Donoro kortelė neveiksminga?
Įkelta:
2018-03-07
Nuotrauka
,
Nuotrauka
,
Nuotrauka

Vienas donoras, palikdamas šį pasaulį, gali išgelbėti aštuonias gyvybes. Tačiau organų persodinimo operacijos vis dar apipintos įvairiais mitais ir baimėmis, kurie stabdo kilnią misiją. Todėl kasmet, taip ir nesulaukę reikalingo donoro, miršta dvidešimt Lietuvos piliečių. Seimo narys Mykolas Majauskas siūlo keisti šiuo metu Lietuvoje nusistovėjusią organų donorystės tvarką į „numanomo sutikimo“ donorystės modelį. Jis įsitikinęs, kad pakeitus modelį, būtų galima išgelbėti daugiau gyvybių. Motyvuojama, kad dabartinis modelis neveikia, nes per 18 metų, kiek veikia donoro kortelė, donorais tapti užsiregistravo 26 tūkstančiai žmonių, tačiau per visą šį laikotarpį jais tapo tik trys.

Organų laukia 408 žmonės

Nacionalinio transplantacijos biuro prie Sveikatos apsaugos ministerijos laikinoji vedėja  Audronė Būziuvienė informavo, kad rakto į naują gyvenimą laukia 408 žmonės, iš jų 18 – vaikai. Apie dvidešimt jų kasmet miršta taip ir nesulaukę taip reikalingo organo.

– Transplantacijos laukiantieji į organo persodinimo operaciją kviečiami ne pagal eilės numerį, o pagal tai, kam organas tinka geriausiai – turi būti medicininis suderinamumas. Kiekvienam organui parinkimo kriterijai skirtingi – vieniems organams ypač svarbi kraujo grupė, kitiems– ūgio/svorio kriterijus, – paaiškino A. Būziuvienė.

Anot pašnekovės, nors visuomet daugiausia laukiama inkstų transplantacijų (šiuo metu laukiančių – 168, – red. past.), tačiau neveikiant inkstams, jų „darbą“ gali atlikti dializės aparatai – dirbtinai išvalant kraują. Aparatų, galinčių pakeisti kitų organų funkciją – nėra. Todėl laukiantys širdies, kepenų, plaučių – laukia gyvybiškai būtinų transplantacijų.

201 tauragiškis

Pasak Nacionalinio transplantacijos biuro laikinosios vedėjos A. Būziuvienės, pagal šiuo metu galiojančią tvarką, sutikimą po mirties tapti organų donoru žmogus gali pasirašyti sulaukęs pilnametystės. Sutikimą pasirašyti galima elektroniniu būdu per elektroninius valdžios vartus (nuoroda yra svetainėje www.transplantacija.lt), taip pat popierinę sutikimo formą galima užpildyti gydytojo, vaistininko akivaizdoje, Nacionaliniame transplantacijos biure, Kraujo donorystės centruose, donorystę viešinančių akcijų metu. Pasirašiusiojo duomenys įtraukiami į Žmogaus audinių, ląstelių, organų donorų ir recipientų registrą, o pasirašiusiam asmeniui išsiunčiama donoro kortelė.

– Potencialiu donoru tampama ligoninės reanimacijos-intensyviosios terapijos skyriuje, konstatavus smegenų mirtį. Tuomet gydytojas reanimatologas informuoja Nacionalinio transplantacijos biuro koordinatorių apie mirties faktą ir koordinatorius patikrina, ar mirusiojo duomenys yra įtraukti į minėtą registrą. Jei nėra, sprendimą dėl organų donorystės priima mirusio žmogaus artimieji, – teigė A. Būziuvienė.

Nuotrauka

Šiuo metu Žmogaus audinių, ląstelių ir organų donorų bei recipientų registre užregistruoti 26 397 sutikimai po mirties aukoti organus donorystei. Tauragės apskrityje pritarimą donorystei išreiškė 456 asmenys: Jurbarko rajone – 131, Pagėgių savivaldybėje – 17, Šilalės rajone – 107, Tauragės rajone – 201 asmuo.

