2018 Gruodžio 10 d.
Pirmadienis
Budintis reporteris
(8 446) 51 470
8 687 80 318

Aktualijos

Duoklė gamtai: plės Viešvilės rezervatą

  • Įkelta: 2018-08-09
Eglė ČERVINSKAITĖ
egle@taurageszinios.lt

Gamtos paveldo fondo iniciatyva planuojama išplėsti Viešvilės rezervato ribas. Jeigu siūlymas bus įgyvendintas, rezervatas padidėtų apie 400 ha, šiuo metu jis apima 3216 ha plotą. Rezervatas – griežčiausią apsaugos statusą turinti teritorija, jo ribas žmonėms peržengti draudžiama.

Anot Viešvilės rezervato direktoriaus Algio Butlerio, Gamtos paveldo fondas išsiuntė urėdijai raštą su siūloma riba bei surengė plano pristatymą miškininkams. Iniciatyva esą yra sena, 1991-aisiais įkurtas rezervatas, planuota, turėjo būti didesnis. Tačiau kilus ginčams, buvo įsteigtas neoptimaliomis ribomis. Diskusijos verda ir dabar – viešoje erdvėje paplito informacija, jog aplinkiniai gyventojai baiminasi nebeturėsią kur grybauti, dėl kiaulių maro nuogąstauja medžiotojai.

– Noriu pabrėžti, kad ne mes inicijuojam rezervato plėtrą, o Gamtos paveldo fondas, nuo manęs tai nepriklauso. Ne visa Lietuvos gamta yra saugoma, rezervatai steigiami tik pačiose pačiausiose teritorijose, kur prioritetas yra gamta, gamtiniai procesai, ekosistemos. Nereikėtų susikoncentruoti į vieną kažkokią rūšį, yra per 6000 žinomų rūšių. Viskas gamtai – ramybės užtikrinamas, kai kurios rūšys nepakenčia žmonių lankymosi. Gamtai irgi reikia skirti dėmesio. Kaip pavyzdys – lūšys. Karšuvos giria yra reikšminga šios rūšies populiacijai. Darome lūšių monitoringą, ir pastebėjome, kad ten, kur lankosi žmonės, lūšių mažėja, nes jos nepakenčia triukšmo, – teigė A. Butleris.   

 

Gamtos paveldo fondo vadovas Gediminas Raščius „Tauragės žinias“ informavo, jog Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato planavimo schemą planuoja užbaigti 2019 m. pirmą pusmetį. Šio dokumento tvirtinimas tikriausiai kelsis į dar kitus metus.

– Didesnis rezervatas buvo siūlytas ir 1991 m. bet įsteigtas truputi mažesnis. Dabar turint ne vieno dešimtmečio stebėsenos duomenis ribas siūloma keisti atsižvelgiant į Artosios pelkyno ribas bei saugomų rūšių ir buveinių paplitimą. Siūloma prijungti teritorija būtų apie 400 ha bet dabar šis plotas ir ribos aptarinėjamos su VĮ Valstybinių miškų urėdija, – teigė G. Raščius.

Algis Butleris

Anot A. Butlerio, rezervatai užima tik 7,3 proc. Karšuvos girios, o visoje Lietuvoje saugomos teritorijos sudaro vos 1 procentą.

– Grybai auga ir kitur, o mėlynės, kaip taisyklė, ten kur galima uogauti, būna nenurinktos. Jokios tragedijos nematau, – į viešoje erdvėje pasirodžiusius nuogąstavimus, jog greit nebebus kur grybauti ir uogauti, atsakė rezervato vadovas.

Rezervato ribos pažymimos specialiais ženklais – informaciniais antspaudais ant medžių, juostomis, dažnai ribos sutampa su takoskyra, kvartalais, miško keliuku. Anot A. Butlerio, stengiamasi, kad žmonės būtų informuoti detaliai ir aiškiai, kasmet atnaujinamas ribų žymėjimas.

A. Butleris teigė, jog kalbos, kad dėl šernų medžioklės draudimo rezervate įsisiautės kiaulių maras, nepagrįstos. Esą medžiotojai patys prisideda prie ligos plitimo didindami šernų populiaciją – mat šeria šernus.

