Skaudvilė savo krašto muziejumi didžiuojasi jau 40 metų – praėjusią savaitę atšvęstas garbingas jubiliejus, sugrįžta prie pačių muziejaus ištakų, pagerbti jau anapilin iškeliavę jo kūrėjai – Dainotas Habdangas ir Eugenija Krencienė. Surengtoje šventėje pristatytas reportažas apie jo istoriją, sukakčiai dedikuotas spektaklis, taip pat Karšuvos piliakalnio archeologiniai kasinėjimai pasakoti atsiminimai, negailėta sveikinimo žodžių. Anot muziejininkės Ingos Nagaitienės, per šį laikotarpį muziejuje sukaupta per 500 eksponatų, įrengtos dvi atnaujintos ekspozicijos, kviečiančios pažinti Skaudvilės miestelio istoriją ir etnografiją.
Muziejaus istorija
Skaudvilės muziejų 1977-ųjų balandžio 24 d. įkūrė Dainotas Habdangas. Dirbdamas Upynos ir Skaudvilės vidurinėse mokyklose istorijos mokytoju, vadovaudamas kraštotyros būreliams, iš Skaudvilės ir jos apylinkių jis surinko daugybę eksponatų ir sudarė ekspozicijas. 1989-aisiais muziejaus įkūrėjui mirus, vienuolika metų jis buvo neprižiūrimas. 2000 m. visuomeniniais pagrindais muziejų globoti ėmėsi buvusi Skaudvilės ir Adakavo bendrojo lavinimo mokyklų istorijos mokytoja Eugenija Krencienė. Ji įnešė didžiulį asmeninį indėlį ir 2002 m. muziejus buvo atkurtas. E. Krencienė nuolatos rinko kraštotyrinę medžiagą ir išleido tris knygas apie Skaudvilę.
– Kaip mes (muziejininkai, – red. past.) sakome, Eugenija Krencienė buvo antroji muziejaus įkūrėja, ji ėmė jį tvarkyti, prižiūrėti, sutvarkė inventorines knygas, eksponatus, pristatė iš naujo visuomenei, – TVK televizijai teigė šiuo metu ekspozicijas prižiūrinti Inga Nagaitienė.
2010 m. reorganizuojant Tauragės krašto muziejų Skaudvilės muziejus tapo jo skyriumi ir gavo naują pavadinimą – Skaudvilės krašto muziejinė ekspozicija. Iki patalpų renovacijos muziejus buvo įsikūręs trijose patalpose. Vėliau perkeltas į Skaudvilės kultūros namų patalpas, kur ir yra iki šiol.
– Mokykloje tik įkurtas muziejus buvo labai nedidelis, kuklutis, bet žmonės labai noriai dovanodavo savo eksponatus, todėl laikui bėgant mokykloje tapo tiesiog per ankšta, todėl muziejus buvo perkeltas į Kultūros centrą, – istorijos vingius prisiminė muziejininkė.
Nuo artojo iki inteligento
Šiuo metu muziejaus fondą sudaro apie 500 eksponatų. Anot I. Nagaitienės, per 40 metų – tai išties nemažas laikotarpis, – dalis eksponatų tiesiog sunyko, ypatingai per tuos vienuolika metų, kada nebuvo nė vieno darbuotojo, kuris jais rūpintųsi. Tačiau, pasak muziejininkės, E. Krencienė atliko didžiulį darbą ir prikėlė muziejų naujam gyvenimui. Ekspozicijomis siekiama sukurti kiekvieno luomo gyvenimo atspindžius per jų buities daiktus.
– Per 40 metų muziejuje sukaupta išties nemažai eksponatų. Skaudvilė – miestelis, kuris nuo amžių garsėjo savo turgumis, suvažiuodavo pirkliai netgi iš kitų šalių. Ypatingai buvo žymus arklių turgus. Todėl mūsų herbe yra pavaizduoti dvi sukryžiuoti svertuvai, kas liudijo apie tai, kad čia vykdavo turgūs. Skaudvilėje gyveno daug žydų, kurie buvo labai verslūs, geri amatininkai. Muziejus nėra labai didelis, tačiau svarbiausia ne kokybė, o kokybė, – kalbėjo I. Nagaitienė.