Sistema neveikia

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos narys Mykolas Majauskas kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą, prašydamas išanalizuoti „numatomo sutikimo“ donorystės modelį, pagal kurį asmuo laikomas sutinkančiu būti donoru, nebent jis pats arba po jo mirties artimieji išreikš kitokią valią, ir parengti atitinkamus teisės aktus dėl tokios tvarkos įgyvendinimo Lietuvoje. Motyvuojama, kad dabartinis modelis neveikia, nes per 18 metų, kiek veikia donoro kortelė, donorais tapti užsiregistravo per 26 tūkstančiai žmonių, tačiau per visą šį laikotarpį donorais tapo tik trys. Todėl, anot jo, kilni Donoro kortelių idėja turi beveik tiek pat naudos, kiek paveikslėlis su Švč. Mergelės atvaizdu piniginėje. Esą tam, kad sistema veiktų, donorais turi būti užsiregistravę bent milijonas gyventojų, nes tik retas gali tapti tikru donoru, – tokias mintis viešojoje erdvėje išsakė Seimo narys M. Majauskas.

Sveikatos apsaugos ministras A. Veryga nepritaria tokiai M. Majausko nuomonei ir siūlo išduodant asmens tapatybės dokumentus, įteisinti pareigą asmenims apsispręsti dėl organų donorystės. Jei tokia sistema atsirastų per dešimt metų Lietuvos gyventojai deklaruotų savo sutikimą ar nesutikimą. Tačiau kol kas tai tik siūlymai.

Nacionalinio transplantacijos biuro laikinosios vedėjos  A. Būziuvienės nuomone, kalbėti apie organų donorų modelio keitimą galima, tačiau pirmiausia reikia apie tai diskutuoti su gydytojais, visuomene.

– Visuomenei negalima sprendimo primesti iš viršaus. Negalima tokių darbų daryti įpareigotam įstatymo ar nutarimo. Tai kilnus, paskutinis darbas, kuris turi būti atliekamas laisva valia, – įsitikinusi ji.  Pasiteiravome A. Būziuvienės, kodėl atvejų, kai Donoro kortelė atliko savo paskirtį tiek mažai?

Iš visų 26 tūkstančių žmonių turinčių Donoro kortelę, 421 žmogus jau yra miręs. 416 žmonių mirties priežastis – ne reanimacijos skyriuje konstatuota smegenų mirtis, po kurios galima organų donorystė. Jų mirties priežastis kita, o tokiu atveju donorystės procesas neįmanomas. Penki donoro kortelės turėtojai buvo užregistruoti kaip potencialūs donorai. Efektyviais donorais (kai donorystei buvo paimti organai ar audiniai, – red. past.) tapo 3 žmonės. Vienu atveju paaukoti organus donorystei kategoriškai prieštaravo mirusiojo artimieji, kitu atveju – organai donorystei netiko dėl medicininių priežasčių, – paaiškino ji.

Tad dažniausiai donorais tampa asmenys, neužsiregistravę donorų registre. 2017 m. Lietuvoje atlikta 141 audinių ir organų transplantacija: 77 inkstų (71 – iš mirusio donoro ir 6 – iš gyvo donoro, – red. past.); 22 kepenų; 7 širdies;1 plaučių; 34 ragenų; 14 kamieninių kraujodaros ląstelių transplantacijų.

Iš vieno donoro galima transplantuoti abi ragenas, abu inkstus, širdį, kepenis, kasą, plaučius – taigi vienas žmogus gali išgelbėti aštuonių žmonių gyvybes, – teigė A. Būziuvienė.

Gajūs mitai

Už „numanomo sutikimo“ donorystės modelį pasisakantis Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos pirmininkas M. Majauskas viešoje erdvėje teigė, kad organų donorystės idėja stringa dėl vis dar gajų mitų ir baimių, kuriais apraizgyta organų donorystė, kurie dažnai  susiformuoja iš paprasčiausio nežinojimo.

– Bene dažniausi mitai yra susiję su amžiumi – neva žmogus per senas tapti donoru. Iš tiesų organų donorais gali tapti įvairaus amžiaus žmonės. Ne amžius, o fizinė būklė yra svarbiausia. Ar žmogaus organai tinkami transplantuoti, gydytojai nuspręs tik po jo mirties. Neretas mitas, kad jei į gydymo įstaigą pateks žmogus, turintis donoro kortelę, jis bus negydomas. Iš tiesų, tai tėra mitas – gydomas kiekvienas į ligoninę patekęs žmogus. Atvežus į ligoninę sunkiai nukentėjusį žmogų, gydytojai jam skuba suteikti pagalbą, jie nesirausia kišenėse, ieškodami donoro kortelės. Kita vertus, norint žmogaus organus panaudoti transplantacijai, smegenų mirtį konstatuoja gydytojų konsiliumas, taigi rizikos, kad žmogus bus „specialiai numarintas“, nėra, – teigia M. Majauskas. 

