Statistikos departamento duomenimis, 2017-aisiais Tauragės apskrityje turistų skaičius išaugo 48,6 proc. Nurodoma, kad tiek padaugėjo nakvynių Tauragės apgyvendinimo įstaigose, pagal augimo procentą mūsų regionas – pirmaujantis Lietuvoje. Tačiau turizmo sektoriuje dirbantys verslininkai abejoja, ar yra ko taip džiūgauti. Esą, pateiktus statistikos duomenis išgražino išaugę statybininkų, renovuojamų daugiabučių darbuotojų, kelininkų ir automobilių prekeivių skaičiai, o ne turistų antplūdis. Verslininkai pripažįsta, kad jiems trūksta darbo jėgos, todėl kviečiasi aplinkinių rajonų ir net valstybių darbininkus, kuriems būtina apgyvendinimo paslauga.
Nakvoja ne turistai
2017 m. šalies apgyvendinimo įstaigose apgyvendinta 2,9 mln. turistų. Daugiausia svečių priėmė Vilniaus (1,2 mln.), Klaipėdos (653,3 tūkst.), Kauno (450,6 tūkst.) ir Alytaus (349,2 tūkst.) apskričių apgyvendinimo įstaigos – jose nakvojo 90,1 proc. šalies apgyvendinimo įstaigose apsistojusių turistų.
Statistikos departamento duomenimis, 2017 m., palyginti su 2016 m., daugiau turistų sulaukė aštuonių apskričių apgyvendinimo įstaigos. Didžiausias šuolis į viršų – Tauragės apskrityje (48,6 proc.), tiesa, net ir po šio proveržio, pagal nakvynių skaičių vienam turistui, Tauragė tarp Lietuvos regionų yra paskutinė.
Tauragės turizmo informacijos centro (TIC) kultūrinės ir turistinės veiklos vadybininkė Veronika Stoncelytė informavo, kad praėjusiais metais Tauragės krašto muziejų aplankė 13,5 tūkst. lankytojų, iš jų turizmo informacijos centre pabuvojo 6230. Neįskaičiuoti Taurų nuotykių parko, Pagramančio regioninio parko, Norkaičių amatų ir etnokultūros centro lankytojai. 2016 metais šie skaičiai buvo panašūs, bendras srautas siekė 14 826, į TIC kreipėsi 5 953 žmonės. Muziejaus direktoriaus Romualdo Vaitkaus teigimu, reikia atkreipti dėmesį, jog įstaiga kaupia duomenis tik apie muziejaus ir TIC lankytojus, nakvynei apsistojusių turistų skaičių jie neturi.
Statistikos departamento duomenys kaupiami būtent remiantis nakvynių skaičiumi, jie ir rodo 2017-aisiais rodo net 48 proc. augimą. Viešbučio-restorano „Banga“ savininkas teigė abejojantis statistikos departamento duomenimis. Tikino, jog net pats ir jo darbuotojai yra pildę statistikos departamento užklausas. Esą atsakingai ir rimtai į jas nepažiūrima.
Tačiau upės Jūros pakrantėje viešbutį valdantis V. Kiminius klientų skaičiumi nesiskundžia. Beveik visi 14 kambarių yra užsakyti, tačiau pridūrė, jog šiam verslui reikalingos labai didelės investicijos, atsiperkamumas per menkas. Nuo šių metų pradžios padidinti mokesčiai ne pilną darbo krūvį turintiems darbuotojams taip pat prisideda prie verslo sąlygų sunkinimo. Tačiau, vyro teigimu, nakvynės reikia ne turistams, o pramonės darbuotojams.
– Ačiū Dievui, kad vyksta pramonės judesys. Manau, po poros metų valdžios pastangos duos rezultatus, nes kitaip būtų, kaip Jurbarke ar Šilalėje. Žinoma iš ES lėšų gatvės tiesiamos, namai renovuojami, keliai, vandentiekiai, juk dirbančių įmonių žmonės kažkur gyvena, tai labai gerai, – teigė V. Kiminius, pridūręs, jog „Bangoje“ iš jų apsistoja tik vos vienas kitas inžinierius, nes per brangu.
Patvirtino augimą
Statistikos departamentas, rinkdamas duomenis, apgyvendinimo įstaiga įvardina vietos veiklos vienetus, teikiančius trumpalaikio apgyvendinimo paslaugas už mokestį ir sudarantis sąlygas tenkinti nakvynės ir higienos poreikius.
