Tauragėje viešėjo finansų ministras Vilius Šapoka su Finansų ministerijos ekspertais. Tauragiškiams jie trumpai pristatė nuo kitų metų įsigaliosiančią mokesčių reformą, tačiau pagrindinė diskusijos tema buvo regiono plėtros aktualijos. Rajono vadovai pristatė savivaldybės finansinius rezultatus, o už iniciatyvą prašė didesnės finansinės paramos projektams, tokiems kaip sporto arena.
Pristatė reformą
Finansų ministras Vilius Šapoka į Tauragę atvyko su Finansų ministerijos specialistų komanda: Europos Sąjungos investicijų departamento direktoriaus pavaduotoju Pauliumi Baniūnu, Mokesčių politikos departamento direktoriaus pavaduotoja Audrone Miknevičiene, finansų viceministre Daiva Brasiūnaite, Ministro patarėja komunikacijai Raminta Stanaityte-Česnuliene. Specialistai susitikimą pradėjo nuo mokesčių reformos pristatymo.
Seimas jau pritarė mokesčių reformai, kurios esmė – darbdavio ir Sodros mokesčių sujungimas bei progresinis gyventojų pajamų mokesčio tarifas. Numatytas 3-metis esminių apmokestinimo pokyčių planas 2019–2021 m. (GPM, akcizai, SODROS „lubos“)
Nuo naujųjų metų nuspręsta konsoliduoti darbdavio ir darbuotojų įmokas bei pakeisti jų struktūrą. Iki šiol darbdavys sumokėdavo „Sodrai“ 30,5 proc. nuo darbuotojo algos kaip Valstybinio socialinio draudimo ir Privalomojo sveikatos draudimo sumą, dar 9 proc. sumokėdavo pats darbuotojas. Darbuotojui buvo taikomas 15 proc. Gyventojų pajamų mokestis (GPM).
Nuo naujųjų metų darbo pajamų apmokestinimo sistema keisis taip: 1,47 proc. darbdavio socialinio draudimo įmoka, plius 19,5 proc. darbuotojo socialinio draudimo įmoka, plius 20 proc. GPM, jei darbo užmokestis per metus neviršija 120 VDU (vidutinių darbo užmokesčių). Taip pat planuojama išplėsti Neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) taikymą ir kasmet jį didinti. Šiuo metu taikomas 272 eurų NPD kitais metais didės iki 300 eurų, 2020 m. – iki 400 eurų, 2021 m. – iki 500 eurų.
Šie pokyčiai taip pat susiję ir su pensijų kaupimo reforma. Bazinė pensijos dalis pereina iš „Sodros“ į valstybės biudžetą, papildomai bus skatinamas kaupimas investiciniuose fonduose. Kaip ir anksčiau, daugiausia kaupiantys gyventojai sulauks valstybės paramos – papildomų 1,5 VDU procentų iš valstybės biudžeto.
Finansų ministerijos specialistai pristatė naujieną – sukurtą interneto skaičiuoklę, kuria pasinaudoję gyventojai galės sužinoti savo pajamų pokyčius. Ministerijos pristatomame modelyje matyti, jog mokesti našta, nors ir nežymiai, sumažės.
Aptarė finansus
Su savivaldybės administracijos vadovais, nevyriausybinių ir verslo organizacijų atstovais bei verslininkais ministras ir jo komanda aptarė ir regionų aktualijas bei finansų ministerijos galimybes paskatinti savivaldybes, iniciatyviai gerinančias žmonių gyvenimo kokybę.
V. Šapoka pažymėjo, jog jau šiemet savivaldybėms buvo perskirstyta iki 10 proc. daugiau surinkto pajamų mokesčio, nei pernai. Turint omenyje, kad Tauragės rajono savivaldybės gyventojų sumokamo pajamų mokesčio suma kasmet didėja, 2017-aisiais surinkta 16 mln. eurų GPM, bei lyginant su 2016-aisiais padidėjo 5 procentais. Taigi daugiau pinigų grįžo į savivaldybės biudžetą. 2018-aisiais patvirtintas biudžetas su valstybės dotacijomis ir ES projektais yra rekordinio dydžio – 48,3 mln. eurų.
– Jeigu pasižiūrėtume bendrą perskirstymo lygį, savivaldybėms skiriama dalis išaugo virš 10 proc. Tam, kad savarankiškumas didėtų, buvo skiriamos gana nemažos sumos, – kalbėjo ministras.
