Į „Tauragės žinių“ redakciją kreipėsi vieno Lomių pagrindinės mokyklos dešimtoko artimieji. Esą moksleivis jiems skundėsi, jog užuot ruošęsis egzaminams su bendraklasiais, buvo verčiamas pjauti žolę mokyklos teritorijoje bei nešti malkas, vilkėdamas išeiginius drabužius. Tuo tarpu Lomių mokyklos direktorius prievartą neigia ir tikina, kad tai socialinė veikla.
Mokinių vergovė
„Tauragės žinioms“ žinutę atsiuntusi moteris (vardas ir pavardė redakcijai žinomi, – red. past.) teigė, kad Lomių pagrindinėje mokykloje moksleiviai verčiami dirbti kaip vergai. Esą jos pažįstamas dešimtokas pamokų metu, vilkėdamas išeiginius drabužius, buvo verčiamas pjauti mokyklos teritorijos žolę. Moteris atsiuntė vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip vaikinas pjauna žolę bei žolėtų batų nuotraukas su moksleivio komentarais.
– Esu pasipiktinusi, Lomių pagrindine mokykla ir kaip ji elgiasi su mokiniais. Kodėl mokiniai turi dirbti, kaip vergai, nešdami malkas, nors čia ūkvedžio pareiga? Kaip direktorius gali išsivesti mokinį iš pamokos, kad šis eitų pjauti žolę? Mokinys pamokos metu privalo sėdėti klasėje, ypač kai artėja pagrindinio ugdymo pasiekimų patikra. Mokiniai ne vergai, kad pjautų stadioną su prastai veikiančia žoliapjove ir dar su gerias drabužiais ar neštų malkas, – laiške redakcijai pyktį liejo dešimtoko užtarėja.
Nesupranta, kame problema
Pirmadienį „Tauragės žinių“ žurnalistei nuvykus į Lomių pagrindinę mokyklą, faktą apie mokinių nešamas malkas ir žolės pjovimą patvirtino mokyklos direktorius Saulius Kasperavičius, tačiau suskubo pridurti, kad tai socialinė veikla.
– Trisdešimt metų kartu su mokiniais malkas į malkine susinešame patys ir niekam tai neužkliuvo. Niekas to nevadino vergove. Mūsų mokykla kūrenama senoviškai – stovi statinės krosnys, todėl ir malkas patys susinešame. Vaikai tikrai nepervargsta – neša po du pagalius. Nematau tame jokios problemos. Tas dešimtokas, apie kurį eina kalba, nenorėjo nešti malkų, todėl jam pasiūliau pjauti žolę. Jokios prievartos tikrai nebuvo. Ir tai vyko ne pamokos metu, o joms pasibaigus. Žinoma, gal reikėjo perspėti, kad atsineštų prastesnius drabužius persirengti, tačiau juk vaikai ne su kostiumais į mokyklą ateina, – teigė Lomių pagrindinės mokyklos vadovas, kuris neslėpė esantis suglumintas tokių kaltinimų. Vyras teigė, kad nešdami malkas vaikai ne tik mokyklai padeda, bet ir eglinę malką nuo beržinės pradeda skirti.
Nuostabą išsakė ir į pokalbį mokytojų kambaryje įsijungusi Lomių pagrindinėje mokykloje kūno kultūros mokytoja dirbanti Vida Šetkuvienė. Pedagogė tikino, kad pagalba mokyklai – sveikintina socialinė veikla. Esą ir miesto mokyklose organizuojama socialinė veikla, tiesa, kiek kitokia.
– Mano dukra už socialinės veiklos valandas eidavo į vaikų globos namus prižiūrėti vaikučių, – teigė V. Šetkuvienė.
Socialinei veiklai – 10 valandų
Pasak Tauragės Švietimo skyriaus vyriausiosios specialistės Linos Oželytės, mokinio socialinė veikla yra numatyta bendrojo ugdymo plane ir yra ugdymo proceso dalis.
Esą, kokia konkrečiai veikla užsiims, mokslo metų eigoje numato kiekviena mokykla individualiai. Tai gali būti savanorystė, kultūrinė, pažintinė, sportinė ar kitokia socialinė veikla. Per metus socialinei veiklai numatyta 10 valandų.
Į klausimą, ar malkų nešimas ir mokyklos teritorijos pjovimas gali būti traktuojama kaip socialinė veikla, L. Oželytė atsakė teigiamai.
– Pagalba mokyklos bendruomenei – labai sveikintina socialinė veikla. Nematau tame nieko blogo. Va, jeigu malkas vaikai pjautų su benzininiais pjūklais, tada būtų blogai. O dabar jei kelias malkas įnešė ar žolės lopinėlį nupjovė, jokio kriminalo tikrai tame nėra, – teigė L. Oželytė.
Tauragės „Versmės“ gimnazijos vadovė Albina Senkuvienė teigė, kad jų mokyklos moksleiviai per socialinei veiklai skirtas valandas lanko senelius, vaikų globos namų auklėtinius.
– Kokia socialine veikla užsiims, vaikai numato pasitarę su klasės auklėtoja, – teigė A. Senkuvienė.