– Taip pat svarbu paminėti, kad žmonės nesuvokia smegenų mirties sąvokos. Neretai smegenų mirtis painiojama su koma. Tačiau iš komos žmogus gali nubusti, o smegenų mirtis – tai negrįžtama viso organizmo mirtis. Visuomenėje sklando ir kitas mitas, kad kūnas per donorystės procesą bus sudarkytas. Ypač baiminamasi aukoti akių ragenas, nes bijoma, kad mirusysis karste „bus be akių“. Iš tiesų, imant  ragenas, dedamas implantas, vizualiai nesiskiriantis nuo tikrosios ragenos. Imant transplantacijai kitus organus, lieka tik įprastas pooperacinis randas, todėl kūną galima laidoti įprastai, – visuomenėje nusistovėjusius mitus paneigė Nacionalinio transplantacijos biuro laikinoji vedėja  A. Būziuvienė.

Ji suskubo pridurti, kad laimei, visuomenės nuomonė organų donorystės klausimais pastaruoju metu vis pozityvesnė ir įvairių organizuojamų akcijų metu, vietoj mitais apipintų klausimų, išgirstama  konstruktyvių, dalykiškų, konkrečių, protingų klausimų  apie organų donorystę.

Įkvepia pavyzdžiai

A. Būziuvienė pažymėjo, kad visuomenę labai įkvepia „gyvieji pavyzdžiai“ – recipientai, atvykstantys į susitikimus ir papasakojantys savo gyvenimo – iki ir po transplantacijos – istorijas. Tuomet žmonės įsitikina: štai žmogus, kuris prieš devynerius metus dėl nuo kardiomiopatijos išsiplėtusios širdies nebepereidavo per kambarį – šiandien dalyvauja bėgimuose, nubėga po 3,5 ar 10 kilometrų, dirba, keliauja, augina vaikus!

– Pastebime, kad organų donorystei ypatingai pritaria tie, kurie patys tiesiogiai ar netiesiogiai yra „prisilietę“ prie šios temos: kažkieno artimasis gavo donoro inkstą, kažkieno artimasis laukia transplantacijos ar panašiai, – sakė A. Būziuvienė.

35 m. tauragiškio Mariaus šeimoje, giminėje organų transplantacijos niekam neprireikė, tačiau jis palaiko organų donorystės idėją ir pats prieš keletą metų nutarė tapti donoru.

– Donoro kortelę įsigijau po perskaityto straipsnio apie organų donorystę. Susimąsčiau, kad išeidamas iš šio gyvenimo galiu padaryti gerą darbą, o gal net kažkam išgelbėti gyvybę. Pritariu minčiai, jei gali dovanoti – dovanok. Taip ir elgiuos. Mano manymu, jau geriau tegul mano organai  pasitarnauja kilniam tikslui, nei be prasmės pūva žemėje, – teigė savo pavardės nepanoręs viešinti Marius.

Nuotrauka

Neturi būti primesta

Katalikų bažnyčios požiūriu, donorystė yra vertinga ir skatintina praktika, tačiau toks „numanomo sutikimo“ modelis yra netinkamas. Teigiama, kad donorystė visų pirma yra dovanojimo aktas, o dovanojimas yra neatsiejamas nuo laisvės ir asmeniško bei sąmoningo asmens apsisprendimo. Tad, katalikų bažnyčios požiūriu, ji negali būti nei apmokestinama, negalima žmogaus prievarta įpareigoti donorystei. Tuo tarpu „numanomo sutikimo“ modeliu grįsta donorystė iš esmės pažeidžia žmogaus orumą, jo vientisumą bei žmogaus teisę ir laisvę apsispręsti po mirties dovanoti arba nedovanoti savo organus.

