2020 Spalio 25 d.
Sekmadienis
Budintis reporteris
(8 446) 51 470
8 687 80 318

Aktualijos

Stragutės ir Milaičių apylinkės

  • Įkelta: 2017-11-17
Vytenis ALMONAITIS, Junona ALMONAITIENĖ

Tauragiškiams gerai pažįstami praeities tyrinėtojai, daugelio knygų autoriai bei leidėjai, Vytenis ir Junona Almonaičiai rengia naują kelionių vadovą po Tauragės kraštą „Pietų Karšuva“. Spausdiname ištrauką iš būsimos knygos.

Stragutė ir Lukšiškiai

Vos perkirtęs miesto ribą, Tauragės-Jurbarko plentas gerus du kilometrus tiesiasi per Stragutės kaimą. Lukšiškiai – pietinis jos kaimynas, iki Šešuvies pakrančių nutįstantis kaimas. 1653 m. Tauragės dvaro inventoriaus, rašyto lenkiškai, duomenimis, Stragutės vietoje buvo kaimelis Strobogona, kuriame gyveno Jonas Strabagonas (Jan Strobogona) ir Ambrozas Rudaitis. Ilgainiui žemaitiškam liežuviui nepatogus vietovardis kito, virto Stragutiške, galiausiai – Stragute. 1923 m. kaime buvo 20 ūkių, gyveno 194 sodiečiai. 1992 m. surašyta 70 gyventojų. Oficialiais duomenis, 2017 m. Stragutėje gyveno 126 žmonės. Vietovardį garsina čia įsikūrusi nemaža įmonė „Stragutės mėsa“.

Lukšiškių vietovardis kilęs iš asmenvardžio Lukšys ar panašaus. 1821 m. sodžius minimas tarp kitų Tauragės katalikų parapijai priklausančių kaimų. 1846 m. priklausė Komarams, kurie valdė Drūtaviškių dvarą ir visai šalia buvusį Drąslaukio palivarką. 1923-aisiais Lukšiškiuose surašyti 4 ūkiai, 25 gyventojai. Dar kolūkių laikais Lukšiškiuose pastatytas ūkinis centras, kuriame vėliau įsikūrė ir veikia kelios įmonės. Oficialiais duomenimis, 2017 m. Lukšiškiuose buvo 3 sodybos, gyveno 3 sodiečiai.

Sovietinės kariuomenės strategai buvo numatę, kad karo su Vokietija atveju Stragutė ir Lukšiškiai bus svarbus gynybinis forpostas. Todėl šiuose bei gretimuose kaimuose buvo pastatyti penki gelžbetoniniai ugnies taškai. Stragutės dotas yra pietiniame kaimo pakraštyje, ganykloje. Jis pasiekiamas nuo Tauragės–Jurbarko kelio atsišakojančia Šermukšnių gatve (koordinatės: Š 55°14’12.6’’, R 22°20’39.7’’). Tai tipiškas flankavimui skirtas puskaponierius. Sprendžiant iš šaudymo angų, turėjo būti apginkluotas 45 mm patranka ir vadinamosios NPS-3 sistemos kulkosvaidžiu.

Apie 180 m į pietus nuo aptartojo, žalioje pievoje, pilkuoja Lukšiškių dotas (koordinatės: Š 55°14’05.7’’, R 22°20’41.9’’). Jis aptvarkytas, yra privačioje valdoje ir turėtų būti apžiūrimas su jos savininko žinia. Šis dotas kitoks, skirtas šaudyti frontu. Storose sienose žiojėja trys į galimą fronto liniją nukreiptos šaudymo angos, pro kurias turėjo kalenti sunkieji kulkosvaidžiai. Analogiškas fortifikacinis statinys kėpso 900 m į šiaurės vakarus nuo šio doto, Paberžiuose (koordinatės: Š 55°14’17.1’’, R 22°19’55.5’’). Visi šie dotai nebuvo galutinai įrengti ir panaudoti, 1941 m. frontas per šias apylinkes persirito nesustojęs.

Milaičiai ir Meškai

Pirmasis iš šių kaimų įsikūręs maždaug penketas kilometrų į pietryčius nuo Tauragės, kairiajame Šešuvies krante. Meškai – gretimas pašešuvių kaimelis.

Milaičių pavadinimas kilęs iš asmenvardžių Milaitis ar Milius, kurie savo ruožtu kildinami iš krikšto vardo Emilijus. Istoriko Kazio Misiaus duomenimis, 1846 m. Milaičiai priklausė didikui Vladislovui Komarui. Į jo valdas įėjo Drūtaviškių dvaras, Drąslaukio palivarkas ir 19 apylinkės kaimų. 1902 m. Milaičiuose gyveno 96 žmonės. 1923-aisiais surašinėtojai čia rado 16 ūkių, 105 gyventojus. 2017 m. kaime stovėjo 21 sodyba, gyveno apie 50 sodiečių.