Skaudvilės kraštą reprezentuojančioje ekspozicijoje galima aplankyti dvi atnaujintas ekspozicines sales. Pirmoji – etnografinė, kurioje galima išvysti įvairiausių buities rakandų, audimui, verpimui skirtų daiktų bei įrankių, žemės ūkio reikmenų ir padargų. Čia įrengta valstietės namo dalis, kurioje atsispindi moters kasdienybė.
Antrosios salės eksponatai – įvairūs daiktai, pasakojantys apie Skaudvilės raidą – įvairių laikotarpių miestelio istorijos atspindžiai: archeologiniai bei Antrojo pasaulinio karo radiniai, keletas sovietmečio laikų eksponatų. Taip pat archeologiniai radiniai iš Vėluikių kapinyno bei Skaudvilės valsčiaus sekretoriaus darbo vieta, kur vienas svarbiausių eksponatų – Skaudvilės valsčiaus sekretoriaus Liudviko Gerkio rašomasis stalas, menantis XIX a. pabaigą, vaistinės įrankiai ir, žinoma, miestelį garsinusių amatininkų darbai.
Muziejus taip pat kviečia apsilankyti ir sudalyvauti edukacinėje programoje „Archeologiniai kasinėjimai“.
– Šios edukacijos metu galima pasijusti tikrais archeologais. Ji vyksta pačiose muziejaus patalpose, tiesiog smėlio dėžėse bandome atrasti archeologinių radinių. Išties labai smagu, vaikai tikrai labai noriai „kapstosi“ po smėlį, ieško monetų. Aišku, kaip ir tikram archeologui, nežinai ką ir kada atrasi, kad ir kiek ilgai bekasi, – šmaikštavo I. Nagaitienė.
Šventė jubiliejų
Per 40 metų buvo sunkesniu ir lengvesnių etapų, tačiau svarbiausia, kad muziejus išliko ir yra atviras lankytojams. Spalio 18 d. Skaudvilės krašto muziejus pakvietė visus į savo jubiliejinį vakarą. Čia susirinko nemažas būrys garbingų svečių, mokinių ir skaudviliškių. Šia proga, buvo sukurtas trumpas reportažas apie muziejaus istoriją, kuriame savo atsiminimus pasakojo buvusi mokytoja Aldona Banienė, ilgametė Skaudvilės gimnazijos direktorė Ona Sungailienė, Kęstutis Jorudas, kultūros namų ir bibliotekos darbuotojos: Zita Jurevičienė, Rasa Bartkuvienė, Žydrė Macienė, Modesta Mockienė. Šiltais savo prisiminimais pasidalino ir buvęs Skaudvilės kultūros namų direktorius Romualdas Jurkšaitis, o Tauragės krašto muziejaus direktorius Romualdas Vaitkus pasidžiaugė muziejaus veikla.
Renginio metu archeologas Žilvinas Montvydas pristatė šią vasarą vykusius Karšuvos piliakalnio tyrinėjimus, o įmonės „Wide Wings“ komunikacijos specialistas Aretas Kisielius pateikė keletą ateities muziejaus vizijų.
Šie metai Skaudvilei nepašykštėjo jubiliejų. Skaudvilės valsčiaus ambulatorijai ir bibliotekai – 80 metų, muziejui – 40. Ta proga, vaikų vasaros stovyklos „Skaudvilės sodas – kur, ieškok, svajok“ (vadovė Rasa Bartkuvienė) metu gimė spektaklis „Pavogtas varpas“ (režisierė Zita Jurevičienė). Spektaklis pasakoja tikrą istoriją apie Eugeniją Bapkinaitę, kuri sovietmečiu kovojo už Skaudvilės evangelikų liuteronų bažnyčios išsaugojimą. Šis projektas puikus visų įstaigų (kultūros namų, bibliotekos ir muziejaus) bendradarbiavimo pavyzdys, kada istorija virsta meno kūriniu. Šis meno kūrinys papuošė ir muziejaus jubiliejaus šventę.
