Būsto energijos taupymo agentūra baigė vertinti pagal paskutinį aplinkos ministro kvietimą daugiabučiams atnaujinti pateiktas 577 paraiškas iš 50 šalies savivaldybių. Į finansuojamų projektų sąrašą didžioji dalis projektų (168) pateko pagal savivaldybių parengtas kvartalų energinio efektyvumo didinimo programas. Tokio tipo programas, apimančias vieno, dviejų ir daugiau miesto kvartalų atnaujinimą, yra pasirengusios ir artimiausiu metu pradės įgyvendinti 23 šalies savivaldybės. Viena jų – Tauragė, kuri 2017 m. gruodžio mėn. 20 d. Tarybos sprendimu patvirtino centrinio miesto kvartalo atnaujinimo poreikį. Naują rūbą įgis ne tik 7 šios teritorijos daugiabučiai, bet ir Martyno Mažvydo progimnazija. Modernizacija palies kvartalo kiemus, automobilių stovėjimo aikšteles, žaliąsias zonas, apšvietimo tinklus bei požeminius vamzdynus.
Taupus kvartalas
Energijos vartojimo sumažinimas ir energijos nuostolių pašalinimas tampa svarbiu Europos Sąjungos (ES) tikslu, kuriuo siekiama padidinti efektyvų energijos tiekimą ir vartojimą. Didėjant energinių išteklių kainoms, energijos vartojimo efektyvumas tampa vis aktualesnis.
Didžiąją dalį visos pagamintos energijos Lietuvoje suvartoja seni daugiabučiai pastatai, kurie buvo pastatyti vadovaujantis senomis statybos normomis. Jų atnaujinimas ir energetinio efektyvumo didinimas šiandien yra vienas iš prioritetinių Lietuvos valstybės uždavinių.
Viešoji įstaiga „Būsto energijos taupymo agentūra“ patvirtino Tauragės miesto centro mikrorajono daugiabučių gyvenamųjų namų kvartalo energinio efektyvumo didinimo programą.
Joje numatyta modernizuoti visus kvartale esančius daugiabučius namus ir viešuosius pastatus, plėsti gatvių apšvietimo tinklą, atnaujinti šilumos tiekimo tinklus, socialinę infrastruktūrą ir žaliąsias teritorijas.
Parengiamieji projekto darbai bus pradėti įgyvendinti dar šiemet, juos planuojama baigti 2023-ųjų birželį.
Programos administratoriumi paskirtos įmonė UAB Tauragės šilumos tinklai ir Tauragės rajono savivaldybės administracija.
Įgyvendinant programą bus atnaujinti 7 daugiabučiai namai: Dariaus ir Girėno g. 26 A, 28, 32, 34, 36, taip pat Gedimino g. 6, 8, tai pareikalaus 4 867 705 Eur investicijos. Planuojama sutaupyti 40 proc. daugiabučių namų naudojamos energijos. Taip pat ruošiamasi atnaujinti (modernizuoti) 1 viešąjį pastatą – Martyno Mažvydo progimnaziją, į kurį investicija sieks – 1 415 856 Eur, tai leis sutaupyti 40 proc. pastato naudojamos energijos. Planuojama vykdyti kvartalo teritorijos (prie daugiabučių namų) apšvietimo tinklų plėtrą, tai kainuos 40 000 Eur, atnaujinti (modernizuoti) šilumos tiekimo tinklus (planuojama investicija – 350 000 Eur), sutvarkyti antžeminę infrastruktūrą, (planuojama investicija – 150 000 Eur).
Kompleksinė renovacija, tai aukštesnė energinio naudingumo klasė bei efektyvumas. Kvartalas taptų ne tik energetiškai efektyvesnis, bet ir saugesnis, nes būtų tvarkomas apšvietimas, aikštelės ir viešosios erdvės. Įvykdžius kvartalinę renovaciją, sumažėtų bendra šiltnamio efektą sukeliančių dujų tarša, kas svarbu įgyvendinant ES direktyvos nuostatas.
Nuomonė keitėsi
Būsto atnaujinimo programa – vienas didžiausių šalies prioritetinių projektų. Vis dėlto, jam startavus, gyventojai skeptiškai vertino senos statybos daugiabučių namų renovaciją, o praėjus penkmečiui, jų nuomonė pasikeitė kardinaliai.
2011 metais daugiau nei 90 proc. Lietuvos gyventojų būsto renovacijos procesus vertino neigiamai, iš jų net 40 proc. pasisakė, kad permainų tikėtųsi tik kraštutiniu atveju, t. y. namui pradėjus griūti.
Tačiau ilgainiui, vieną po kito įgyvendinant sėkmingus renovacijos procesus, skeptikams teko sukąsti dantis. Šiandien jau atnaujintas 1971 senos statybos daugiabutis namas. Juose įsikūrusios daugiau kaip 23 tūkst. šeimų gali džiaugtis nuo 0,25 iki 1 Eur už 1 kv. m sumažėjusiomis išlaidomis už šildymą.
