Kadaise legendiniu buvęs, nuo 1960-ųjų gyvuojantis Tauragės kultūros centro liaudies teatras merdi. Jo artistai, pasibeldę į „Tauragės žinių“ redakcijos duris, skundėsi, esą yra niekam nereikalingi. Keletą mėnesių pasidžiaugę talentingu režisieriumi Ričardu Bartašiumi iš uostamiesčio, aktoriai buvo priversti vėl išsivaikščioti. Mat, skyrus tik 0,75 etato, spektaklius statyti jis atsisakė. Tačiau paaiškėjo, kad rajono Tarybos padidinti leistiną Kultūros centro pareigybių skaičių jo direktorius Virginijus Bartušis net neprašė, esą netiki, kad toks prašymas būtų patenkintas. Tačiau prasitarė, kad teatro gelbėjimo planą turi – apie režisierės darbą Kultūros centre svarsto Jolanta Kazlauskienė.
Penktadienį Tauragės metų žmogaus apdovanojimuose buvo pagerbtas šviesaus atminimo liaudies teatro režisierius Antanas Naraškevičius. Anot Eugenijaus Šalčio, apie Antaną Naraškevičių sklandė legendos visoje Lietuvoje, mat jo vadovaujamas Tauragės teatras pirmasis Sąjūdžio laikais pradėjo atgaivinti senąją, nacionalinę, lietuvišką dramaturgiją. Per 17 darbo metų režisierius pastatė per 20 spektaklių. Jo žmona Veronika Naraškevičienė, atsiimdama „Skolos“ nominaciją velioniui vyrui, apgailestavo, kad kadaise jos vyro puoselėtas ir Tauragę visoje Lietuvoje garsinęs liaudies teatras dabar – miręs.
Nors kolektyvas Tauragės kultūros centre registruotas, anot Kultūros, švietimo ir sporto komiteto narės Rimos Bandzinaitės-Latožienės, sunku prisiminti, kada paskutinį kartą jis buvo pristatęs rimtą spektaklį. Pernai rudenį durimis trenkus tuometinei režisierei Algimai Jusčiuvienei, kolektyvo veikla visai sustojo, imta ieškoti naujo režisieriaus. Skelbimu susidomėjo talentingas aktorius, režisierius iš Klaipėdos Ričardas Bartašius, vaidinantis Klaipėdos „Apeirono“ bei Dramos teatre. Atvykęs į Tauragę jaunas menininkas ne tik surinko pažirusį teatro kolektyvą, senuosius aktorius, bet ir ėmėsi dramaturgija dominti jaunimą – naujai statomoje pjesėje turėjo vaidinti ir Pilies teatro jaunieji aktoriai. Tačiau pačiame repeticijų įkarštyje, vos po trijų mėnesių, teatro veikla vėl nutrūko – režisierius atsisakė toliau dirbti.
„Tauragės žinioms“ pavyko pakalbinti R. Bartašių. Jaunas vyras teigė, jog buvo priimtas į Liaudies teatro režisieriaus pareigas 0,5 etato. Dirbti sutiko su sąlyga, kad artimiausiu metu galės dirbti pilnu etatu. Mat vyras į repeticijas turėdavo atvažiuoti iš Klaipėdos, dvi dienas per savaitę. Už ne pilną krūvį gaudavo apie 280 eurų.
– Dirbau praktiškai „ant nulio“. Patys suprantat, kiek kainuoja kuras, važinėjant iš Klaipėdos. Būdavo ir papildomai atvažiuodavau, nes dvi dienos per savaitę – tikrai per mažai, kad galėtum pastatyti gerą spektaklį. Kai atėjau dirbti, iš viso nebebuvo kolektyvo. Susirinkau senuosius aktorius, ėjau kalbėtis su jaunimu, kurie tikrai noriai prisijungė. Kai pasakiau, kad išeinu, buvo surasta 0,75 etato. Bet iš pat pradžių buvau pasakęs – kad arba pilnu etatu, arba visai nedirbsiu, nes tiesiog neapsimoka. Taip pat noriu pasakyti – spaudoje atsirado atgarsių, neva aš išėjau, nes emigruoju. Užsiminiau direktoriui apie tokius planus, tačiau tai pasekmė, ne priežastis. Ne pilnas darbo krūvis buvo pagrindinė priežastis, – sakė R. Bartašius.