– Aš už donorystę – tai nesavanaudiškiausia auka, pati didžiausia dovana, kurią žmogus gali dovanoti kitam, palikdamas šį pasaulį. Tačiau, be abejo, aš sutinku su katalikų bažnyčios viešai išsakyta nuomone, kad donorystė neturi būti primesta įstatymo, o atliekama laisva, tyra valia, iš meilės artimam ir būti dovana, – teigė Tauragės Švč. Trejybės parapijos klebonas, dekanas Vytautas Gedvainis.

Nuotrauka
tesimas
Įkelta:
prieš 6 valandas
Artėjant Šv. Velykoms Tauragės apylinkės teismo kolektyvas prisijungė prie Tauragės Carito  2024 m. kovo 14 d. – 2024 m. kovo 22 d. organizuotos iniciatyvos „Pasidalinimo krepšelis“. Akcijos metu darbuotojai dalinosi ilgo galiojimo maisto produktais su vargstančiais. Nepamiršti buvo ir mažieji. Pasirūpinta, kad ir jie pajustų saldesnį Šv. Velykų stalą bei galėtų pasmaližiauti saldumynais.
Nuotrauka
rotary
Linos Buchlickajos nuotraukos
Įkelta:
2024-03-26
Šeštadienį, Tauragėje vyko vienas svarbiausių Rotary Lithuania D1462 Apygardos renginių - Asamblėja ir Išrinktųjų prezidentų bei jų komandų mokymai. Jų tikslas uždegti, motyvuoti bendruomenę drauge kurti prasmingus pokyčius ir visapusiškai augti!
Nuotrauka
aikštynas
Įkelta:
2024-03-26
Prasidėjo dvi savaites truksiantis balsavimas už labiausiai patikusias dalyvaujamojo biudžeto idėjas, skirtas gyvenamajai aplinkai ir viešajai infrastruktūrai gerinti ir kurti. Susipažinti su projektais ir atiduoti savo balsus už labiausiai patikusias idėjas gyventojai galės iki balandžio 8 dienos, internetinėje svetainėje.
Nuotrauka
Nuotrauka
Įkelta:
2024-03-25
Kovo 29 d. penktadienį nuo 11 iki 16 valandos prie Tauragės pilies bus renkama parama Ukrainos kariams .
Nuotrauka
a
Įkelta:
2024-03-21
Žvelgdami į mums artimus senjorus – tėvus ar senelius – neretai pamirštame, kad ir jie kažkada buvo jauni, ištroškę nuotykių ir kupini svajonių, o šiandien daugelį patirtų istorijų tyliai saugoja savo prisiminimuose. Pokalbiai tarp skirtingų kartų gali leisti geriau pažinti vieni kitus bei atrasti, kad su brandaus amžiaus žmonėmis, kiekvienas iš mūsų turi daugiau bendrumų nei skirtumų.
Nuotrauka
šiluma
Įkelta:
2024-03-21
Kaip informuoja Tauragės šilumos tinklai, šilumos kaina Tauragėje kovo mėnesį išliko žemesnė už vidutinę šilumos kainą Lietuvoje. Tauragės šilumos tinklų vartotojams kovo mėnesį taikoma 6,70 ct/kWh (be PVM) kaina. 2023 metais Tauragės šilumos tinklų vartotojams kovo mėnesį taikyta 8,12 ct/kWh (be PVM) kaina, 2022 m. – 5,90 ct/kWh (be PVM).
Nuotrauka
Pratybos
Tauragės rajono savivaldybės nuotrauka
Įkelta:
2024-03-20
Kaip informuoja Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų Žemaičių apygardos 3-ioji rinktinė, kovo 23–24 dienomis Sakalinės miškuose (Jūravos girininkija) planuojamos sprogdinimo darbų pratybos.
Nuotrauka
sodra
„Sodros“ nuotrauka
Įkelta:
2024-03-19
Įprastai savarankiškai dirbantys gyventojai, kurie nedirba dar ir samdomo darbo ir nėra draudžiami sveikatos draudimu valstybės lėšomis, kiekvieną mėnesį turi sumokėti minimalią privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmoką – 6,98 proc. nuo minimalios mėnesio algos (MMA). To reikia tam, kad prireikus žmonės galėtų pasinaudoti sveikatos priežiūros paslaugomis, gauti kompensuojamuosius vaistus ir kitas paslaugas.
Nuotrauka
klimato
Įkelta:
2024-03-19