Būsto energijos taupymo agentūra džiuginančius rezultatus sieja su nauju renovacijos vykdymo modeliu, kai visu daugiabučio atnaujinimo procesu rūpinasi savivaldybė.
Pastaraisiais metais kardinaliai pasikeitė ir gyventojų požiūris į renovaciją – naujausio „Spinter tyrimai“ nuomonės tyrimo duomenimis, už būtinybę atnaujinti pastatus, didinant jų energinį efektyvumą, pasisako 92 procentai šalies gyventojų.
Kodėl verta dalyvauti programoje?
Šalies Vyriausybės ir Būsto energijos taupymo agentūros (toliau – BETA) kartu su Vokietijos ekspertais įgyvendinamas kvartalų energinio efektyvumo didinimo projektas įgauna pagreitį. Tauragės savivaldybėje vykdomas projektas jau sulaukė ir didelio gyventojų palaikymo – iš 8 kvartale esančių daugiabučių namų, renovacijai jau pritarė 7 daugiabučių namų gyventojai.
„Iš tiesų džiugu, jog didžioji dalis Tauragės miesto centro mikrorajono daugiabučių gyvenamųjų namų kvartale gyvenančių tauragiškių šiandien stipriai palaiko kompleksinės renovacijos idėją. Aišku, dabartinis gyventojų požiūris nesusiformavo savaime – tam buvo dėtos didžiulės pastangos“, – tvirtina projektų vadovė G. Skrodlienė.
Pasak G. Skrodlienės, specialiai šiam projektui sukurta darbo grupė organizavo atskirus susitikimus su kiekvieno kvartale esančio daugiabučio gyventojais, pristatė jiems projekto idėją, tikslus bei galimus pasiekti rezultatus, taip pat pateikė ekspertines išvadas apie esamą namo būklę ir galimybes ją pagerinti.
Pagal Tauragės rajono savivaldybės tarybos dar praėjusiais metais patvirtintą Tauragės miesto centro mikrorajono daugiabučių gyvenamųjų namų kvartalo energinio efektyvumo didinimo programą, demonstracinio projekto metu numatyta atnaujinti visus kvartale esančius viešuosius, daugiabučius ir kitus pastatus, inžinerinę infrastruktūrą, apimančią gatvių apšvietimo tinklus bei žaliąsias teritorijas.
„Esu įsitikinusi, kad artimiausioje ateityje daugiabučių namų atnaujinimas turėtų vykti kvartalų energinio efektyvumo didinimo pagrindu. Pirmiausia – tai tiesiausias kelias didinti šalies energinį efektyvumą, antra – puikiausias įrankis miesto architektūrinei kokybei gerinti, trečia – geriausia priemonė gyventojų bendruomeniškumo jausmo skatinimui ir apskritai bendruomenės ugdymui“ – teigia G. Skrodlienė.
Skatinimo priemonė – valstybės parama.
100 procentų valstybės parama teikiama apmokant arba kompensuojant: daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto ar jo dalies parengimą, daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo administravimo išlaidas, statybos techninės priežiūros išlaidas.
30 procentų valstybės parama, kompensuojant investicijas, tenkančias energinį efektyvumą didinančioms priemonėms. Papildoma 10 procentų valstybės parama, kai įgyvendinant projektą įrengiamas atskiras ar modernizuojamas esamas neautomatizuotas šilumos punktas, įrengiami balansiniai ventiliai ant stovų ir (ar) pertvarkoma ar keičiama šildymo sistema butuose ir kitose patalpose įrengiant individualios šilumos apskaitos prietaisus ar daliklių sistemą ir (ar) termostatinius ventilius.
Projektų vadovė G. Skrodlienė teigia, kad atnaujinti daugiabutį namą yra neišvengiama būtinybė, nes ilgainiui daugiabučio būklė tik blogės. Po renovacijos namas suvartoja mažiau energijos, todėl sumažėja mokesčiai už šildymą. Pagerėja namo estetinis vaizdas, gyvenimo kokybė. Pailgėja pastato naudojimo trukmė.
Iš iki šiol atnaujintų ar atnaujinamų namų daugiau nei pusė yra statyti prieš 30–50 m. Specialistai tai sieja su atskirų pastatų elementų gyvavimo trukme – senesniuose nei 50 m. namuose dažnai jau būna atliktas vienas kapitalinis remontas, todėl ne visada juos reikia papildomai atnaujinti. Dėl to labiausiai nusidėvėjusių pastatų grupei priklauso 30–50 m. senumo daugiabučiai. Ne taip seniai statytiems daugiabučiams aktuali ir šilumos sistemų renovacija, nes to laikmečio plieniniai šildymo prietaisai paprastai būna nusidėvėję. Įvertinus pastatus Lietuvoje populiariausi trijų rūšių modernizavimo darbai: langų, balkono durų keitimas, stogo atnaujinimas ir išorės sienų šiltinimas.
Užs. Nr. 35