Meškai yra prie pat Karšuvos girios, tad visai įtikėtina, jog vietovardis kilęs iš žodžio meška. Tačiau jis gali būti susidaręs ir iš asmenvardžio Meška. Ir šis kaimas 1846-aisiais bei vėliau, iki baudžiavos panaikinimo, priklausė Komarams. 1902 m. Meškuose surašyti 122 sodiečiai, 1923 m. – 15 ūkių ir 99 gyventojai. 2017-aisiais kaime buvo 10 sodybų, gyveno apie 20 žmonių.

Milaičius garsina per visą sovietmetį išlikęs paminklinis kryžius Lietuvos Nepriklausomybės dešimtmečiui. Atsišakojęs nuo Tauragės-Jurbarko plento, per visą kaimą jo link veda neblogas žvyrkeliukas (koordinatės: Š 55°12’33.4’’, R 22°21’24.8’’). Kryžius masyvus, betoninis, išaugantis iš laiptuoto pagrindo. Užrašas granitinėje plokštėje sako, kad paminklą 1928 m. pastatė Meškų ir Milaičių kaimų gyventojai. Nepriklausomybės simbolio rimtį saugo keturi ąžuolai. Trys iš jų sodinti 1928-aisiais, vienas atsodintas kiek vėliau.

Kryžiaus atidengimas vyko itin iškilmingai, jį pašventino Gaurės klebonas, žymus visuomenininkas Kazimieras Šleivys. Iki sovietinės okupacijos prie paminklo vykdavo Vasario 16-osios minėjimai, čia rinktasi ir kitom progom. Minėtoji plokštė su užrašu pokario metais buvo sudaužyta. Gal tai paminklą ir išsaugojo. Čia siautėję stribai, enkavedistai tikrosios jo paskirties nežinojo, o vietiniai žmonės jos neišdavė.

Gretimoje sodyboje gyvenusi Pranė Butkienė paminklinės plokštės gabalus surinko ir užkasė. Taip pat ji per visą sovietmetį paminklą prižiūrėjo, nuolat puošė gėlėmis. Prasidėjus Atgimimui, kaimo gyventojų rankomis paminklinis kryžius restauruotas, pagal išlikusias šukes padaryta nauja plokštė su užrašais. 1989-ųjų vasario 16-ąją paminklas atšventintas. Jis vėl kviečia sustoti ir pamąstyti apie Nepriklausomybės vertę.

Pro Milaičius ir Meškus vingiuoja, kilpas rezga Šešuvis. Upės slėnio užliejamose pievose ties šiais ir Lukšiškių, Drąslaukio, Meižių kaimais 2011 m. įsteigtas apie 146 ha ploto Meškų botaninis zoologinis draustinis.

Apipelkėję Šešuvies senvagės, natūralios intakėlių Meižio ir Raudonmeižio vagos, natūralios pievos teikia prieglobstį visoje Europoje sparčiai nykstantiems drugiams. Kraujalakiniai melsviai veisiasi drėgnose paupių, pamiškių pievose, kuriose gausiai auga vaistinės kraujalakės. Šlapynėse, gausiai žydinčiose pievose randa maisto didžiųjų auksinukų lervos ir drugeliai. Visi jie keliautojų nelaukia ir nepozuoja, bet pamatyti juos, bevaikštant Šešuvies pakrantėmis, tikrai įmanoma.

Zaltriškiai

Pasiekiami Tauragės-Jurbarko plentu. Šis, peršokęs per Šešuvį, stabteli ties Baltrušaičių gyvenviete, toliau jau skuodžia per Zaltriškius. 1846 m. užfiksuota, kad tuomet kaimas priklausė Komarų valdytam Drūtaviškių dvarui. Po 1863-ųjų jo valstiečiai dirbtą žemę išsipirko. 1923 m. Zaltriškiuose buvo 25 sodybos, jose gyveno 157 sodiečiai. 1992-aisiais vėl surašyti 26 statistiniai ūkiai, bet jau tik 61 gyventojas. 2017 m. stovėjo kaime 17 sodybų, jose gyveno 48 žmonės.

Zaltriškiuose 1873 m. gimė ir gyveno vienas žymiausių Tauragės krašto knygnešių Antanas Bružys (Bružas), bendradarbiavęs su garsiąja Garšvių draugija. Legaliai kirtęs sieną, jis Bitėnuose ir Tilžėje paimdavo spaudą, samdydavo jos nešikus per sieną, o paskui pats veždavo į Garšvius (Panevėžio r.). Sūnui padėdavo jo tėvas, taip pat knygnešys Martynas Bružys.

