2018 Liepos 16 d.
Pirmadienis
Budintis reporteris
(8 446) 51 470
8 687 80 318

Aktualijos

Hidrotechnikas P. Petrošiui: gal baikit „atsifutbolinimo“ politiką

  • Įkelta: 2018-02-06

Autorės nuotrauka

Eglė ČERVINSKAITĖ
egle@taurageszinios.lt

Praėjusią savaitę į Tarybos posėdį atvyko visą gyvenimą hidrotechnikai pašventęs Juozas Montvilas, kuris pažėrė priekaištų buvusiai rajono valdžiai dėl Meilės alėjos šlaito griūties ir sukėlė tikrą pasipiktinimo bangą opozicinės frakcijos stovykloje. Pasak specialisto, tvarkant krantinę buvo nesilaikoma projekto reikalavimų ir suardyta drenažo sistema, kas sukėlė negrįžtamus padarinius – šlaitas pradėjo slinkti. Anot tiesiog Tauragės piliečiu save pristatančio vyro, taip aplaidžiai žiūrėti į sudėtingo hidrotechninio statinio eksploatavimą – nusikalstama veikla. J. Montvilas nepabijojo pirštu besti į tuometinį merą Praną Petrošių, kuris pasirašė po statinio priėmimo aktu: „sykį prikišus rankas, reikia ir pasekmių žiūrėti“.

Nereagavo į pastabas

Į redakciją užsukęs J. Montvilas teigė, jog visą savo gyvenimą pašventė hidrotechnikai, ir nuolatos seka informaciją apie tai, kaip Tauragėje vykdomi stambūs aplinkotvarkos projektai. Maža to, vyras teigė 2014-aisiais, rengiant Meilės alėjos tvarkymo ir pėsčiųjų tilto statybos projektus, teikęs pastabas savivaldybei, į kurias, anot jo, nebuvo atsižvelgta. Hidrotechniko nuomone, tuomet projektas buvo ne tik nesuderintas, nepadaryta ekspertizė, tačiau nebuvo laikomasi ir jame numatytų reikalavimų. Trečiadienį savo apmaudą dėl neteisingai įgyvendinto Meilės alėjos statybos projekto ir laiku neatliktų priežiūros darbų vyras drąsiai liejo rajono Tarybos posėdyje. 

„Paruoštas techninis projektas tvarkymo 2010-aisiais. Parengiau pastabas, ko trūksta projektui. Tačiau į šias pastabas absoliučiai nereaguojama. Kadangi drenažas, šlaitų slinkimas, augmenijos tvarkymas į techninį projektą neįtrauktas. Projektas nesuderintas, nepadaryta ekspertizė. Juk parašyta pastaba: vykdant darbus, ypatingą dėmesį atkreipti į drenažo storį. Jokio atgarsio nėra. O dar gražiau, šaltinių latakai sugriaunami ir paliekami likimo valiai. 2014 metai, priimamas objektas. Priėmimo akte parašyta: užsakovo atstovas Pranas Petrošius – kad taip negalima palikti. Jūs pasakysite, kad mes niekuo dėti. Tačiau ką kita rodo dokumentai. Vanduo du metus teka kur jisai nori, ką nori, tą jis daro. Kai kas ūsą nori kraipyti, čia atrodo smulkmenos, bet tai ir yra pagrindinė griuvimo priežastis“, – Tarybos nariams kalbėjo J. Montvilas, pridūręs, jog savivaldybėje turi būti paskirtas tokių sudėtingų statinių techninę priežiūrą vykdantis darbuotojas.

Atsakingų nėra

Tačiau rajono opozicija suskubo teigti, jog toks žmogus savivaldybėje yra.

„Gerbiamas kolega, tai iš tikrųjų yra savivaldybėj dirbantis žmogus, kuris vykdė techninę priežiūrą. Meras į tokius protestus, nei šitas, nei kitas, niekada nekreipė dėmesio“, – pratrūko P. Petrošius.

Į tokią buvusio mero repliką J. Montvilas atsakė: „aš dar kartą kartoju. Jūs baikit vieną kartą tą „atsifutbolinimo“ politiką.

Socialdemokratų frakcijos lyderis P. Petrošius ketvirtadienį „Tauragės žinias“ dar kartą patikino, jog meras negali būti atsakingas už „tokius reikalus“.