Paklaustas, kaip jam buvo paaiškinta, kodėl neatsirado pilno etato įstaigoje, aktorius sakė nesigilinęs:
– Čia, greičiausiai, biurokratiniai dalykai. Man buvo pasakyta, kad neatsirado galimybės skirti pilną etatą ir viskas. Aktoriams viskas buvo paaiškinta.
„Tauragės žinios“ teatro būkle domėtis pradėjo, nes į redakciją pasiskųsti, jos žodžiais, „liaudies teatro sunaikinimu“ atėjo prisistatyti nenorėjusi viena jo artisčių (vardas ir pavardė redakcijai žinomi, – red. past.).
– Noriu išsiaiškinti, kodėl šitaip yra. Tiesiog žlugdomas, naikinamas teatras. Šitoks spektaklis sugriautas. Tokį talentingą žmogų paleidom... – apmaudą liejo moteris.
Pakalbinta vicemerė Virginija Eičienė „Tauragės žinioms“ sakė, jog po rajono biudžeto tvirtinimo buvo svarstoma skirti lėšas naujai statomo spektaklio projektui, scenografijai, kadangi buvo pateikta paraiška finansavimui. Tačiau esą Kultūros centro direktorius V. Bartušis pareiškė, jok pinigų nebereikia, kadangi režisierius išvyko. Tačiau už kultūros plėtrą atsakinga mero pavaduotoja teigė, jog didinti leistino pareigybių skaičiaus įstaigoje direktorius neprašė.
– Jeigu būtų sakęs, kad reikia liaudies teatrui, tikrai būtume kažką žiūrėję. Bet jokio prašymo nebuvo. Mano nuomone, liaudies teatro Tauragei tikrai reikia, ir jo režisieriui reikalingas visas etatas, kadangi tai ne šiaip meno vadovas, jam reikia spektaklius statyti. Reikia rimtai dirbti, jei nori rezultato. Atsimenu, anksčiau buvo teatrui skirta 1,5 etato, ir matydavom rimtus, gražius spektaklius, – sakė V. Eičienė.
V. Bartušis, paklaustas, ar, jo nuomone, teatro režisieriui pakanka 0,5 ar 0,75 etato, „Tauragės žinioms“ sakė, kad neužtenka, tačiau pridūrė, kad etatų yra tiek, kiek yra, esą kažkada buvusio 1,5 etato teatre jam atėjus dirbti direktoriumi jau nebuvo. O savivaldybės didinti pareigybių skaičiaus teigė neprašęs, kadangi netiki, jog tai būtų įgyvendinta. Taip pat prasitarė, jog ieško naujo režisieriaus ir netgi turi kandidatę – kalbina Moksleivių kūrybos centro direktorę Jolantą Kazlauskienę, kuri šiuo metu vadovauja ir „Pilies“ teatrui.
– Niekada nesakiau, kad teatrui amen. Išties buvo dedamos didelės pastangos prisikviesti jauną režisierių. Visi didelių kolektyvų meno vadovai turi po 0,5 etato. Tačiau visiems aišku, kad iš kito miesto už tiek neįmanoma dirbti, pravažinėja viską, – sakė V. Bartušis.
Pakalbinta MKC direktorė Jolanta Kazlauskienė atskleidė, jog šį pasiūlymą svarsto, tačiau, kokiomis sąlygomis tektų dirbti, nesidomėjusi. Tačiau teigė, jog norint, galima ir su 0,5 etato teatrą išlaikyti gyvą. Esą, jei neatsiras artimiausiu metu kito žmogaus, teatrą sutiktų gelbėti.
– Tačiau viskas priklauso ne tik nuo mano noro. Dar turėtų savivaldybė leisti dirbti papildomą darbą. Dėl darbo valandų – mėgėjų teatras tai ne profesionalų, neateis žmonės kas vakarą. O jei siekiama profesionalumo, tada, aišku, reikia daugiau valandų. Mano krūvis šiuo atveju labai padidėtų, visą dieną atidirbusi Pily lėkčiau į Kultūros centrą. Tačiau, mano, kaip MKC direktorės kadencija baigiasi, esam pasirašę terminuotas sutartis, taigi, kas žino, galbūt ir visai pasukčiau šiuo keliu. Tačiau kultūrininkų atlyginimai niekur nėra dideli, daugelis tik per keletą darbų susirenka normalų atlyginimą, galbūt ir mano būtų toks kelias. O kūrybinio darbo valandas labai sunku apskaičiuoti – ne tai, kad dirbi, o verdi, kunkuliuoji tame, – sakė J. Kazlauskienė.
