Į Tauragės rajono mero pareigas Sigitas Mičiulis buvo išrinktas tiesioginių rinkimų metu 2015-ųjų kovą. Baigiantis dar vieniems jo kadencijos metams, paprašėme stabtelėti ir pažvelgti į praėjusius metus, pavykusius ir nepavykusius darbus bei ateities planus ir lūkesčius. Klausėme, kas rūpi rajono merui, kokia jo akimis yra Tauragė bei ką jis daro, kad ji pasikeistų, turėdamas rankose miesto vairą.
– Ką Jums, kaip asmenybei, davė einamos mero pareigos? Kokiose srityse pavyko tobulėti labiausiai?
– Pirmiausia, šį darbą vertinu kaip atsakomybę ir galimybę. Atsakomybę – už svarbius strateginius sprendimus, galimybę – išbandyti savo jėgas ir nuveikti daugiau, galimybę išmokti atsakingai ir tolerantiškai bendrauti su įvairiais žmonėmis, rasti bendrą kalbą su skirtingų poreikių asmenimis, efektyviai spręsti iškilusias problemas. Šis darbas praplėtė akiratį, leido susipažinti su daugeliu darbščių, talentingų ir nuostabių žmonių.
Taip pat sugriovė kai kuriuos mitus: pavyzdžiui, kad savivaldybės įmonės negali dirbti pelningai, kad savivaldybė nieko negali padaryti investicijų, verslo aplinkos gerinimo srityse. Supratau, kad sprendimų priėmimo greitis ir dirbančiųjų atsakomybė skiriasi privačiame ir viešajame sektoriuose. Pirmajame yra orientuojamasi į rezultatą ir asmeninę atsakomybę. Viešajame – pagrindinį tikslą užgožia biurokratija, painūs ir besikeičiantys įstatymai, teisinės sistemos spragos. Žmonės dirba daug, bijodami suklysti, bet dažnai galutinį tikslą nustelbia procesas ir procedūros.
Džiaugiuosi, kad savivaldybės administracija, vadovaujama Modesto Petraičio, dirbo gerai, racionaliai, taupiai, surasdama vidinių rezervų prisidėti prie ES ir kitų investicinių projektų vykdymo, švietimo, kultūros ir kitų įstaigų finansavimo. Dalį žmonių sumokėtų mokesčių stengiamės atiduoti jiems patiems, jų vaikams per nemokamus koncertus, atrakcionus, šventes ir muzikos festivalius. Džiaugiuosi, kad pavyko skirti didesnį finansavimą ir dėmesį vaikams, augantiems socialinės rizikos ir daugiavaikėse šeimose. Tauragės rajone per dvejus metus įsikūrė dar 8 vaikų dienos centrai. Šiuo metu jų veikia 10. Nors moksleivių, lankančių sporto, meno, kultūros būrelius mokslo metais padaugėjo 50 procentų, o vaikų vasaros stovykloms skyrėme 5 kartus daugiau lėšų, vaikų užimtumas, ypač atostogų metu, yra dar didelė problema.
Gaila, kad šiuo laikotarpiu mažiau laiko galėjau skirti šeimai, anūkams, nes mero atsakomybė už savivaldybėje spręstinus klausimus neapsiriboja tik darbo valandomis. Dažnai darbo reikalais tenka vykti į Seimą, ministerijas, užsienio ambasadas ir kitur. Tauragės rajono savivaldybėje yra virš 40 biudžetinių įstaigų, 172 nevyriausybinės organizacijos, kuriose dirba aktyvūs ir pilietiški žmonės, todėl stengiuosi dalyvauti jų organizuojamuose renginiuose.
– Kokie įsimintiniausi 2017-ųjų įvykiai, Tauragei, ir Jums?
