Stragutės ir Milaičių apylinkės
Įkelta:
2017-11-17
Nuotrauka
,
Nuotrauka
,
Nuotrauka
,
Nuotrauka
,
Nuotrauka
,
Nuotrauka
Aprašymas

Autorių nuotraukos

Tauragiškiams gerai pažįstami praeities tyrinėtojai, daugelio knygų autoriai bei leidėjai, Vytenis ir Junona Almonaičiai rengia naują kelionių vadovą po Tauragės kraštą „Pietų Karšuva“. Spausdiname ištrauką iš būsimos knygos.

Stragutė ir Lukšiškiai

Vos perkirtęs miesto ribą, Tauragės-Jurbarko plentas gerus du kilometrus tiesiasi per Stragutės kaimą. Lukšiškiai – pietinis jos kaimynas, iki Šešuvies pakrančių nutįstantis kaimas. 1653 m. Tauragės dvaro inventoriaus, rašyto lenkiškai, duomenimis, Stragutės vietoje buvo kaimelis Strobogona, kuriame gyveno Jonas Strabagonas (Jan Strobogona) ir Ambrozas Rudaitis. Ilgainiui žemaitiškam liežuviui nepatogus vietovardis kito, virto Stragutiške, galiausiai – Stragute. 1923 m. kaime buvo 20 ūkių, gyveno 194 sodiečiai. 1992 m. surašyta 70 gyventojų. Oficialiais duomenis, 2017 m. Stragutėje gyveno 126 žmonės. Vietovardį garsina čia įsikūrusi nemaža įmonė „Stragutės mėsa“.

Lukšiškių vietovardis kilęs iš asmenvardžio Lukšys ar panašaus. 1821 m. sodžius minimas tarp kitų Tauragės katalikų parapijai priklausančių kaimų. 1846 m. priklausė Komarams, kurie valdė Drūtaviškių dvarą ir visai šalia buvusį Drąslaukio palivarką. 1923-aisiais Lukšiškiuose surašyti 4 ūkiai, 25 gyventojai. Dar kolūkių laikais Lukšiškiuose pastatytas ūkinis centras, kuriame vėliau įsikūrė ir veikia kelios įmonės. Oficialiais duomenimis, 2017 m. Lukšiškiuose buvo 3 sodybos, gyveno 3 sodiečiai.

Sovietinės kariuomenės strategai buvo numatę, kad karo su Vokietija atveju Stragutė ir Lukšiškiai bus svarbus gynybinis forpostas. Todėl šiuose bei gretimuose kaimuose buvo pastatyti penki gelžbetoniniai ugnies taškai. Stragutės dotas yra pietiniame kaimo pakraštyje, ganykloje. Jis pasiekiamas nuo Tauragės–Jurbarko kelio atsišakojančia Šermukšnių gatve (koordinatės: Š 55°14’12.6’’, R 22°20’39.7’’). Tai tipiškas flankavimui skirtas puskaponierius. Sprendžiant iš šaudymo angų, turėjo būti apginkluotas 45 mm patranka ir vadinamosios NPS-3 sistemos kulkosvaidžiu.

Apie 180 m į pietus nuo aptartojo, žalioje pievoje, pilkuoja Lukšiškių dotas (koordinatės: Š 55°14’05.7’’, R 22°20’41.9’’). Jis aptvarkytas, yra privačioje valdoje ir turėtų būti apžiūrimas su jos savininko žinia. Šis dotas kitoks, skirtas šaudyti frontu. Storose sienose žiojėja trys į galimą fronto liniją nukreiptos šaudymo angos, pro kurias turėjo kalenti sunkieji kulkosvaidžiai. Analogiškas fortifikacinis statinys kėpso 900 m į šiaurės vakarus nuo šio doto, Paberžiuose (koordinatės: Š 55°14’17.1’’, R 22°19’55.5’’). Visi šie dotai nebuvo galutinai įrengti ir panaudoti, 1941 m. frontas per šias apylinkes persirito nesustojęs.

