakelsime futbolą į aukštesnį lygį, bet nieko nedarėm. Šaltuoju metų sezonu sportuojame salėje, o vasarą atostogaujame, kai turėtumėme žaisti stadionuose. Mano apsisprendimą kurti mokyklą sustiprino svarbesnis nevyriausybinių organizacijų vaidmuo valstybėje, – teigė A. Bendikas.

Futbolo mokyklos vadovas padėkojo Tauragės rajono tarybos nariams už priimtą sprendimą. Esą strategija buvo kuriame 4 metus, tačiau Dovydo Kaminsko pagalba šis procesas buvo užbaigtas.

Tauragės rajono savivaldybės taryba pakeitė sprendimą statyti sporto areną Šaltinio progimnazijos teritorijoje. Dabar projektą tikimasi įgyvendinti Bernotiškės gatvėje, beveik 2 hektarų žemės plote, kuris priklauso savivaldybei.

Tauragės liberalus į 2019 m. savivaldos rinkimus ves teisininkas, naujos kartos politikas Dovydas Kaminskas. Jo kandidatūrai į Tauragės rajono mero postą pritarta Liberalų sąjūdžio Tauragės skyriaus visuotiniame susirinkime, skelbiama pranešime spaudai.

Tauragės viešosios įstaigos direktorius, atstovavęs užsienio valstybių ir kelių Lietuvos futbolininkų interesams, kaltinamas mokesčių nemokėjimu ir pasisavinimu. Bendra žala siekia daugiau kaip 200 tūkst. eurų. Tokie faktai paaiškėjo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Klaipėdos apygardos valdybos kartu su Klaipėdos apygardos prokuratūra baigtame ikiteisminiame tyrime.

Tarybos posėdyje „ant kilimo“ iškviestas Žalgirių gimnazijos direktorius Jonas Jatautas. Įstaigos vadovas rėžė kalbą, patikino neturintis dėl ko teisintis ir puolimą vertinantis kaip politinius žaidimus. Pasisakyti J. Jatautas buvo pakviestas dėl to, kad prieš pat rugsėjo 1-ąją socialiniame tinkle „Facebook“ socdemų lyderis Pranas Petrošius paskelbė dviprasmišką žinutę, esą dingo Žalgirių gimnazijos direktorius.