– Jos Ekscelencijos Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės ir Premjero Sauliaus Skvernelio vizitai. LR Prezidentės D. Grybauskaitės vizitas Tauragės industriniame parke – įvertinimas Lietuvoje verslą kuriantiems, taip pat iniciatyviems žmonėms, kartu su savivaldybe plėtojantiems projektą „Globali Tauragė“. Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidento Roberto Dargio įteiktas apdovanojimas už nuopelnus Lietuvos ūkio gerovei, investicijų pritraukimą, darbo vietų kūrimą, gyvenimo lygio kėlimą rajone bei nuopelnus telkiant stiprias bendruomenes. Tai prasmingų ir įsimintinų darbų įvertinimas visiems Tauragės krašto žmonėms.
Tauragė savivaldybių reitinge užima aukštą 12 vietą. Atėjo investicijos iš Vakarų, Skandinavijos šalių ir Lietuvos, sukurdamos naujas darbo vietas. Didžioji jų dalis yra eksportuojantys gamybininkai. Tauragė minima tarp 4 Lietuvos savivaldybių, kurios realiai padeda plėstis smulkiam ir vidutiniam verslui. Tauragė rodoma pavyzdžiu kitoms savivaldybėms Lietuvos mastu. Džiaugiuosi, kad pagaliau prasidėjo baseino statyba.
– Kokios Tauragės problemos neramina Jus, kaip merą, ir kaip tauragiškį?
– Paveldėtos sisteminės problemos: Tauragėje vis dar virš 50 proc. miesto ir virš 85 proc. kaimo kelių sudaro žvyrkeliai, didžiosios jų dalies būklę būtina gerinti, trūksta pėstiesiems ir dviratininkams skirtos infrastruktūros, trūksta automobilių stovėjimo aikštelių, eismo reguliavimo ir saugumo klausimai taip pat rikiuojasi problemų sprendimo eilėje. Trūksta specialiųjų poreikių asmenims (neįgaliesiems) skirtos infrastruktūros: pandusų ir kt. Trūksta vandens telkinių rekreacinės infrastruktūros – maudyklų ir kt. Didžiulė problema tai, kad Tauragė neturi aplinkkelio. Kur kas didesni iššūkiai įgalina ieškoti būdų kaip racionaliai juos spręsti. Vienas iš jų – tai gyventojų ar verslo prisidėjimas prie kelių infrastruktūros kūrimo. Vien šiais metais Taryboje priimti sprendimai verslo subjektams prisidėti 30 ir net 50 proc. prie kelių asfaltavimo. Keliams skiriamos investicijos skatina rajono ekonomiką, tobulina kelių kokybę, sudaro palankesnes sąlygas žmonėms dirbti ir gyventi. Mūsų tikslas – išasfaltuoti kuo daugiau žvyruotų kelių miesto ir kaimo vietovėse, sutvarkyti daugiabučių kiemus, kad iš esmės pagerėtų žmonių gyvenimo kokybė.
Kaip merą neramina migracijos tempai Lietuvoje ir Tauragėje, kurie sukuria problemų mokymo, gydymo įstaigose ir kitose viešojo sektoriaus, socialinėse srityse, darbo rinkoje. Viena pagrindinių priežasčių – regioninės politikos nebuvimas ir kai kurių politikų noras „suvaryti“ žmones į didmiesčius. Per daug kliūčių investuotojams, nevienodų verslo sąlygų sukūrimas įvairiems ūkio subjektams.
Nors daugelis Lietuvos įmonių yra mažos ir vidutinės, jos net negali dalyvauti biudžetinių įstaigų vykdomuose konkursuose, nors jie yra finansuojami mokesčių pavidalu jų pačių sumokėtais pinigais. Įvykus tiesioginiams merų rinkimams, du trečdaliai savivaldybių (Tauragės rajono savivaldybė 32 proc.) sumažino skolą, tačiau prieš porą metų priėmus Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinį įstatymą, visoms (išskyrus tris didžiąsias) savivaldybėms sumažintos grynojo metinio skolinimosi investicijoms galimybės. Pagal senąją tvarką dabar galėtume imti kreditą iki 8 mln. eurų investicinių projektų įgyvendinimui, nuo kurių iki 30 proc. grįžtų atgal į biudžetą.