1894 m. netoli Raseinių iš A. Bružo, Jurgio Bielinio ir Kazimiero Ūdros policija konfiskavo per 4000 egzempliorių spaudos leidinių. Tąkart A. Bružys pabėgo, bet netrukus pasienio sargybiniai Bružių sodyboje Zaltriškiuose surado apie 1700 lietuviškų leidinių. A. Bružys buvo suimtas, uždarytas Tauragės kalėjiman, nuteistas. Dvejus metus kalėjęs, penkis išbuvęs tremtyje Rytų Sibire, jis po to gyveno ir, matyt, mirė Tomske.

Zaltriškių centre, prie autobusų stotelės, pietvakarinėje Tauragės-Jurbarko plento pusėje, boluoja tipinis atminimo ženklas Lietuvos partizanams. Jis pastatytas 2005 m. ir liudija, kad šiose apylinkėse veikė Butigeidžio (Lydžio, Aukuro) rinktinės Visvydo tėvūnijos Lelijos būrys. 1949-ųjų liepos 15-ąją šeši jo kovotojai buvo trumpam apsistoję gretimame Sakalinės kaime, vienoje iš sodybų. Čia juos užklupo MGB kareiviai ir Tauragės stribai, kurių iš viso buvo 55. Partizanai atsišaudė ir bandė pasitraukti. Trims pavyko, tačiau būrio vadas Stasys Stonys-Alunta, kovotojai Andrius Kisnierius-Vyšnia ir Juozas Liorančas-Aidas žuvo. Jų kūnai niekinti prie Gaurės saugumiečių pastato, vėliau ir Tauragėje, prie vadinamosios Šubertinės. Partizanų palaidojimo vieta liko nežinoma.

 

 

 

Portalo DELFI nacionalinio pozityvumo testo rezultatai stebina internautus –  pasirodo, pozityviausiai žmonės mąsto ne didmiesčiuose, o provincijoje. Remiantis testo rezultatais sudarytame šalies pozityvumo žemėlapyje pirmauja Tauragės apskritis.

Naujausiame numeryje skaitykite: vietų darželiuose trūkumo problemą savivaldybė svarsto spręsti remdamasi Skandinavijos pavyzdžiu –  įrengiant modulinį medinį priestatą. Jis galėtų talpinti apie 50 vaikų. Bene svarbiausia šios savaitės naujiena – Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės vizitas. Kokiu tikslu lankėsi Prezidentė? Šias ir kitas naujienas sužinokite penktadienio numeryje.  

Tauragės rajono taryba pritarė projektui, pagal kurį bus finansuojamas centralizuotų nuotekų tinklų įvedimas (iki namo pamato ribos) individualių namų gyventojams Tauragės aglomeracijoje. Iki šiol „Tauragės vandenys“ infrastruktūrą atvesdavo tik iki sklypo ribos. Iki namo ir jame įsirengti vamzdynus gyventojai turėdavo savo lėšomis. 

Tauragės rajono savivaldybė paskelbė konkursą Tarybos sprendimu įsteigtoms tarpinstitucinio koordinatoriaus pareigoms užimti. Specialistas rūpinsis, kad specialiųjų poreikių turintiems vaikams būtų teikiamos tarpusavyje suderintos švietimo, socialinės ir sveikatos priežiūros paslaugos. 

Paviešintame šalies žvyrkelių asfaltavimo eiliškumo sąraše – per 20 kilometrų Tauragės rajono valstybinės reikšmės ir gyvenviečių teritorijose esančių kelių, kuriuos tikimasi išasfaltuoti per kitus dvejus metus. Daugiausia prioritetinių balų surinko ir pirmoji tvarkoma bus žvyruota gatvė Norkaičiuose, vedanti į Tauragę. 

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Tauragėje susitiko su iš emigracijos grįžusiais žmonėmis ir domėjosi, kaip jiems sekasi kurtis gimtinėje. Taip pat Prezidentė davė startą kampanijai „Globali Tauragė“, kuri burs emigracijoje gyvenančius tauragiškius ir kvies juos grįžti namo.

Tauragės rajono savivaldybės tarybos opozicijos prašymas nagrinėti UAB Tauragės butų ūkis dividendų paskirstymą atmestas. Po daugiau nei mėnesį trukusio tyrimo Klaipėdos apygardos prokuratūra nutarė atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones.