Nuotrauka

Milaičiai ir Meškai

Pirmasis iš šių kaimų įsikūręs maždaug penketas kilometrų į pietryčius nuo Tauragės, kairiajame Šešuvies krante. Meškai – gretimas pašešuvių kaimelis.

Milaičių pavadinimas kilęs iš asmenvardžių Milaitis ar Milius, kurie savo ruožtu kildinami iš krikšto vardo Emilijus. Istoriko Kazio Misiaus duomenimis, 1846 m. Milaičiai priklausė didikui Vladislovui Komarui. Į jo valdas įėjo Drūtaviškių dvaras, Drąslaukio palivarkas ir 19 apylinkės kaimų. 1902 m. Milaičiuose gyveno 96 žmonės. 1923-aisiais surašinėtojai čia rado 16 ūkių, 105 gyventojus. 2017 m. kaime stovėjo 21 sodyba, gyveno apie 50 sodiečių.

Meškai yra prie pat Karšuvos girios, tad visai įtikėtina, jog vietovardis kilęs iš žodžio meška. Tačiau jis gali būti susidaręs ir iš asmenvardžio Meška. Ir šis kaimas 1846-aisiais bei vėliau, iki baudžiavos panaikinimo, priklausė Komarams. 1902 m. Meškuose surašyti 122 sodiečiai, 1923 m. – 15 ūkių ir 99 gyventojai. 2017-aisiais kaime buvo 10 sodybų, gyveno apie 20 žmonių.

Milaičius garsina per visą sovietmetį išlikęs paminklinis kryžius Lietuvos Nepriklausomybės dešimtmečiui. Atsišakojęs nuo Tauragės-Jurbarko plento, per visą kaimą jo link veda neblogas žvyrkeliukas (koordinatės: Š 55°12’33.4’’, R 22°21’24.8’’). Kryžius masyvus, betoninis, išaugantis iš laiptuoto pagrindo. Užrašas granitinėje plokštėje sako, kad paminklą 1928 m. pastatė Meškų ir Milaičių kaimų gyventojai. Nepriklausomybės simbolio rimtį saugo keturi ąžuolai. Trys iš jų sodinti 1928-aisiais, vienas atsodintas kiek vėliau.

Nuotrauka

Kryžiaus atidengimas vyko itin iškilmingai, jį pašventino Gaurės klebonas, žymus visuomenininkas Kazimieras Šleivys. Iki sovietinės okupacijos prie paminklo vykdavo Vasario 16-osios minėjimai, čia rinktasi ir kitom progom. Minėtoji plokštė su užrašu pokario metais buvo sudaužyta. Gal tai paminklą ir išsaugojo. Čia siautėję stribai, enkavedistai tikrosios jo paskirties nežinojo, o vietiniai žmonės jos neišdavė.

Gretimoje sodyboje gyvenusi Pranė Butkienė paminklinės plokštės gabalus surinko ir užkasė. Taip pat ji per visą sovietmetį paminklą prižiūrėjo, nuolat puošė gėlėmis. Prasidėjus Atgimimui, kaimo gyventojų rankomis paminklinis kryžius restauruotas, pagal išlikusias šukes padaryta nauja plokštė su užrašais. 1989-ųjų vasario 16-ąją paminklas atšventintas. Jis vėl kviečia sustoti ir pamąstyti apie Nepriklausomybės vertę.

Pro Milaičius ir Meškus vingiuoja, kilpas rezga Šešuvis. Upės slėnio užliejamose pievose ties šiais ir Lukšiškių, Drąslaukio, Meižių kaimais 2011 m. įsteigtas apie 146 ha ploto Meškų botaninis zoologinis draustinis.

Nuotrauka

Apipelkėję Šešuvies senvagės, natūralios intakėlių Meižio ir Raudonmeižio vagos, natūralios pievos teikia prieglobstį visoje Europoje sparčiai nykstantiems drugiams. Kraujalakiniai melsviai veisiasi drėgnose paupių, pamiškių pievose, kuriose gausiai auga vaistinės kraujalakės. Šlapynėse, gausiai žydinčiose pievose randa maisto didžiųjų auksinukų lervos ir drugeliai. Visi jie keliautojų nelaukia ir nepozuoja, bet pamatyti juos, bevaikštant Šešuvies pakrantėmis, tikrai įmanoma.