Tauragės misija tapti klimatui neutraliu ir išmaniu miestu įgauna pagreitį. Praeitą savaitę, kovo 14 dieną įvyko pirmasis susitikimas su bendruomene. Renginio tikslas - supažindinti susirinkusius gyventojus, verslo ir įstaigų atstovus bei suinteresuotus asmenis su misija ir vykstančiu procesu, bei pakviesti diskusijai.
Nuotrauka
caritas
Įkelta:
2024-03-16
Kovo 15 d. Tauragėje, atidarytas Užimtumo tarnybos regioninis karjeros centras.  Taip pat atidarytos naujos socialinės dirbtuvės žmonėms su negalia – Tauragės Švč. Trejybės parapijos Carito socialinės dirbtuvės „Draugų kiemelis“. Šių visuomenei svarbių įstaigų atidaryme  dalyvavo socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė. 
Nuotrauka
Maisto bankas
Įkelta:
2024-03-14
Jau šį penktadienį ir šeštadienį visoje Lietuvoje vyks tradicinė „Maisto banko“ akcija, kurios metu daugelyje šalies parduotuvių budės savanoriai, kviesiantys stokojantiems paaukoti ilgiau negendančių maisto produktų. Šiais metais „Maisto banko“ akcija vyks 74 Lietuvos miestuose ir miesteliuose, 379 parduotuvėse, akcijoje dalyvaus 256 skirtingos nevyriausybinės organizacijos, prie „Maisto banko“ akcijos šį pavasarį jungiasi rekordinis daugiau nei 7400 savanorių būrys. Labiausiai prašoma aukoti aliejaus, taip pat mėsos ar žuvies konservų.
Nuotrauka
sodra
„Sodros“ nuotrauka
Įkelta:
2024-03-14
Daugiau nei 120 tūkstančių senatvės pensijos ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų gavėjų toliau dirba, o dirbdami kaupia stažą ir pensijų apskaitos vienetus. Dėl to daugumai jų pensijos kasmet padidėja. 2023 metais dirbusiems pensijų gavėjams šiemet atnaujintos pensijos pradedamos mokėti nuo kovo. Dalį gavėjų jos pasieks jau šį mėnesį, kitus – vėlesniais mėnesiais. Visos dirbančiųjų pensijų gavėjų pensijos bus perskaičiuotos iki liepos.
Nuotrauka
Įkelta:
2024-03-14
Tauragės rajono savivaldybės administracija informuoja, kad 2024 m. kovo 18 d., pirmadienį, valstybinio lygio civilinės saugos kompleksinių pratybų metu vyks gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemos (GPIS) patikrinimas.
Nuotrauka
vyskupai
Įkelta:
2024-03-14
2024 m. kovo 13 dieną įvyko tradicinis Telšių vyskupo Algirdo Jurevičiaus susitikimas su savivaldos vadovais – merais. Telšių vyskupijos teritorija pagal civilinį administracinį paskirstymą siejasi su penkiolikos savivaldybių administracinėmis teritorijomis. Merus į susitikimą su vyskupu atlydėjo tų vietovių dekanai arba klebonai.
Nuotrauka
masina
Asociatyvi pexels.com nuotrauka
Įkelta:
2024-03-13
Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, kad netrukus beveik 260 gyventojų ir 100 įmonių, dėl kurių automobilių pardavimo kainos realumo kyla klausimų, pasieks informaciniai pranešimai. Pranešimus gavę asmenys raginami įvertinti įformintą pardavimo kainą, ir jei ji neatitinka realybės – deklaracijose deklaruoti tikrąją transporto priemonių pardavimo kainą.
Nuotrauka
aplinkosauga
Įkelta:
2024-03-13
Vyriausybė pritarė Aplinkos ministerijos parengtiems Administracinių nusižengimų kodekso ir Aplinkos apsaugos įstatymo pakeitimams, kuriais siūloma baudas diferencijuoti pagal pažeidimo mastą, daromą neigiamą poveikį aplinkai, griežtinti baudas fiziniams asmenims ir nustatyti atsakomybę juridiniams asmenims už pažeidimus gyvosios gamtos srityje, ūkinės ir kitos veiklos vykdymą nesilaikant aplinkosauginių reikalavimų.