– Joks meras niekada nederina tokių dalykų, to nebuvo ir negali būti. Net įstatymiškai aš neturėjau priėjimo prie konkursų, dokumentų, nei aš parašo kur dėjau, nei komisijoj dalyvavau. Žmonės taip yra įpratę, kad jeigu kas, tuoj pat atsakingas meras. Nei dabartiniam, nei man, nepriklauso tokie reikalai. Ir tas projektas darytas netgi ne prie manęs, tas žmogelis pats nesupranta, ką kalba, čia yra administracijos dalykai, ne mero, – aiškino P. Petrošius, nors prieš kurį laiką savo „Facebook“ paskyroje dalijosi „memu“ su dabartinio mero Sigito Mičiulio nuotrauka, esą, liberalai žadėję kalnus nuversti, savo pažadus vykdo.

„Tauragės žinios“ bandė išsiaiškinti, kas gi yra tas specialistas, kuris galėtų būti atsakingas už Meilės alėjos projekto techninę priežiūrą po darbų užbaigimo, tačiau šios informacijos žurnalistei gauti nepavyko – tuometinis savivaldybės administracijos direktorius Algirdas Mosėjus į telefono skambutį neatsakė. Dabartinis administracijos direktorius Modestas Petraitis patikino, jog šiuo metu savivaldybėje dirbantis specialistas atlieka tik statinių techninę priežiūrą, ir už prieš trejetą metų vykdytą Meilės alėjos projektą tikrai nėra atsakingas. 

Negalima palikti, bet paliko

Hidrotechnikas J. Montvilas redakcijai parodė dokumentus: 2014-aisiais sausio 31 d. komisijos pasirašytą statybos užbaigimo aktą bei pasitarimo dėl projekto „Jūros upės pakrančių ir šlaitų kompleksinis sutvarkymas, I etapas“ protokolą. Pasitarime, kuriame dalyvavo tuometinis rajono meras P. Petrošius bei savivaldybės administracijos direktorius A. Mosėjus, darbų rangovo „Kvėdarsta“ tuometinis generalinis direktorius Stasys Nevardauskas bei statinio statybos techninę priežiūrą vykdžiusios UAB „TAEM Urbanistai“ statybos techninės priežiūros vadovas Darius Žiauberis, buvo nustatyti projekto įgyvendinimo trūkumai. Esą nesutvarkyta drenažo sistema ties laiptais prie pėsčiųjų tilto, pabaigus darbus ir prasidėjus šalčiams prasimušo šaltinio vanduo. Darbus atlikusio rangovo „Kvėdarsta“ direktorius S. Nevardauskas tuomet sakė, jog darbų eigoje toje vietoje šaltinio nebuvo. Taip pat teigė, jog nors nei techniniame nei darbo projektuose drenažo įrengimas nebuvo numatytas, rangovas savo lėšomis nuvedė drenažinį vamzdį iki laiptų apačios.

J. Montvilas Tarybos posėdyje priekaištavo socialdemokratams dėl to, jog nors pasitarimo protokole nurodyta, kad P. Petrošius ir A. Mosėjus buvo vieningos nuomonės, kad taip negalima palikti ir problemą būtina spręsti, o techninės priežiūros specialistas siūlė defektus ištaisyti atšilus orams (2015-ųjų pavasarį, – red. past.) šlaitas buvo paliktas likimo valiai.

Suardytas drenažas

Anot J. Montvilo, svarbiausia stichija, į kurią būtina atsižvelgti statant tokius sudėtingus statinius – vanduo.

– Statybose visada stebiu vandenį. Gaisrus dar žmonės gali suvaldyti, tačiau vanduo pridaro didžiausios žalos, nes sukelia eroziją. Svarbiausias dalykas – užkirsti kelią, kad erozija nevyktų. Dėl to būtina laiku ir vietoje įrengti drenažą. Šiuo atveju nebuvo vykdyti techninio projekto reikalavimai, ir tai yra nusikalstama veikla. Be to, statinys buvo „pakrikštytas“ kaip paprastas statinys, nors tai yra ypatingas statinys, kuriam turėtų būti keliami visai kiti reikalavimai. Dar viena teisinė spraga, kuri buvo padaryta: į vienas rankas atiduota ir projektavimas, ir statyba. Rangovas tampa ir užsakovu. Tai dar viena skaudi nesąmonė, – žurnalistei sakė J. Montvilas.

