Kalbos apie šalies sveikatos sistemos krizę netyla, į Tauragę atvyko Sveikatos ministras Aurelijus Veryga. Tauragės ligoninė, kaip ir dauguma šalies gydymo įstaigų, nebeišbrenda iš skolų – šių metų pirmųjų trijų ketvirčių minusas – per 300 tūkst. eurų. Skubiai ieškoma būdų, kaip susiveržti diržus ir gauti daugiau pajamų – įstaigos direktorius Liutauras Indriuška ėmėsi pareigybių optimizavimo plano, ruošiasi teikti Skausmo klinikos paslaugas. Tačiau, kad vietinės reikšmės pertvarkomis problemų iš esmės išspręsti nepavyks, šalies vadovai supranta – vyriausybė planuoja imtis gydymo įstaigų konsolidavimo plano. Pasak L. Indriuškos, tai būtų vienintelis būdas ligoninėms išgyventi.
Finansinis krachas
Praėjusį mėnesį nacionalinė spauda paskelbė, jog 60 procentų gydymo įstaigų yra ant bankroto ribos. „Tauragės žiniose“ jau rašėme, jog ne išimtis ir Tauragės ligoninė. Anot įstaigos direktoriaus Liutauro Indriuškos, praėjusių trijų šių metų ketvirčių finansinis rezultatas – minus 300 tūkst. eurų. Rugsėjo pradžioje dirbti pradėjęs vadovas, gavęs tokį „kraitį“, imasi skubiai optimizuoti įstaigos veiklą. Planuojama atsisakyti kai kurių pareigybių, ligoninės bibliotekos, teikti papildomas paslaugas – steigti Skausmo kliniką.
Anot Tauragės administracijos direktoriaus ir Tauragės ligoninės Stebėtojų tarybos pirmininko Modesto Petraičio, rimtos finansinės bėdos Tauragės ligoninę prispaudė, nes per 1,5 metus, pakilus minimaliai algai, ligoninės darbo užmokesčio fondui reikalingų lėšų poreikis padidėjo apie 200 000 Eur.
Valstybinės ligoninės pelno nesiekia, veiklos išlaidoms užtikrinti būtinas pajamas įstaigos gauna iš Teritorinių ligonių kasų, už suteiktas antrojo lygmens ambulatorines ir stacionarines paslaugas. Pastaraisiais metais valstybines ligonines slegia finansinės bėdos – mat pakilus darbuotojų atlyginimams, sutartyse su Teritorinėmis ligonių kasomis nustatyti įkainiai nepadengia teikiamų paslaugų kaštų. Nors ligoninės steigėjas yra savivaldybė, Ligonių kasų įkainius ir įstaigos finansavimą reguliuoja Sveikatos apsaugos ministerija.
Taupymo planas
Remiantis Sveikatos apsaugos ministerijos rekomendacijomis, Tauragės ligoninėje nuspręsta atsisakyti dviejų pavaduotojų pareigybių – pavaduotojo ūkiui ir pavaduotojo slaugai. Ši rokiruotė atliekama taupymo sumetimais – mat pavaduotojų atlyginimai nustatomi remiantis įstatymų nuostatomis, ir nedaug skiriasi nuo vadovo algos (apie 15 proc.). Anot L. Indriuškos, atsisakius šių pareigybių įstaiga sutaupys per 12 tūkst. eurų per metus. Vietoje jų bus steigiamos naujos, žemesnio rango – administratorių medicinai ir slaugai pareigybės. Šias pareigas greičiausiai užims esami ligoninės darbuotojai, išskyrus pavaduotoją ūkiui Stanislovą Aukštkalnį. Pasak ligoninės vadovo, šiuo metu atostogaujantis vyras po atostogų ketina išeiti iš darbo. Su pačiu S. Aukštkalniu „Tauragės žinioms“ susisiekti nepavyko.
Taip pat, anot L. Indriuškos, peržiūrima visa ūkinė dalis – galimai mažės valytojų, skalbinių išdavėjų, darbų saugos darbuotojų etatai. Direktorius teigė, jog mažinant išlaidas ūkinei daliai tariamasi su darbuotojais – vengiant atleidimų, racionaliau dalijami darbo krūviai. Pavyzdžiui, sumažės etatai masažuotojoms, esą nustatyta, kad šios neišdirba pilnam etatui reikalingo krūvio.
Taip pat bus atsisakoma šalia ligoninės garažo įkurtos bibliotekos ir bibliotekininko etato, vietoje to pacientams pageidaujamas knygas užsakant ir pristatant iš miesto bibliotekos. Pasak savivaldybės administracijos direktoriaus Modesto Petraičio, ligoninės stebėtojų taryba neprieštarauja nei etatų mažinimui, nei bibliotekos naikinimui. Taip pat stebėtojų tarybos pirmininkas akcentavo, jog remia ligoninės direktoriaus iniciatyvą teikti naujas – Skausmo klinikos paslaugas. Anot jo, įstaiga turi gauti papildomų pajamų ir mažinti nuostolius.
Atvyksta ministras
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga viešai teigė, jog kaip išlikti, turi galvoti ir pačios gydymo įstaigos, ir jų steigėjos – savivaldybės. Lapkričio 3-ąją ministras lankysis Tauragės gydymo įstaigose, bendraus su jų vadovais, ieškos sprendimų, kaip sumažinti deficitą.
Spalio pradžioje vykusiame Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdyje A. Veryga prakalbo apie gydymo paslaugų koncentraciją – tai yra, galimybę mažinti gydymo įstaigų tinklą. Apie gydymo įstaigų konsolidavimą buvo kalbama dar 2014-aisiais, Sveikatos apsaugos ministro išleistame įsakyme „Dėl sveikatos sistemos plėtros ir ligoninių tinklo konsolidavimo iki 2025 metų
plano patvirtinimo“.
Anot Tauragės ligoninės direktoriaus L. Indriuškos, neatmetama galimybė, jog mažesnių rajonų ligoninės bus prijungtos prie didesnių centrų ir taps jų skyriais. Taip esą gydymo paslaugos būtų teikiamos efektyviau, o išlaidos jų valdymo aparatui sumažėtų.
– Tos ligoninės, kurios išliks, tikisi, kad reforma bus vykdoma kuo greičiau, nes tikimasi pritraukti lėšas iš mažesnių, gal tada bus įmanoma išgyventi. Šalyje mažėjant gyventojų skaičiui bei pacientų srautams, mažėja ir suteikiamų paslaugų, o tai reiškia ir mažesnį lėšų, gaunamų iš Teritorinių ligonių kasų, srautą. Be to, ligonių kasų įkainiai už paslaugas nebeadekvatūs, o išlaidos, ypač darbo užmokesčiui, auga, – teigė L. Indriuška.
Minėtame Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdyje Valstybinės ligonių kasos atstovai pristatė 2018-ųjų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą, kuris, esą, subalansuotas, didėja 11 proc. (173 mln. eurų), lyginant su 2017 m. Pranešime spaudai teigiama, esą didesnis biudžetas suteiks galimybes nuosekliai didinti medicinos darbuotojų darbo užmokestį. Tačiau apie tai, kad Ligonių kasų teikiami paslaugų įkainiai ligoninėms galėtų didėti, neužsiminta.
L. Indriuška teigė, jog su ministru kalbėsis ir apie galimybes pritraukti investicinių lėšų iš ES struktūrinių fondų ir Valstybės investicijų programos, mat ligoninei reikia atnaujinti medicininę įrangą.