Tačiau yra ir gerų ženklų. Seimas priėmė įstatymą, kuriame numatytas nuo 2018 m. savivaldybių skatinimas už pasiektus rezultatus ir viršplaninio GPM mokesčio dalis bus palikta savivaldybei. Vidaus reikalų ministerija parengė ir Vyriausybė patvirtino „Baltąją knygą“. Ši knyga yra strateginis programinis dokumentas, kurio pagrindu turi būti ruošiami įstatymai ir ministerijų nutarimai, padedantys įgyvendinti regioninę politiką, skatinančią investicijų atėjimą į regionus ir darbo vietų kūrimą.
– Pirmininkaujate rajono tarybos posėdžiams. Koks klimatas vyrauja tarp Tauragės politinių jėgų, priimant miestui aktualius sprendimus?
– Visi tarybos nariai turi dirbti, teikti pasiūlymus ir priimti Tauragei naudingus sprendimus. Kai kurie politinių partijų lyderiai neturėtų užsiimti Tauragei nenaudingu populizmu, žmonių kiršinimu, nes tai kvepia politine korupcija, siekiant rinkėjų balsų.
– Ar per du su puse metų „apsigludino“ kampai tarp rajono išrinktųjų? Sugebama konstruktyviai susitarti, ar visgi, pasitaiko emocijų ir ambicijų?
– Daugelis einamųjų sprendimų yra priimta visų penkių partijų tarybos narių balsais. Strateginiais klausimais – investicijų, verslo aplinkos gerinimo, baseino statybos, savivaldybės įmonių Tauragės šilumos tinklai, Tauragės autobusų parkas pertvarkymo, UAB „Dunokai“ ir UAB „Tauragės butų ūkis“ akcijų pardavimo – sprendimai priimti tik valdančiosios koalicijos tarybos narių dėka.
– Savo komandoje turite tris jaunus, perspektyvius patarėjus. Ar priimant sprendimus prašote, kad jūsų patarėjai pateiktų savo nuomones, ar vis dėlto sprendimą priimate vienas? – Džiaugiuosi, kad didžioji dalis komandos yra jauni, darbštūs, iniciatyvūs, sąžiningi žmonės, gebantys siūlyti, diskutuoti, demokratiškai priimti sprendimus ir juos vykdyti. Ypač džiaugiuosi mero patarėju Dovydu Kaminsku, kuris grįžo iš Danijos, atsisakydamas gerai apmokamo darbo, tam, kad padėtų kurti geresnį, gražesnį ir laimingesnį gyvenimą Tauragėje.
– Jums vadovaujant rajonui, Tauragei parengta nauja įvaizdžio strategija, kurios esmė – žalioji kryptis. Kokios mūsų regiono stipriosios – žaliosios pusės nulėmė, kad pasirinktas būtent šis kelias? Su kokias iššūkiais, Jūsų nuomone, susidurs miestas, įgyvendinant šią viziją?
– Prieš dvejus metus Paryžiaus klimato kaitos konferencijoje buvo priimta deklaracija, kurios esmė iki 2030 m. sumažinti energijos suvartojimą ne mažiau 27 proc., ne mažiau 27 proc. turi sudaryti švari, ekologiška energija. Būdami maža savivaldybė ES pakraštyje, norime būti neabejingi, pritarti ir įgyvendinti Paryžiaus klimato kaitos konferencijos nutarimus, kuriuos pasirašė ir Lietuva. Tauragėje gyvena darbštūs ir draugiški gamtai žmonės. Tai patvirtina sparti daugiabučių namų renovacija, sodinami medžiai ir parkai, tvarkoma aplinka. Jau dabar eksploatuojamų įvairių „žaliųjų“ technologijų galingumas šilumos ir elektros srityje yra didesnis nei maksimalus poreikis.