Zaltriškiai

Pasiekiami Tauragės-Jurbarko plentu. Šis, peršokęs per Šešuvį, stabteli ties Baltrušaičių gyvenviete, toliau jau skuodžia per Zaltriškius. 1846 m. užfiksuota, kad tuomet kaimas priklausė Komarų valdytam Drūtaviškių dvarui. Po 1863-ųjų jo valstiečiai dirbtą žemę išsipirko. 1923 m. Zaltriškiuose buvo 25 sodybos, jose gyveno 157 sodiečiai. 1992-aisiais vėl surašyti 26 statistiniai ūkiai, bet jau tik 61 gyventojas. 2017 m. stovėjo kaime 17 sodybų, jose gyveno 48 žmonės.

Zaltriškiuose 1873 m. gimė ir gyveno vienas žymiausių Tauragės krašto knygnešių Antanas Bružys (Bružas), bendradarbiavęs su garsiąja Garšvių draugija. Legaliai kirtęs sieną, jis Bitėnuose ir Tilžėje paimdavo spaudą, samdydavo jos nešikus per sieną, o paskui pats veždavo į Garšvius (Panevėžio r.). Sūnui padėdavo jo tėvas, taip pat knygnešys Martynas Bružys.

Nuotrauka

1894 m. netoli Raseinių iš A. Bružo, Jurgio Bielinio ir Kazimiero Ūdros policija konfiskavo per 4000 egzempliorių spaudos leidinių. Tąkart A. Bružys pabėgo, bet netrukus pasienio sargybiniai Bružių sodyboje Zaltriškiuose surado apie 1700 lietuviškų leidinių. A. Bružys buvo suimtas, uždarytas Tauragės kalėjiman, nuteistas. Dvejus metus kalėjęs, penkis išbuvęs tremtyje Rytų Sibire, jis po to gyveno ir, matyt, mirė Tomske.

Zaltriškių centre, prie autobusų stotelės, pietvakarinėje Tauragės-Jurbarko plento pusėje, boluoja tipinis atminimo ženklas Lietuvos partizanams. Jis pastatytas 2005 m. ir liudija, kad šiose apylinkėse veikė Butigeidžio (Lydžio, Aukuro) rinktinės Visvydo tėvūnijos Lelijos būrys. 1949-ųjų liepos 15-ąją šeši jo kovotojai buvo trumpam apsistoję gretimame Sakalinės kaime, vienoje iš sodybų. Čia juos užklupo MGB kareiviai ir Tauragės stribai, kurių iš viso buvo 55. Partizanai atsišaudė ir bandė pasitraukti. Trims pavyko, tačiau būrio vadas Stasys Stonys-Alunta, kovotojai Andrius Kisnierius-Vyšnia ir Juozas Liorančas-Aidas žuvo. Jų kūnai niekinti prie Gaurės saugumiečių pastato, vėliau ir Tauragėje, prie vadinamosios Šubertinės. Partizanų palaidojimo vieta liko nežinoma.

Nuotrauka

 

 

 