Desertų kvapai antradienį sklido iš „Šaltinio“ progimnazijojeįrengtos „VMG“ kulinarinės klasės. Ją du metus pagal „Virtuvės mitų griovėjų“ inicijuotą projektą  „VMG mokykla“  kūrė mokyklos bendruomenė. Į šiuolaikiškos kulinarinės klasės, primenančios modernią namų virtuvę, atidarymą atvyko projekto iniciatorius, „Virtuvės mitų griovėjas“ Alfas Ivanauskas. 

UAB „Maxima“ atstovai oficialiai paskelbė naujojo dviejų X prekybos centro Prezidento gatvėje atidarymo datą. Duris parduotuvė atvers lapkričio 14-ąją, antradienį, 10 val. ryte. Mažmeninės prekybos liūtai teigia į naujojo pastato statybas investavę per 780 tūkst. eurų, įrengta per 100 automobilių talpinsianti stovėjimo aikštelė, o siekiant išvengti spūsčių, jau šeštadienį Prezidento gatvės atkarpoje ties parduotuve eismas taps vienpusiu. 

Tauragės kultūros rūmuose prasidėjo konferencija Regionų lyderystės forumas. Pirmasis pranešėjas – SEB banko ekonomistas Gitanas Nausėda. Visą dieną vyksiančios diskusijos tiesiogiai transliuojamos „Youtube“ kanalu.

Lapkričio 13 d., pirmadienį, Prezidentė Dalia Grybauskaitė lankysis Tauragėje. Vizito metu šalies vadovė paskelbs iniciatyvos „Globali Tauragė“ pradžią, aplankys Tauragės industrinį parką, kuriame bendraus su čia dirbti iš užsienio grįžusiais lietuviais.

Naujausiame numeryje skaitykite: apie pokyčius Tauragėje – didžiausią prekybos centrą mieste atidarys „Maxima“, keisis eismo tvarka pro parduotuvę einančioje gatvėje. Nauji vėjai ir mokyklose – paskirtos dvi vadovės, atidaryta kulinarinė klasė. Taip pat apie politikų sprendimus gerinti infrastruktūrą mieste bei diskusijas dėl regiono plėtros. Ypatingai daug verslo naujienų – besikuriantys verslai, viena po kitos sekančios konferencijos. Kaip rinktinės metines paminėjo šauliai ir visa kita, kas aktualu.  

Iš eismo įvykio pasišalinusiam devyniolikmečiui iš Pagėgių savivaldybės Žukų kaimo teks atsakyti pagal įstatymo raidę. Šią savaitę vaikinas išgirdo Tauragės rajono apylinkės teismo teisėjos Vidos Butanavičiūtės nuosprendį. Iš avarijos pasišalinęs vairuotojas nepasirūpino kartu važiavusiais keleiviais – vienas jų mirė, o kitas buvo sunkiai sužeistas. Už tai teismas skyrė laisvės atėmimą daugiau nei penkeriems metams, bausmės vykdymą atidedant trejiems metams. 

Kalbos apie šalies sveikatos sistemos krizę netyla, į Tauragę atvyko Sveikatos ministras Aurelijus Veryga. Tauragės ligoninė, kaip ir dauguma šalies gydymo įstaigų, nebeišbrenda iš skolų – šių metų pirmųjų trijų ketvirčių minusas – per 300 tūkst. eurų. Skubiai ieškoma būdų, kaip susiveržti diržus ir gauti daugiau pajamų – įstaigos direktorius Liutauras Indriuška ėmėsi pareigybių optimizavimo plano, ruošiasi teikti Skausmo klinikos paslaugas. Tačiau, kad vietinės reikšmės pertvarkomis problemų iš esmės išspręsti nepavyks, šalies vadovai supranta – vyriausybė planuoja imtis gydymo įstaigų konsolidavimo plano. Pasak L. Indriuškos, tai būtų vienintelis būdas ligoninėms išgyventi. 

20 nevyriausybinių neįgaliųjų organizacijų skirtingose savivaldybėse savo narius galės pavėžėti iki gydymo įstaigų, į renginius naujais mikroautobusais. Rakteliai nuo 9 vietų mikroautobuso įteikti ir Tauragės neįgaliųjų draugijos pirmininkui Kęstučiui Petkui.

Liko 33 dienos iki Tauragės kalėdinių renginių starto. Gruodžio 9 dieną Pilies aikštė nušvis nuo šventinių fejerverkų, skambės grupės „Biplan“ atliekamos dainos. Tauragės rajono savivaldybė skelbia, jog renginyje pasirodys tikriausias ir lietuviškiausias Senelis Kalėda, bus atidarytos karuselės šeimoms.