Transporto srityje yra paruoštas Darnaus judumo planas iki 2030 m. Tauragės savivaldybė 2016 m. įsigijo pirmąjį elektromobilį, o 2018 m. bus sumontuotos 6 stotelės elektromobiliams. Taip pat bus užbaigtas autobusų parko keitimas naujais ekonomiškais ir ekologiškais autobusais. Dalis jų bus elektrobusai, todėl sumažės ne tik aplinkos teršimas, triukšmas, bet ir pagerės komforto sąlygos keleiviams, vairuotojams. Šis autobusų parko atnaujinimas leis savivaldybei sutaupyti virš 200 000 eurų mokesčių mokėtojų pinigų.
Toliau bus siekiama mažinti elektros vartojimą, ypač gatvių ir pastatų apšvietimo srityje. Rezervų yra ir tolimesnėje plėtroje gaminant elektros energiją iš atsinaujinančių šaltinių. Tikiu, kad ekologiško krašto vizija padės pritraukti naujų investicijų, paskatinti ekologinio žemės ūkio, sveikatinimo, pažintinio ir kultūrinio turizmo vystymą.
– Nemažai dėmesio Jūsų kadencijoje skiriama dviem dalykams – verslui ir sportui. Kodėl? Ar tai prioritetinės miesto vystymosi sritys?
– Dėmesį skiriame ir kitoms sritims, bet sporto srityje radome didesnes problemas: neefektyvų administravimą, blogą sporto bazių būklę, nevienodas sąlygas ir mažus atlyginimus treneriams ir daug kitų. Per dvejus metus suremontuotos 4 sporto salės Tauragėje, įrengtos 3 lauko žaidimų aikštelės mieste ir 7 kaimiškose seniūnijose. Taryba patvirtino tvarkas, pagal kurias finansuojamas moksleivių nuvežimas į Lietuvos čempionatus bei sportininkų, trenerių skatinimas tapus pirmenybių prizininkais.
Palankesne investicijų ir verslo aplinka buvo rūpinamasi nepakankamai, nors mokesčius moka dirbantieji ir jų lėšos yra skiriamos švietimui, kultūrai, socialinėms ir kitoms reikmėms, gatvių apšvietimui, kelių remontui ir taip toliau. Atlyginimus mokytojams, gydytojams, kitiems biudžetinių įstaigų darbuotojams, pensijas pakelti, skurdą sumažinti gali ne kaltų paieška, įvairūs draudimai, ne pavydas ar pyktis, bet didesnė mokestinė bazė, kuri auga dėka investicijų ir naujų darbo vietų kūrimo, didesnio našumo, eksporto.
– Artėja nauji mero rinkimai. Kokius tikslus dar ketinate įgyvendinti iki savo kadencijos pabaigos? Ar kandidatuosite dar kartą?
– Regionų savivaldybėse yra problemų, bet jos sprendžiamos kasdieniniais darbais švietimo, kultūros, socialinėje ir kitose srityse, seniūnijose. Kuo mažiau bus politikos ekonomikoje ir ūkiniuose klausimuose, tuo visiems bus geriau. Esu labai aiškius tikslus užsibrėžiantis žmogus. Iki kadencijos pabaigos turiu atlikti dar daug numatytų darbų. Noriu, kad politikavimo, likus daugiau nei metams iki rinkimų, būtų kuo mažiau.
– Ko palinkėtumėte Tauragei ateinančiais, 2018-aisiais metais?
– Gyvenimas eina į priekį ir jau pasitinkame Naujuosius 2018 metus. Mintyse dėliojame padėkos žodžius visiems, kurie darbų sūkuryje atliko kilnius darbus. Dėkoju visiems tauragiškiams, už supratingumą, darbštumą, toleranciją, kantrybę, pagarbą vieni kitiems.
Lietuvos Valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo akivaizdoje ženkime į juos tvirtais žingsniais su didesne meile artimiesiems, Lietuvai ir tikėjimu, kad didelius, prasmingus ir kilnius darbus galime atlikti tik kartu.
Dėkojame už pokalbį.