Nuotrauka
Registrų centras
Įkelta:
prieš 4 minutes
Neatlygintinam naudojimui visuomenei jau atviri dviejų nacionalinės reikšmės registrų – Nekilnojamojo turto ir Adresų – duomenys, o šį kartą atveriami jau trečiojo – Juridinių asmenų registro – duomenys: įregistruotų įmonių sąrašas su jų pavadinimais, buveinių adresais, informacija apie valdymo organus, įstatinį kapitalą ir kitais aktualiais duomenimis.
Nuotrauka
Nemunas
Įkelta:
prieš 6 valandas
Per artimiausius trejus metus Nemuno upės ruože nuo Kauno iki Atmatos upės žiočių (Šilutės r.) numatoma stipriai pagerinti laivybos sąlygas – įrengti upės tėkmę reguliuojančias bunas, užtikrinti reikiamą laivakelio gylį ir plotį. Šiuo ruožu bus patogu plaukioti keleiviniams laivams ir krovininėms baržoms. Tokio masto Nemuno tvarkymo darbai nebuvo vykdyti jau beveik 100 metų.
Nuotrauka
paukščiai
Įkelta:
prieš 8 valandas
Lietuvą trumpam sukaustęs arktinis šaltis ir sniegas priminė, kokios žiemos kadaise būdavo. Kartu išryškino ir kitą problemą – vandens paukščiai tapo priklausomi nuo žmonių. Praėjusį sekmadienį socialinėje erdvėje viešinome vaizdo įrašą su ant užšalusio tvenkinio tupinčiomis antimis. Į redakciją paskambinusi tauragiškė susirūpino ant Zumpės ledo ir nedidelėje ledo nesukaustytoje tvenkinio properšoje susibūrusių ančių likimu – ar reikia pasirūpinti paukščiais ir kas tai turėtų daryti? Žymus gamtos fotografas, Aplinkos ministro patarėjas Marius Čepulis sako, kad tokia ančių sankaupa bus puota lapėms, jeigu paukščiai nepasitrauks, bet pati problema yra žmonių sukurta.
Nuotrauka
Rasita Li
Įkelta:
prieš 1 dieną
Panašu, kad žiema vėl stiprins savo pozicijas. Savaitės pradžioje didesnėje šalies dalyje snigs, įsismarkaus vėjas, tad kils pūgos, o savaitei baigiantis stipriau paspaus šaltis.
Nuotrauka
VDC feisbuko nuotrauka/os
Tauragės Švč. Trejybės parapijos vaikų dienos centro stovykos veiklų akimirkos. VDC feisbuko nuotrauka
Įkelta:
2021-01-22
Nuo šiol savivaldybėje veikiantys vaikų dienos centrai (VDC) ramiai gyvens trejus metus – tokiam laikui dvylikai jų suteikta akreditacija ilgesniam nei iki šiol laikui. Kol galios akreditacija, nereikės sukti galvos dėl finansinių sunkumų ir po metų ar dviejų galvoti, ar gaus lėšų tolimesnei veiklai vykdyti. Tuo labai džiaugiasi ir kalbinti vaikų dienos centrų vadovai.
Nuotrauka
Renovuotas daugiabutis Zarasuose. Nuotrauka iš BETA archyvo.
Renovuotas daugiabutis Zarasuose. Nuotrauka iš BETA archyvo.
Įkelta:
2021-01-22
Pagal Daugiabučių modernizavimo programą 2020 metais atnaujinta namų nei 300 daugiabučių, praneša Būsto energijos taupymo agentūra (BETA).
Nuotrauka
senelių namai
Įkelta:
2021-01-22
Beveik kas met eilės patekti į Lauksargių globos namus laukia apie porą dešimčių senjorų. Nors 2020-aisiais atsidarė Pagramančio savarankiško gyvenimo namai, Tauragės rajono gyventojų, pageidaujančių gauti ilgalaikės globos paslaugas, poreikis išlieka.
Nuotrauka
varvekliai
Įkelta:
2021-01-22
Sparčiai besikeičianti oro temperatūra: dieną sniegą tirpdantis pliusas, naktį šaltukas – puikios sąlygos formuotis varvekliams, sniego nuošliaužoms. Klaipėdos PGV Tauragės PGT ugniagesiai gelbėtojai ragina pastatų savininkus pasirūpinti gyventojų ir savo turto saugumu.
Nuotrauka
karves
Įkelta:
2021-01-22
2020-aisiais visas pasaulis susidūrė su COVID-19 pandemija ir visomis dėl to kylančiomis šalutinėmis pasekmėmis ir nesklandumais. Verslui ar fiziniams asmenims susidūrus su finansinėmis problemomis, skolas iš jų siekiantys susigrąžinti kreditoriai, norėdami užtikrinti, kad jų interesai bus patenkinti, paprastai reikalauja areštuoti skolininkų turtą. Tokiais atvejais sprendimai areštuoti turtą patenka į Registrų centro tvarkomą Turto arešto aktų registrą.
Nuotrauka
anonsas
Įkelta:
2021-01-21
Lietuvos kosmetikų ir kosmetologų asociacija įsitikinusi, kad grožio paslaugas teikiančiam smulkiam verslui kyla reali galimybė neišgyventi karantino. „Gaunama 257 eurų išmoka, kurią gauna net ne visi paslaugų teikėjai, nėra pakankama padengti patiriamus nuostolius ir būtinoms reikmėms, tad grožio paslaugų smulkiajam verslui, neturinčiam galimybės užsitikrinti ilgalaikio saugaus finansinio rezervo, kyla reali grėsmė neišgyventi ilgesnio karantino“, – teigiama asociacijos rašte premjerei Ingridai Šimonytei ir sveikatos apsaugos ministrui Arūnui Dulkiui. Kad situacija grėsminga, patvirtina ir su „Tauragės žiniomis“ susisiekusi Liveta Austinaitė – jos grožio studiją ,,Liva nagų stiliaus namai“ teko uždaryti vos spėjus įsivažiuoti darbams. „Esi jaunas žmogus, sukuri pirmiausia darbo vietą sau, tada dar kolegoms, ir tau trenkia lyg su šlapiu skuduru į veidą“, – nusivylimo neslepia ji.
Nuotrauka
orai
Įkelta:
2021-01-21
Šiomis dienomis orų pokyčiai ne tik naikins baltą žiemos peizažą, bet ir privers vairuotojus bei pėsčiuosius būti itin atidiems. Dienomis numatoma teigiama temperatūra, tačiau vakarais, naktimis ir rytais ji nukris, tad formuosis plikledis. Kai kur keliuose papildomų sunkumų kels ir tvyrosiantis rūkas.
Nuotrauka
parduotuves
Įkelta:
2021-01-20
Kad šiais laikais galima apsipirkti neišeinant iš namų – ne naujiena. Internetinė prekyba ypač pagyvėjo užklupus pandemijai – saugodami sveikatą, žmonės vis dažniau apsiperka  internetu. Vis dėlto iki šiol tai daugiausia buvo prekybos milžinų kovos laukas. Tačiau imtis ryžtingų sprendimų gyvenimas verčia ir smulkiuosius prekybininkus: drąsiausieji irgi jau kelia koją į internetą: internetinę parduotuvę atidarė dvi mažas maisto krautuvėles turinti verslininkė, o prekiaujantieji drabužiais, pristatydami savo prekes, rengia gyvas vaizdo transliacijas.
Nuotrauka
Autobusu stotis
Įkelta:
2021-01-20
Šiemet Tauragėje planuojama atnaujinti ir išplėsti miesto ir priemiesčio autobusų maršrutų ir stotelių tinklą. Kiekvienam autobuso maršrutui ketinama priskirti tam tikrą spalvą. Toks maršrutų žymėjimas būtinas kuo paprastesniam informacijos pateikimui autobusų stotelių švieslentėse, kurias mieste tikimasi įrengti jau šį rudenį. Gyventojų prašoma atkreipti dėmesį, ar toks maršrutų suskirstymas juos tenkina.
Nuotrauka
Savivaldybės nuotrauka
Įkelta:
2021-01-19
Sausio 19 dieną Tauragės rajono savivaldybės administracijos savivaldybės gydytojo (vyriausiojo specialisto) pareigas pradėjo eiti Rūta Stasytienė.
Nuotrauka
vėliava
Įkelta:
2021-01-19
Prie tilto per Jūrą jau netrukus iškils net 30 m aukščio stiebas, ant kurio suplevėsuos Lietuvos vėliava. Tai dar vienas gražus projektas Tauragei, prie kurio jau dirba grupė savivaldybės specialistų.