Visuomet pasitempusi, greita, su šypsena veide, iš pažiūros gležna, tačiau viduje nepaprastai gyvybinga ir atkakli – ilgametė dailės mokytoja, Tauragės Garbės pilietė Valerija Bumbulienė. Didelį ir labai svarų indėlį ji įnešė į Tauragės miesto istoriją, buvo Sąjūdžio vedlė. Ir dabar, būdama garbaus amžiaus, yra neabejinga savo miestui, jo žmonėms, buvusiems mokiniams, o ypatingai savo auklėtiniams, su kuriais praleido septynerius mokslo metus. Praėjus 40-čiai metų, ji mielai bendrauja su savo mokiniais kaip su šeimos nariais, ką tik paminėjo du gražius jubiliejus – savo 90-ies metų sukaktį ir auklėtinių mokyklos baigimo keturiasdešimtmetį. Mokytoja dalijasi prisiminimais apie nueitą gyvenimo kelią – pedagoginį darbą, visuomeninę veiklą ir pamąstymais apie šiandieną.

Dvišaliu muziejų susitarimu į Tauragės krašto muziejų mėnesiui atkeliavo itin vertingas eksponatas – praėjusio amžiaus pradžioje Žygaičiuose rasta liūto skulptūra. Viena seniausių Lietuvoje krikščioniška granito skulptūrų, spėjama, gaminta 1231 m., saugoma Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje. Jos originalą pamatyti Tauragėje bus galima iki gruodžio 1-osios.

Valdovų rūmuose pagerbti asmenys ir organizacijos, skatinančios emigrantus grįžti į Lietuvą ir padedančios jiems integruotis tėvynėje. Ministro Pirmininko Sauliaus Skvernelio globojamo projekto „Kryptis Lietuva“ padėką pelnė „Backto.lt“ projekto iniciatorius, tauragiškis Linas Stankus.  

Tauragės stalo teniso klubas STK „Taurus“ šiemet pirmą kartą surengė mėgėjų pirmenybes, kurios nustebino dalyvių gausa. Varžybose dalyvauja 10 komandų, kurios kovoja dėl įsteigtos taurės.

Šiandien, pakviestas Seimo narės Aušrinės Norkienės, Tauragėje vieši Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Po susitikimo su rajono valdžia, sveikatos apsaugos įstaigų atstovais ir žiniasklaida, ministras lankosi Tauragės ligoninėje, kur gilinsis į ambulatorinių paslaugų kokybės ir finansavimo problemas.

Šiandien Tauragės rajono savivaldybės administracijos direktorius Modestas Petraitis planuoja pasirašyti rangos sutartį dėl baseino statybos su konkursą laimėjusia įmone „Brosta“. Baseino statybos atsieis virš 2 mln. eurų, o įrengtu pramogų centru tauragiškiai turėtų džiaugtis po dvejų metų.

Pirmajame lapkričio numeryje: apie Tauragės ligoninės problemas ir jų sprendimo būdus bei ko į Tauragę atvyksta Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, apie artėjantį Regionų lyderystės forumą Tauragėje su ekonomikos ir verslo žinovų žvaigždynu bei netrukus prasidėsiančias visų laukiamo baseino statybas. Taip pat džiugios žinios – kokiomis staigmenomis Kalėdų dvasią kursime jau už poros savaičių. Kelionių puslapyje lankysimės Pietų Prancūzijos Žydrojoje pakrantėje, o krašto lobių skrynioje – pokalbis su 90-metį švenčiančia jubiliate, Tauragės Garbės piliete Valerija Bumbuliene. Taip pat išsami sporto naujienų apžvalga, kuo ypatingas Tauragės krašto muziejaus eksponatas bei apie tauragiškių apdovanojimus Valdovų rūmuose – naujausiose „Tauragės žiniose“.

Praėjusią savaitę motorizuotojo LDK Kęstučio bataliono vadai sukvietė verslininkus ir žurnalistus į susitikimą, kurio metu skaitė paskaitas apie piliečių indėlį į valstybės gynybą, patriotiškumo svarbą bei valstybės saugumui kylančias grėsmes iš Rytų. Pagrindine grėsme saugumui įvardijo informacinį propagandinį karą, siekiant diskredituoti šalies gynybinę sistemą ir piliečių tikėjimą savo šalimi. Esą tokias schemas Rusija jau ne kartą naudojo karinei intervencijai į kitas valstybes – Gruziją, Ukrainą, Siriją. Todėl gynybinės šalies strategijos svarbiausiu aspektu įvardytas kiekvieno piliečio vidinis nusiteikimas esant reikalui stoti ginti savo šalies visomis įmanomomis priemonėmis.