– Nesakyčiau, kad ir medžiotojų atsakomybės čia nėra. Šernų populiacija gausėja, kur jie yra šeriami. Taip sukuriamos geresnės sąlygos ligos plėtrai. O maras pirmiausia plinta ten, kur yra žmonės. Kaip persikelia maro židinys 30 km? Juk ne šernas nuskrido, o žmogus atsivežė virusą, – teigė gamtosaugininkas. – Rašėme kelis raštus ir žodžiu kalbėjome su medžiotojais  dėl poreikio mažinti šernų skaičių rezervato apylinkėse, kuris jau tada dėl mano minėto nuolatinio šėrimo medžioklės plotuose buvo per didelis. Tačiau iš esmės tada  kažkam iš medžiotojų rūpėjo turėti kuo daugiau šernų, kurie dėl savo gausos jau kenkė ne tik žemės ūkiui, bet ir gamtai. Dabar, pasirodo, rezervatas vėl šernų problema. Nors tada tuos pačius medžiotojus (maro dar nebuvo) raginome jų skaičių mažinti.

Specialistas patikino, jog šernų gaišenas, esant būtinybei bus galima pašalinti iš rezervato teritorijos:

– Duobių su ekskavatoriais gaišenų laidojimui kasi aišku negalima, tai yra griežtai draudžiama. Tačiau pašalinti gaišenas galimybė visada yra.

Tauragės miškų urėdijos vyriausiasis miškininkas Antanas Gaudiešius „Tauragės žinioms“ sakė rezervato plėtimui neprieštaraujantis, jeigu to reikalauja gamtosauga.

– Aš asmeniškai nei prieštarauju, nei pritariu. Tai yra gamtosaugininkų iniciatyva, jeigu reikia palikti natūraliai gamtos raidai didesnį plotą, tegul palieka. Tik tiek, kad mes išimsim iš apyvartos didesnį miško plotą, taigi valstybė neteks pajamų. Tai tik klausimas, kiek mes galim sau tai leisti. Pagal tvarką mes turim turėti ne mažiau 5 proc. saugomų teritorijų. Bet čia yra pelkės, tad jeigu reikia gamtai, ką mes galim prieštaraut, gamta aukščiau visko. Bet jeigu po to rengs gamtotvarkos planą, tą rezervatą dar reiks tvarkyti, aš tik to nesuprantu. Jei jau palieka Dievo valiai, tai tegul tvarkosi Dievas, – situaciją pakomentavo A. Gaudiešius.

Rezervatas – griežčiausią apsaugos statusą turinti teritorija. Čia uždrausta bet kokia žmogaus ūkinė veikla. Tuo siekiama sudaryti sąlygas gamtai tvarkytis pačiai, kaip priešistoriniais laikais. Yra daugybė augalų, gyvūnų ir grybų rūšių, kurių išlikimui būtinas neliečiamas, trūnijančios medienos pilnas miškas ar paprasčiausia ramybė. Dabartinis Viešvilės rezervato plotas – 3216 ha.

 

Tauragėje viešėjo finansų ministras Vilius Šapoka su Finansų ministerijos ekspertais. Tauragiškiams jie trumpai pristatė nuo kitų metų įsigaliosiančią mokesčių reformą, tačiau pagrindinė diskusijos tema buvo regiono plėtros aktualijos. Rajono vadovai pristatė savivaldybės finansinius rezultatus, o už iniciatyvą prašė didesnės finansinės paramos projektams, tokiems kaip sporto arena.  

Pirmadienį Lietuvos kariuomenės Motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“ Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio motorizuotasis pėstininkų batalionas (Tauragės r.) į savo bendruomenę priėmė dar vieną nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos (NPPKT) karių pamainą.

Savaitės pradžioje galėsime lengviau atsikvėpti – temperatūra bus žemesnė, gaivins gūsingas vėjas, protarpiais trumpai palis. Visgi, gaivesnė pertrauka truks ne tiek ir ilgai – jau antroje savaitės pusėje į šalį sugrįš tropiniai karščiai, kritulių nenumatoma, kasdien svilins saulė.