Skaičiuojama, kad 2017 metais Tauragės rajone su nakvyne apsistojo 11,4 tūkst. asmenų. Viešbučiuose ir moteliuose – 3,2 tūkst. Tauragė neabejotinai pirmauja ir apskrityje, Jurbarko rajone iš viso apsistojo tik 3,8 tūkst., Šilalės rajone – 1 tūkst., Pagėgiuose –1,7 tūkst. asmenų.
Lyginant su 2016 metais, 2017-iais asmenų su nakvyne apsistojo 48,6 proc. daugiau. Tokiems statistiniams duomenims pritaria Mažonuose įsikūrusios kaimo turizmo sodybos „Globepark“ savininkas Vaidotas Globys. Verslininkas 30–40 proc. išaugusį žmonių skaičių kiekį savo sodyboje sieja su sprendimu reklamuotis gerai žinomoje interneto platformoje booking.com.
V. Globio teigimu, turistų, kurie atvyksta aplankyti Tauragės kraštą, jis beveik nesutinka. Dažniausiai nakvynei užsuka į Kaliningrado sritį keliaujantys rusai (apie 50 proc. visų klientų) bei vietiniai gyventojai.
„Globepark“ sodyboje gyveno ir „Vilkyškių pieninės“ išrūgų perdirbimo gamykloje dirbę prancūzai bei lenkai. 2017 metus V. Globys įvertino teigiamai, kokie bus 2018-ieji, prognozuoti nesiryžo.
2017 m. apgyvendinimo paslaugas Lietuvoje siūlė 668 kaimo turizmo sodybos. Tauragės apskrityje – 15, mažiausiai šalyje.
Svečių namai pilni
Svečių namų „Alantas“ savininkė Audronė Fetingienė šiame versle – antri metai. Verslininkė teigė, kad norinčiųjų nakvoti už 7 Eur už naktį netrūksta.
– Šiuo metu gyvena įvairių įmonių darbininkai, tarp jų 7 ukrainiečiai. Nežinau, kaip buvo anksčiau, bet dabar svečių namai pilni, – teigė moteris.
Svečių namai gali priglausti 28 asmenis. Pavasarį, prasidedant renovacijos darbams, vietų trūksta.
Darbo paieškos agentūros „Darbo turas“ vadovo Tomas Juodikio teigimu, ukrainiečiai ilgalaikiam gyvenimui ieško nuomojamo buto ar namo. Esą jaukiau, patogiau. Svečių namus renkasi laikinai atvykstantys darbininkai. Verslininko teigimu, Tauragėje šiuo metu dirba tik apie 20–30 ukrainiečių, prie Tauragės turizmo sėkmės šis skaičius vargu ar prisideda.
Ruošia bendrabučius
– Girdėjau, kad įmonės ruošia savo darbuotojams bendrabučius, nes kitaip gyventi per brangu. Atlyginimai mokami nedideli, jei dar tektų sumokėti už viešbutį, neišgyventų, – teigė Vytautas Kiminius.
Regionuose dirbantys verslininkai pripažįsta, kad trūkstama darbo jėga – viena opiausių problemų. Siekiant jų prisivilioti, būtina užtikrinti apgyvendinimo paslaugą. V. Kiminiaus teigimu, investuoti tokių paslaugų rinkoje neverta, esą atsipirktų tik po kokių 20 metų. Tačiau pripažino, jog verslininkai yra priversti ieškoti, kur apgyvendinti atvykstančius darbuotojus.
Vienas iš jų – UAB „Taurų kedras“ vadovas Robertas Jurkšaitis. Verslininkas patvirtino, jog įsigijo buvusios „Lignesos“ patalpas, tačiau negalėjo patvirtinti sklandančių kalbų, kad jose apgyvendins darbininkus.
– Gal vasarą, dar nenusprendėme. Galėtų ir savi („Taurų kedras“ darbuotojai – red. past.) ir svetimi apsistoti. Žiūrėsim, dabar dirba vietiniai, vasarą jų reikia daugiau. Buvo pernai ukrainiečių, baltarusių, – teigė R. Jurkšaitis.
Verslininko teigimu, Tauragės turistai – „biznieriai“, kurie anksčiau miegodavo automobiliuose, o dabar gyvena geriau, todėl gali išsinuomoti kambarį svečių namuose. Nakčiai taip pat apsistoja komandiruojami įmonių darbuotojai: kelininkai, statybininkai. Vyras įvardino ir „Vilkyškių pieninės“ cecho statybose dirbusius lietuvius ir užsieniečius.
