Reikšmingiausia technologija nuo interneto atsiradimo laikų vadinama „blockchain“. Kas tai? Kuo ši technologija ypatinga, kas yra bitkoinas, kriptovaliuta ir kaip ją galima „kasti“? Apie sudėtingus dalykus, paprastai ir suprantamai praėjusią savaitę aktyviam ir smalsiam Tauragės jaunimui aiškino projekto „Mine One“ kūrėjai, pusbroliai Darius ir Jonas Udriai.
Anot politologijos mokslų daktaro, Dariaus Udrio – magiškai skambantys žodžiai – „blockchain“, kriptovaliuta ar jos „kasimas“ – tai viso labo metaforos, apibūdinančios sunkiai apčiuopiamus dalykus.
Bitkoinas – tai pirma valiuta, kuri neturi nieko bendro su mums įprastomis centralizuotomis pinigų sistemomis. Jos kūrėjas – Satoshi Nakamoto. Kriptovaliuta naudoja kriptografiją apsaugoti sandoriams savo infrastruktūroje, kuri prilygsta decentralizuotai internetinei duomenų bazei arba „blokų grandinei“ (ang. k. „blockchain“).
Prieš dešimt metų, internete pasirodė šio autoriaus straipsnis, pirmą kartą aprašantis „bitcoin“ kriptovaliutą ir jos veikimo principus, panaudojant decentralizuotai veikiančią blokų grandinę – „blockchain“.
Esą kurį laiką bitkoinas ir „blockchain“ technologija buvo įdomūs tik siauram ratui žmonių. Tačiau netrukus tapo aišku, kad šią technologiją galima taikyti praktiškai kiekviename versle, tačiau labiausiai ji susijusi su finansų sektoriumi. Ypač vertinamas šios sistemos saugumas. Esą, kalbant apie „blockchain“ technologijos saugumą, teoriškai joks trečiasis asmuo nepajėgtų įsilaužti į sistemą ir pakeisti informacijos apie operacijas, kitaip sakant pavogti jūsų pinigus. Duomenys saugomi tarp vartotojų (kompiuterių tinkle), tiesiog visoje grandinėje. Dėl šios priežasties „blockchain“ technologija yra ypač saugi ir daug saugesnė nei įprastos bankininkystės sistemos. Esą pavogti bitkoino neįmanoma – naudotojų ir duomenų apsaugai taikomas kodavimas. Todėl vienu metu galite turėti, regisi, vienas kitą paneigiančias galimybes: duomenų prieinamumą ir patikimumą, kartu su teise aklai nepasitikėti kitais sistemos dalyviais, dargi įtariant juos galima nesąžininga veikla. Tarkime: kiekvienas tinklo dalyvis gali pamatyti, jog kažkuris iš jų yra milijonierius. Tačiau sužinoti, kuris turi milijoną – negalima.
– „Blockchain“ technologija pasikliauja tokiu metodu, kuris vadinasi duomenų paskirstymas. Tai reiškia, kad mes užkuoduojame transakciją, kuri vyksta bitkoinu ir yra paskleidžiama per visą tinklą, žmonių kurie dalyvauja bitkoinų sistemoje. Tų perdavimų, valiutos atvejų užkodavimas, įslaptinimas ir vadinasi „kasimu“. Už šios operacijos atlikimą iš sistemos gaunama šiek tiek valiutos, – paaiškino D. Udris.
Bitkoinų „kasimą“ galima atlikti ir visiškai paprastu kompiuteriu savo namuose, tačiau valiutos „iškasama“ bus nedaug. Todėl pasaulyje kuriamos specialios kriptovaliutų kasimo „fermos“ – duomenų centrai.
Norint padidinti kriptovaliutų kasybos efektyvumą, modifikuojami ir patys kompiuteriai. Naudojami ne kompiuterio procesorius, bet jo grafinė plokštė. Tradiciniame kompiuteryje būna tik viena, o virtualioje valiutų kasybai pritaikytuose kompiuteriuose įrengiama 13. Lietuvoje taip pat kuriasi virtualiai valiutų kasybai pritaikytos vadinamos kriptovaliutų fermos. Bitkoinus „kasti“ ketina ir pusbroliai D. ir J. Udriai.
– Mes taip pat nusprendėme, kad norime dalyvauti šioje sistemoje – sukursime duomenų centrą –didžiulį kambarį, su daug aparatūros ir kasime bitkoinus, – teigė Jonas Udris, VĮ Registrų centro Vilniaus filialo direktoriaus pavaduotojas.
Drebina finansų rinkas
2017-ųjų pabaigoje bitkoino kaina buvo pasiekusi beveik 20 tūkst. JAV dolerių aukštumas, tačiau vėliau nukrito iki 7 tūkst., šiuo metu yra šiek tiek pakilusi, iki 9 tūkst. Bitkoinų kainų svyravimas neramina finansų ekspertus, kurie viešoje erdvėje ragina susižavėjusius galimybe greitai praturtėti elgtis atsargiai. Finansų analitikas tauragiškis Arnoldas Antanavičius investicijas į bitkoinus vertina skeptiškai – esą tai oro burbulas.
– Aš pačiomis kriptovaliutomis, galima sakyti, kaip ir tikiu, bet tai yra atsiskaitymo priemonė, ne daugiau. Nors ji veikia kitoje – virtualioje erdvėje, neturėtų kainuoti tūkstančių. Daug kas iš to daro „biznį“, tačiau paprasti žmonės, investuojantys savo santaupas, gali nukentėti. Mano įsitikinimu, argumentai, kad bitkoinų kiekis yra ribotas, yra ne argumentai, tai yra pačios valiutos problema. Yra dar 1500 kriptovaliutų, ir kažkuri viena neturėtų būti pranašesnė už kitas. Pats bitkoinas, kaip valiuta, yra išpūstas reikalas, ir aš manau, kad ilgalaikėje perspektyvoje, jo kaina turi tendenciją tik mažėti. Tai kaip azartiniai žaidimai – kritus kainai, atsiranda norinčių įsigyti jų sąlyginai pigiai, nes nori užsidirbti. Tačiau niekada negali žinoti, ar atsiras dar rinkoje norinčių pirkti jį brangiau, ar ne, – sakė konsultacijų įmonės „Real data“ vadovas A. Antanavičius.