Tauragės rajono savivaldybės administracijos direktorius Modestas Petraitis pristatė administracijos veiklos sritis, biudžeto situaciją ir racionalaus finansų valdymo pasiekimus, ekonomikos vystymąsi ir verslo skatinimą, atliktas investicijas, įgyvendinamus projektus. M. Petraitis pažymėjo, jog per praėjusius metus sutaupyta virš 2 mln. eurų suma šiemet skiriama baseino statyboms ir ES projektams finansuoti. Taip pat sumažintos savivaldybės paskolų palūkanos jas refinansavus, nuo 4 iki 0,8–1,5 proc., savivaldybės skola tolydžio mažėja ir šiuo metu siekia 3,8 mln. eurų. Taip pat akcentavo, jog vykdomi nenaudojamo nekilnojamojo turto pardavimai – per 2017-uosius parduota žemės už 216 tūkst. eurų, o vykdant viešuosius pirkimus sutaupoma iki 30 proc. pradinės vertės, pavyzdžiui, planuota, jog Stoties gatvės rekonstrukcija kainuos 1,8 mln. eurų, o pasirašytos sutarties vertė – 1,1 mln eurų. Sutaupyta bemaž 700 tūkst. eurų. Pažymėta ir tai, jog Tauragės rajono savivaldybė jau dvejus metus išlaiko aukštą 12-ąją poziciją savivaldybių indekse bei yra gavusi VšĮ „Versli Lietuva“ apdovanojimą už verslo skatinimą.
Prašė pinigų arenai
Manais už pavyzdingą finansų tvarkymą, savivaldybės vadovai prašė ministerijos pagalbos finansuojant planuojamą statyti sporto areną.
– Tauragės rajono savivaldybė gerbia dirbančius žmones, investuojančius ir mokančius mokesčius. Mums svarbūs visi žmonės. Praeitais metais mokesčių mokėtojai sumokėjo 4 pagrindinius mokesčius 45 proc. didesnius nei 2016 metais. Įtakos turi tai, kad atėjo daug investicijų – industriniam parkui dėkojame, nemažai investicijų buvo, „Vilkyškių pieninės“ didžiulė investicija, didžiausia per 25 metus. Labai dėkoju Modestui ir visai administracijai, kaip matot, virš 5 mln. eurų yra sutaupyta ir atiduota infrastruktūrai, baseiną statom, dalį žmonių uždirbtų pinigų atiduodam jiems patiems, per įvairius koncertus, miesto šventes, vaikams atrakcionai nemokami, žaidimų aikšteles įrenginėjam. Bet norėtume dar pastatyti sporto areną – ne žiūrovinę, bet sportinę, kad galėtų moksleiviai naudotis, – ministrui sakė Tauragės rajono meras Sigitas Mičiulis.
Rajono vadovai ir savivaldybės finansų skyriaus specialistai prašė svečių iš finansų ministerijos ne tik solidesnių dotacijų vykdomiems projektams, bet ir peržiūrėti savivaldybių skolinimosi limitus. Vilius Šapoka džiaugėsi išgirdęs, jog Tauragės ūkis ir finansai valdomi efektyviai:
– Tauragė tikrai turi kuo džiaugtis, manau, kad jūs einate į priekį ir labai teisinga linkme, – sakė ministras bei žadėjo atsižvelgti į minėtus politikų siūlymus.
Taip pat ministerijos atstovai išklausė verslininkų pateiktus siūlymus: Industrinio parko vadovas Antanas Stankus prašė svarstyti darbuotojų iš aplinkinių rajonų atvykimo į darbą išlaidų finansavimą, Rotary klubo prezidentas Tomas Juodikis kalbėjo apie kliūtis įdarbinant užsieniečius.
– Kalbant apie skolinimąsi, mes tikrai norime padaryti taip, kad tos savivaldybės, kurios atsakingai valdo, kai jos skolindamosis plečia ekonominį potencialą regiono, kad tas lankstumas būtų, – kalbėjo ministras, tačiau skolinimosi limito didinti nežadėjo. Vietoje to, jo nuomone, drausmingai besitvarkančioms savivaldybėms galėtų būti numatytas skatinimas per didesnį procentą perskirstomo GPM.
Ministras akcentavo investicijų į regionus svarbą. „Tauragės žinioms“ V. Šapoka sakė, jog pritraukti investuotojus į rajoną yra vienintelis kelias kelti pragyvenimo lygį ir didinti atlyginimus: – Plečiantis gamybai, didėja gyventojų perkamoji galia, atsiranda didesnė paklausa paslaugoms, tuomet ir smulkusis verslas klesti. Automatiškai kyla atlyginimai. Taip pat ministras akcentavo, jog emigraciją stabdo ne tik darbo vietos, bet miestiečių gyvenimo kokybės užtikrinimas, gerinant infrastruktūrą, keliant kultūrinį lygį.
2019-aisiais ministerija planuoja skatinti savivaldybes vykdančias ekonominę plėtrą (bus pasiūlyti nauji kriterijai, pagal kuriuos bus paskirstyta dalis GPM). Ministras žadėjo, jog bus skatinamos savivaldybės, kurios konsoliduos paslaugas ir infrastruktūrą, efektyviau teikdamos paslaugas gyventojams.
