Portalo DELFI nacionalinio pozityvumo testo rezultatai stebina internautus – pasirodo, pozityviausiai žmonės mąsto ne didmiesčiuose, o provincijoje. Remiantis testo rezultatais sudarytame šalies pozityvumo žemėlapyje pirmauja Tauragės apskritis.
„Nacionaliniame pozityvumo teste“ portalo lankytojai atsakė į 21 teiginį ir jį vertino skalėje nuo 1 (visiškai nesutinku) iki 5 (visiškai sutinku). Testo teiginiai gana įvairūs, pavyzdžiui, „sugebu pamiršti nuoskaudas ir judėti pirmyn“, „esu dėkingas, kad gyvenu“, „tikiu, kad šis pasaulis draugiškas“, „gyvenu šia akimirka“, „dažnai jaučiuosi gyvybingas ir energingas“. Iš atsakymų išvedamas vidurkis ir pritaikomas apibūdinimas: „šypsenis“, „džiugimantas“ arba „niurzgaila“. Lapkričio 12 d. DELFI paskelbė pozityvumo testo rezultatus ir sudarė nacionalinį pozityvumo žemėlapį.
Šį testą atliko virš 17 tūkstančių portalo lankytojų. Rezultatai rodo, kad pozityviausi žmonės gyvena Tauragės apskrityje, kur pozityvumo vidurkis – 86 procentai. Daugiausiai paniurėlių gyvena didmiesčiuose – Vilniaus, Kauno apskrityse (jų pozityvumo vidurkis 69 proc.), Šiauliuose, Panevežyje (jų pozityvumo vidurkis 70 proc.).
Statistikos departamento duomenimis, antrąjį šių metų ketvirtį darbo užmokestis Tauragės apskrityje išlieka mažiausiu Lietuvoje – 671,7 Eur (neatskaičius mokesčių), kai tuo tarpu Vilniaus gerokai viršija šalies vidurkį (838,7 Eur) ir siekia 932,7 Eur. Tačiau testo rezultatai parodė, jog algų statistika – dar ne viskas. Pozityvumo žemėlapis užminė mįslę sociologams bei psichologams – kodėl prasčiau ekonomiškai gyvenančiuose mažuose miesteliuose gyvena pozityviausiai nusiteikę žmonės?
Tauragiškė psichologė Vaida Mačiulienė teigia, kad ekonominė gerovė ne visada atneša laimę.
„Pinigai suteikia laisvę, tačiau tai nėra laimės faktorius. Yra daug turtingų žmonių, kurie nėra laimingi ir atvirkščiai – yra neturtingų žmonių, kurie moka džiaugtis tuo, ką turi ir jaustis laimingais. Viskas priklauso nuo emocinio intelekto, kuris lemia mūsų gebėjimą jaustis laimingais, veikti laisvai, be savigraužos ir kompleksų. Tačiau žinoma, pinigai bazinių poreikių tenkinimui, – kalbėjo psichologė V. Mačiulienė.
Pasak pašnekovės, laimingais nori būti visi ir to siekiama įvairiais būdais. Tačiau, anot psichologės, būti laimingais reikia mokytis. Ir tai daryti reiktų pradėti nuo mažų dalykų, pavyzdžiui, vakarais padėkoti už tai, kas per dieną nutiko gero ir gražaus.
Sociologas Artūras Tereškinas mano, kad tokius testo rezultatus galėjo nulemti tai, kad mažesniuose miestuose yra stipresnės bendruomenės, žmonės vienas kitą pažįsta, veikia socialinės paramos tinklai. Anot A. Tereškino, didmiesčiuose žmonės yra labiau susiskaidę, susiskirstę, fragmentuoti ir didesni individualistai. Dar viena priežastis – mažesniuose miesteliuose gyvenimo tempas yra daug mažesnis, žmonės gali pastebėti mažus dalykus, kurie džiugina.