Pasikalbėję redakcijoje su J. Motvilu nuvykome apžiūrėti Meilės alėjos būklės. Hidrotechnikos specialistas rodė, kokie reiškiniai, jo nuomone, iš esmės ardo šlaitą. Išgriuvęs pėsčiųjų takas, anot J. Motvilo, atvėrė tikrąją priežastį – griuvėsiuose matyti kyšantys drenažiniai vamzdžiai, kurie, anot specialisto, yra statybų metu suardytos sistemos dalis. Vaikštant krantine matyti aiškūs erozijos padariniai: nugriuvęs ir toliau griūvantis pėsčiųjų takas, suiręs žemiau jo esantis šlaitas. Taip pat J. Motvilas nurodė atkreipti dėmesį į tai, kad naujai įrengtais laiptais tiesiai iš Prezidento gatvės tiesiog srove teka vanduo, kuriam nėra kur nubėgti, todėl jis geriasi į gruntą. Tuo tarpu dar tarybiniais laikais buvę vandens nubėgimo latakai, pasak J. Montvilo, suardyti.

Vyksta derybos

Šiuo metu parengtas naujas Meilės alėjos tvarkymo techninis projektas, šįkart atlikus mokslinius geodezinius tyrimus. Projektas nuo 2015-ųjų buvo rengiamas jau du kartus, kadangi pastebėta, kad šlaito deformacija kur kas sudėtingesnė, nei manyta anksčiau, atlikti papildomi tyrimai. Galiausiai, 2017-ųjų liepą, parengtas galutinis projektas ir atlikta jo ekspertizė. Tačiau jo vykdymui savivaldybei iki šiol nepavyko rasti rangovo – konkursas skelbtas du kartus, pirmąjį kartą norinčių neatsirado, antrąjį – savivaldybės administracija nusprendė, jog tiekėjų siūlomos kainos per didelės. Nuspręsta juos kviesti į derybas, kurios šiuo metu ir vyksta, laimėtojas, anot. M. Petraičio, turėtų paaiškėti jau netrukus – gal net kitą savaitę. 2018-ųjų biudžete Meilės alėjos tvarkymui numatyta 300 tūkst. eurų.

Anot savivaldybės administracijos direktoriaus M. Petraičio, ne kiekviena įmonė gali imtis tokių sudėtingų darbų, kadangi šlaitas aukštas, jį pasiekti yra reikalinga speciali technika, kranai.

Pagal dabartinį projektą, numatyta sutvarkyti apie 120 m. šlaito, visame šlaite įrengiant naują drenažo sistemą ir jį sutvirtinti „Geoweb“ tinklu. Taip pat planuojama įrengti metalinių lakštų atraminę sieną šlaito apačioje, šalia Jūros upės kranto tako.

„Tauragės žinių“ pašnekovas J. Montvilas patikino, jog įvykus konkursui dėl šlaito tvarkymo, inicijuos komisijos sudarymą, kurioje dalyvautų rangovai bei projektuotojai bei taip pat teiks pastabas dėl techninių sprendimų.

Švedijos mokslininkai dar kartą įrodė, kad seleno ir kofermento Q10 vartojimas kartu gali efektyviai prisidėti prie sveikatos išsaugojimo vyresniame amžiuje. 

Socialinėje erdvėje kilo nauja audra dėl prasto ligonių maitinimo. Šį kartą internautų dėmesio centre – Jurbarko ligoninėje pacientams siūloma vakarienė, kuri jau praminta „Šimtmečio rieke“.  Tauragės ligoninė savo  „Facebook“ paskyroje taip pat dalijasi savo pacientams siūlomų patiekalų nuotraukomis. Kol kas nuotraukas lydi tik geri komentarai, maisto kokybę patenkinti ir 79 procentai anketuotų ligoninės pacientų. Apie tai plačiau  kalbamės su Tauragės ligoninės vadovu Liutauru Indriuška.

Tauragės „Fortūna-Agava“ komandos trenerio asistentas Linas Janušonis šiuo metu turi vieną didžiausių krepšinio marškinėlių kolekciją Lietuvoje. Neseniai ją papildė NBA rungtyniaujančios Italijos žvaigždės Danilo Gallinari sportinė apranga.

Savanoriškos nevyriausybinės Lietuvos jaunimo organizacijos, Jaunųjų konservatorių lygos (JKL) Tauragės skyrius patvirtino naująją savo vadovę. Ja tapo Žalgirių gimnazistė, 18-metė Vytautė Lukauskytė.