Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Tauragėje susitiko su iš emigracijos grįžusiais žmonėmis ir domėjosi, kaip jiems sekasi kurtis gimtinėje. Taip pat Prezidentė davė startą kampanijai „Globali Tauragė“, kuri burs emigracijoje gyvenančius tauragiškius ir kvies juos grįžti namo.
Prezidentė apsilankė industriniame parke įsikūrusioje ir iš emigracijos grįžusius tauragiškius įdarbinančioje tarptautinėje kompanijoje „Ansell“. Šiuo metu čia dirba 197 darbuotojai, 25 iš jų yra sugrįžę iš užsienio. Šalies vadovė su emigrantais kalbėjo apie tai, ko trūksta, kad žmonės, užuot gyvenę užsienyje, grįžtų namo.
„Šiandien atvykau iš Vilniaus į Tauragę, nes čia yra vienas geriausių Lietuvoje pavyzdžių, kaip savivalda sugeba grąžinti ir pakviesti žmones sugrįžti į savo regioną. Džiaugiuosi, kad Tauragės savivaldybė kuria projektą „Globali Tauragė“, turi duomenų bazę, kontaktuoja su išvykusiais. Tai yra geras pavyzdys, nes, kai žmonės jaučia, kad yra reikalingi, apie juos galvojama, jie turi didesnę motyvaciją sugrįžti.“, – teigė D. Grybauskaitė.
Vizito metu Prezidentė aplankė Tauragės industrinį parką, kuriame dirba daugiau kaip100 tautiečių, grįžusių iš emigracijos. Tauragės industrinis parkas gali būti pavadintas regiono sėkmės istorija. Prieš dešimt metų įkurtame privačiame industriniame parke veikia dešimt užsienio ir lietuviško kapitalo įmonių (Ansell, Trelleborg, Bach, Elka, Egersund, Nofir ir kt.), kurios įsteigė 800 darbo vietų.
Pasak Prezidentės, savivalda turi išnaudoti visas priemones, kad išvažiavę žmonės sugrįžtų ir jaustų, kad yra laukiami ir reikalingi. Tauragė – vienintelis miestas Lietuvoje, kuris turi išvykusių kraštiečių registrą, palaiko ryšius su savo žmonėmis ir padeda jiems surasti darbą savame krašte. Šiame mieste yra ir sėkmingų sugrįžimo iš užsienio istorijų – pavyzdžiui, Airijoje dirbusi lietuvė vadovauja didžiulės įmonės personalui, o iš Norvegijos parvykęs tauragiškis gimtajame mieste atidarė mėsos parduotuvę.
{{ video:youtube id="zFJdIIZ3K7I" }}
Privačiomis pastangomis į šį parką pritraukta investicijų iš viso pasaulio, čia gaminama aukščiausius kokybės standartus atitinkanti produkcija nuo vėjo jėgainių iki narų kostiumų. Tauragėje taip pat subsidijuojamas darbo vietų kūrimas, finansuojamos mažų ir labai mažų įmonių steigimosi išlaidos.
Iš Lietuvos išvažiavusieji didžiausiais sunkumais sugrįžti į tėvynę laiko ne tik ekonomines sąlygas, biurokratinius trukdžius ar informacijos apie reintegraciją į Lietuvos visuomenę trūkumą, bet ir sudėtingą vaikų integraciją. Šiuo metu šalyje veikia tik 5 mokyklos, kuriose į Lietuvą grįžusių gyventi šeimų vaikai gali lankyti išlyginamąsias klases ir išmokti lietuvių kalbos arba patobulinti jos įgūdžius. Viena iš tokių mokyklų veikia būtent Tauragėje.
Tyrimai rodo, kad daugelis išvykusių žmonių nori prisidėti prie savo tėvų, bendruomenės puoselėjimo, net ir per atstumą dalyvauti savo krašto gyvenime. Lietuvos savivaldybių asociacijos duomenimis, 53proc. tauragiškių, gyvenančių svetur, teigia, kad jaučia stiprų ryšį su Taurage. 24 proc. sako, jog grįžtų kurti savo verslo, jei tam būtų sukurtos palankios sąlygos, 18 proc. grįžtų gyventi, jei rastų tinkamą darbo vietą.
Projektas „Globali Tauragė“ padės telkti emigrantus ir siūlyti jų geriausią patirtį regionui.
